išlaidos

Vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su 2024 metų sausio mėnesiu, šalies parduotuvėse brango 3,04 euro (4,6 proc.), tačiau buvo 8,68 euro (11,2 proc.) pigesnis nei pernai metų vasarį, rodo kainas stebinčio Pricer.lt analizė. Portalo pranešime nurodoma, kad pirmoje vietoje laikosi prekybos tinklas „Maxima“, šįkart sumažinęs krepšelio kainą 0,56 euro. Į antrąją iš šeštos pozicijos pakilo „Norfa“, kurios krepšelis pigo 1,81 euro.

Klaipėdos apygardos teismas iš uostamiestyje baseiną stačiusios bendrovės „Axis Industries“ priteisė 455 tūkstančius eurų trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti – perpus mažiau nei prašė Klaipėdos savivaldybė. Kaip antradienį pranešė teismas, šiuo sprendimu iš dalies patenkintas Klaipėdos savivaldybės administracijos ieškinys, atmestas rangovės priešieškinys dėl nuostolių atlyginimo, proporcingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Naujausi skaičiavimai ir milžiniškos lietuvių išlaidos: Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur Lietuvos gyventojų maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – penktadalis, kai Airijos gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį maistui išleidžia apie 600 eurų.

Kauno rajono taryba ketvirtadienį patvirtino šių metų savivaldybės biudžetą, jo pajamos augs apie 18 proc. iki 183 mln. eurų, o išlaidos – apie 22 proc. iki 201 mln. eurų. Skolintos lėšos investiciniams projektams, Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos likutis ir laisvų biudžeto lėšų likutis siekia apie 17 mln. eurų, tad savivaldybė biudžetą laiko subalansuotu. Didžiąją dalį (60,8 proc.

169 mln. eurų – tokią sumą alimentų šiuo metu skolingi yra tėvai Lietuvoje. Dalis jų vaiko išlaikymo nemoka, nes tiesiog nenori, kiti gyvena užsienyje, dar kiti neturi pajamų. Dalį tėvų išgąsdina ir prievolė mokėti didesnius alimentus, nei nustatė teismas, tačiau, anot specialistų, vaikų išlaikymo sumos didėja ir didės natūraliai dėl infliacijos.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį.   Išlaidos padidintos įvertinus paskutinius Seimo narių pasiūlymus kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms.  Vyriausybė pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui 450 tūkst.

Šiemet Kalėdas ir kitas didžiąsias metų šventes lietuviai sutiks atsakingiau suplanavę išlaidas, be to, padaugėjo gyventojų, kurie šventėms skirtus pinigus taupė iš anksto, rodo SEB banko prieš didžiąsias metų šventes atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Vis dėlto šventiniam stalui ir dovanoms šįmet taupoma nebus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  SEB užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, šiemet daugelis gyventojų lėšas šventėms pradėjo kaupti iš anksto. Tai darė 29 proc.

Lapkričio mėnesio pabaigoje prasideda tikras išpardavimų bumas – vieniems tai kelia didelę pagundą pirkti, net jei daikto nereikia, kitiems tampa galvos skausmu, kaip nesusivilioti įvairiais pasiūlymais ir neišleisti krūvos pinigų. Todėl specialistai pasidalino patarimais, kaip tvarkytis su išpardavimų keliamais iššūkiais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) socialiniuose tinkluose pasidalino naudingais patarimais, kuriuos verta įsiminti prasidėjus išpardavimų bumui.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.