išlaidos

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.  Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.  Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc.

Regionų administracinis teismas patenkino asociacijos Lentvario miesto bendruomenės skundą ir panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti pateikti prašomą informaciją apie savivaldybės tarybos narių ir mero išlaidų panaudojimą.  Teismas įpareigojo savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti gyventojų bendruomenės prašymą.

Premjeras Gintautas Paluckas nemano, kad Regionų ministerijos steigimas prieštarauja pačių valdančiųjų išsikeltam tikslui mažinti kitų institucijų išlaidas. Anot jo, Regionų ministerija nedidins institucijų išlaidų, nes į ją tiesiog bus perkeltas personalas iš kitur.  „Dar vienos ministerijos atsiradimas niekaip neužkerta kelio siekti efektyvumo.

Gyventojai ne visas pajamas nori rodyti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Ši tikina, kad stebi žmones, jų pajamas ir išlaidas. Anot VMI, jeigu gyventojų pajamos atrodo nelogiškos, jie sulaukia klausimų. VMI dėmesio ir klausimų tikino bijanti ir portalo tv3.lt skaitytoja Regina. Ji pasakojo, kad turi individualią veiklą, tačiau pajamų iš jos beveik negauna. „Tačiau į sąskaitą man pinigų perveda vyras.

Per Valentino dieną viengungiams nereikia išlaidauti, finansinių iššūkių, tačiau, kitaip nei turintiems antrą pusę, gali atsirasti planuojant likusių metų biudžetą. Skirtingai nei būtinąsias išlaidas besidalijančios poros, viengungiams tenka visa šių išlaidų našta, o tai daliai žmonių gali tapti apsunkinti taupymą ateičiai, galimybes pasiskolinti būstui ar įsigyti stambesnį pirkinį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje vieni gyventojai jo laukia, kiti nerimauja dėl didėsiančių komunalinių paslaugų sąskaitų. Specialistai teigia, kad šilumos energiją galima ir reikia taupyti. Kokios paprastos priemonės namuose gali padėti taupyti šilumos energiją ir sumažinti šildymo sąskaitas pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ Vilniuje vadovas Tadas Kuznecovas.

Pajamų dydį, kuris leistų gyventi oriai, kiekvienas įsivaizduoja skirtingai, nes žmonių poreikiai, noriai ir įpročiai skiriasi. Ir ne visi ekonomistai ryžtasi įvardinti, kokios sumos pinigų lietuviams užtektų pragyventi. Anot jų, vieniems ir 10 tūkst. eurų negana, kitai šeimai užtektų ir 3 tūkst. per mėnesį. Patys gyventojai apie oras pajamas diskutavo socialiniame tinkle ir bandė suskaičiuoti, kiek pinigų jiems užtektų pragyvenimui Vilniuje.

Daugėjant atvejų, kai nemokumo administratoriai esą savo lėšomis kompensuoja išlaidas valdydami bankrutuojančias įmones, kai kurie parlamentarai jų veikloje įtaria esant korupcijos apraiškų ir siūlo Vyriausybei greičiau spręsti sektoriaus problemas.  Finansų ministerijos atstovė žada, kad daug klausimų išspręs Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl nemokumo rinkos reguliavimo.

Dar nuo 2020 m. gyvename nuolatinės turbulencijos laikotarpyje. Per šį laiką daug kas išmoko taisyklingai tvarkyti savo asmeninį, poros ar šeimos biudžetą. Tačiau atostogos – tarsi rojaus obuolys, kuris nuolat veda į mažytes nuodėmes. Kad jos būtų neskaudžios, nekeltų rūpesčių, patariama dar sykį peržvelgti atostogoms skirtų pinigų efektyvumą ir valdymą.

Vestuvių planuotoja Erika Semaško jau nebeprisimena, kada paskutinį kartą organizavo tradicines vestuves, esą žmonių pageidavimai stipriai pasikeitė. Taigi šiuolaikinės vestuvės stebina net visko mačiusius planuotojus. Tačiau ji pamini, kad nebūtina vestuvėms išleisti keliasdešimt tūkstančių eurų, kad šventė būtų graži, įmanoma sutilpti į keliskart mažesnes sumas.  Vestuvių ceremonija, pasak renginių planuotojos, jau kurį laiką yra rečiau organizuojama bažnyčioje.

Vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su 2024 metų sausio mėnesiu, šalies parduotuvėse brango 3,04 euro (4,6 proc.), tačiau buvo 8,68 euro (11,2 proc.) pigesnis nei pernai metų vasarį, rodo kainas stebinčio Pricer.lt analizė. Portalo pranešime nurodoma, kad pirmoje vietoje laikosi prekybos tinklas „Maxima“, šįkart sumažinęs krepšelio kainą 0,56 euro. Į antrąją iš šeštos pozicijos pakilo „Norfa“, kurios krepšelis pigo 1,81 euro.

Klaipėdos apygardos teismas iš uostamiestyje baseiną stačiusios bendrovės „Axis Industries“ priteisė 455 tūkstančius eurų trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti – perpus mažiau nei prašė Klaipėdos savivaldybė. Kaip antradienį pranešė teismas, šiuo sprendimu iš dalies patenkintas Klaipėdos savivaldybės administracijos ieškinys, atmestas rangovės priešieškinys dėl nuostolių atlyginimo, proporcingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Naujausi skaičiavimai ir milžiniškos lietuvių išlaidos: Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur Lietuvos gyventojų maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – penktadalis, kai Airijos gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį maistui išleidžia apie 600 eurų.

Kauno rajono taryba ketvirtadienį patvirtino šių metų savivaldybės biudžetą, jo pajamos augs apie 18 proc. iki 183 mln. eurų, o išlaidos – apie 22 proc. iki 201 mln. eurų. Skolintos lėšos investiciniams projektams, Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos likutis ir laisvų biudžeto lėšų likutis siekia apie 17 mln. eurų, tad savivaldybė biudžetą laiko subalansuotu. Didžiąją dalį (60,8 proc.

169 mln. eurų – tokią sumą alimentų šiuo metu skolingi yra tėvai Lietuvoje. Dalis jų vaiko išlaikymo nemoka, nes tiesiog nenori, kiti gyvena užsienyje, dar kiti neturi pajamų. Dalį tėvų išgąsdina ir prievolė mokėti didesnius alimentus, nei nustatė teismas, tačiau, anot specialistų, vaikų išlaikymo sumos didėja ir didės natūraliai dėl infliacijos.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį.   Išlaidos padidintos įvertinus paskutinius Seimo narių pasiūlymus kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms.  Vyriausybė pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui 450 tūkst.

Šiemet Kalėdas ir kitas didžiąsias metų šventes lietuviai sutiks atsakingiau suplanavę išlaidas, be to, padaugėjo gyventojų, kurie šventėms skirtus pinigus taupė iš anksto, rodo SEB banko prieš didžiąsias metų šventes atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Vis dėlto šventiniam stalui ir dovanoms šįmet taupoma nebus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  SEB užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, šiemet daugelis gyventojų lėšas šventėms pradėjo kaupti iš anksto. Tai darė 29 proc.

Lapkričio mėnesio pabaigoje prasideda tikras išpardavimų bumas – vieniems tai kelia didelę pagundą pirkti, net jei daikto nereikia, kitiems tampa galvos skausmu, kaip nesusivilioti įvairiais pasiūlymais ir neišleisti krūvos pinigų. Todėl specialistai pasidalino patarimais, kaip tvarkytis su išpardavimų keliamais iššūkiais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) socialiniuose tinkluose pasidalino naudingais patarimais, kuriuos verta įsiminti prasidėjus išpardavimų bumui.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.

Kaip jaustumėtės, jei tvarkydami savo kiemą netyčia nutrauktumėte kaimyno elektros kabelį, kurio čia net neturėjo būti, o tada iš jūsų būtų pareikalauta atlyginti žalą? Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.

 Statybos sąnaudų elementų kainos rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 3,1 procento. Tai lėmė vidutinio valandinio darbo užmokesčio (23 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastatų remontas per metus pabrango 9,5 proc., gyvenamųjų pastatų statyba – 6,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – sąnaudų kainos padidėjo 0,9 procento.

Daugiausiai pinigų teniso kortuose per istoriją (daugiau nei 175 mln. JAV dolerių) uždirbęs serbas Novakas Džokovičius yra linkęs dalimi savo turto dalintis su jaunais Serbijos tenisininkais. Pranešama, kad pirmoji pasaulio teniso raketė stengiasi padėti 20-mečiui tautiečiui Hamadui Medjedovičiui (ATP-107) įsitvirtinti profesionalų tenise.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. (120 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (697 mln. eurų). Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.    Tai numato Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Jį ketvirtadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Lietuviai per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 eurų arba maždaug penktadalį visų išlaidų ir yra daugiausiai maistui išleidžiančių Europos šalių 12-uke, antradienį pranešė „Delfi“, remdamasis el. platformos „Picodi“ atlikta 105 šalių statistinių duomenų analize. Šiame reitinge Lietuva atsidūrė daugmaž per vidurį – 48-oje vietoje: maistui ir nealkoholiniams gėrimams lietuviai skiria 21 proc. visų vartojimo išlaidų.   Panašus rezultatas Saudo Arabijoje (20,5 proc.

 Vokietijos vyriausybė trečiadienį atsisakė plano teisiškai įsipareigoti laikytis NATO tikslo kasmet gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai praneša portalas „Politico“. Vienas vyriausybės pareigūnas pasakojo, kad iš finansų ministro Christiano Lindnerio (Kristijano Lindnerio) parengto naujo biudžeto finansavimo įstatymo projekto prieš pat ministrų kabinetui perduodant jį parlamentui buvo išbrauktas straipsnis, kuriuo įsipareigota siekti šio tikslo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo tobulinti Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidų teisinį reguliavimą, nustačiusi, kad dabartinė tvarka sudaro galimybes lėšas kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo tobulinti Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidų teisinį reguliavimą, nustačiusi, kad dabartinė tvarka sudaro galimybes lėšas kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant.

Per pirmąjį šių metų pusmetį parlamentarai transportui, biurų ir įrangos nuomai, suvenyrams, kanceliarinėms prekėms išleido beveik milijoną eurų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, sausio–birželio mėnesiais Seimo narių parlamentinei veiklai skirtos lėšos sudarė 921 tūkst. 873 eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ši suma šiek tiek didesnė, tuomet panaudota per 894 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

Kiekvienąkart atvykus į Šventąją gatvės vilioja įvairiais maisto pasiūlymais – nuo legendinių cepelinų iki gardžių salotų ar kokteilių. Tačiau poilsiautojai pastebi, kad kainos čia yra per didelės ir kai kurie renkasi maistą gamintis nuomojamame būste. Apsilankėme poilsiautojų pamėgtoje Šventojoje ir apžvelgėme maisto kainas. Jos labai skirtingos ir svyruoja nuo kelių eurų iki 27 eurų už išskirtinį kepsnį. Pajūrio ritmu dienos pietūs trunka tris valandas, nuo 12 val.

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 47 proc.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimų dėl kelių ministrų išlaidų jiems dirbant Kauno miesto taryboje bei dėl prezidento Gitano Nausėdos viešai nepateiktos interesų deklaracijos, suėjus senaties terminui. „Komisija priėmė sprendimą, kad nepriimsime šio skundo, nes nurodytos faktinės aplinkybės – praėjusios daugiau kaip trejų metų senaties terminas“, – žurnalistams trečiadienį sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį vertins Prezidentūros kreipimąsi dėl kelių ministrų išlaidų jiems dirbant Kauno miesto taryboje bei parlamentaro kreipimąsi dėl prezidento Gitano Nausėdos viešai nepateiktos interesų deklaracijos. Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas į VTEK dėl finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio išlaidų, kilus abejonių dėl jų skaidrumo, kreipėsi praėjusią savaitę.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas dėl nepagrįstų kanceliarinių išlaidų savivaldoje iš partijos pašalino vieną narę, trijų narystę sustabdė. Apie tai žurnalistus po komiteto posėdžio informavo jo narė Aistė Gedvilienė. Iš partijos pašalinta mažeikiškė Lina Rimkienė, sustabdyta Konstantino Rečkovo iš Druskininkų, Danieliaus Jakubavičiaus ir Jūratės Overaitytės-Jakubavičienės iš Alytaus rajono narystė.

Beveik pusės – 47 proc. – žmonių Lietuvoje išlaidos lygios pajamoms arba už jas didesnės, rodo „Swedbank“ sudarytas gyventojų finansinės sveikatos indeksas, sudarytas banko užsakymu atliktos apklausos pagrindu.   Teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius 12 mėnesių buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės – daugiausia tarp mažiausias pajamas (iki 300 eurų po mokesčių) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau gaunantieji didesnes pajamas taip pat patiria tokią situaciją, pranešė bankas.

Seimas ruošiasi užbaigti „čekiukų“ skandalą – ketina priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Tačiau išmokų problemas savivaldose iškėlęs visuomenininkas Andrius Tapinas nedžiūgauja ir teigia, kad vien priimti įstatymo neužteks. „Skaidrinam“ pasiekė pirmąją pergalę - parlamentas turėjo pakeisti įstatymą, kuris sureguliavo keliolika metų visiems tikusią savivaldos tarybų išmokų sistemą.

Visuomenininkas Andrius Tapinas tęsia kampaniją „Skaidrinam“. Šįkart – naujausi duomenys apie dar trijų savivaldybių – Vilniaus miesto, Ignalinos rajono ir Kauno rajono – tarybų išlaidas bei žinia apie tris pareiškimus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) dėl nusikalstamų veikų. „Savaitės pradžia „Skaidrinam" 1. Išsiųsti trys pareiškimai į STT su prašymu pradėti ikiteisminius tyrimus dėl galimai nusikalstamos veikos Vilniaus miesto, Ignalinos rajono ir Kauno rajono tarybose.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako planuojantis tęsti darbus ir neketinantis atsistatydinti, nepaisant prezidento raginimų Vyriausybės vadovei apsispręsti dėl kabineto narių, sukėlusių abejonių dėl išlaidų savivaldoje, atsakomybės. „Prezidentas reaguoja į aktualijas, tai būtų keista, kad jis nereaguotų. O nepaisant, ar aš dirbsiu, nežinau, dieną, savaitę, mėnesį ar metus, aš tą savo darbą dirbsiu tikrai nuoširdžiai. Jaučiuosi pakankamai tvirtai“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Kairys.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda atmeta dalies valdančiųjų politikų kritiką dėl prezidento rinkimų kampanijos finansavimo. „Tai, kad prezidentas rinkimų kampanijai išleido dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas, jam reikia aiškintis“, – Paryžiuje žurnalistams sakė G. Nausėda. „Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas gerokai didesnes, taškė pinigus į kairę, į dešinę, jiems tai nekelia klausimų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama Kauno miesto tarybos nare pateko į nemalonią istoriją – buvo sulaikyta neblaivi prie vairo ir metams prarado vairuotojo pažymėjimą. Visgi tai nesustabdė politikės prašyti kompensacijų už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto. G. Skaistė nuo 2007 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. 2013 m. politikė įkliuvo policijos pareigūnams būdama neblaivi už vairo. Jai buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį atsiprašė žmonių, kuriuos nuvylė situacija dėl politikų išlaidų savivaldybių tarybose. Ministrė taip pat sako, kad reikėtų tobulinti šių išlaidų reglamentavimą.  „Atsiprašau tų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija ir jei tų klausimų žmonėms kyla, akivaizdu, tam tikrą teisinį reglamentavimą reikėtų tobulinti ir manau, Seimas pasirengęs tuos sprendimus taip pat padaryti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.

Kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jam dirbant Kauno taryboje siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o finansų ministrės Gintarės Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų, rodo ataskaitos. Kaip rodo BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos, per daugiau nei 78 darbo Kauno taryboje mėnesius S. Kairys išleido 35,1 tūkst. eurų. Per maždaug 49 mėnesius G. Skaistė išleido 20,4 tūkst. eurų. S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011-2019 metais, o G. Skaistė – 2007-2016 metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada savo vertinimą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidų Kauno taryboje pateikti grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje bei susipažinęs su „situacija ir argumentais“. „Grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje prezidentas susipažins su situacija ir argumentais, jei bus poreikis, aptars ją su ministre pirmininke ir tada pateiks savo vertinimą“, – teigiama trečiadienį BNS perduotame Prezidentūros kom...

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nematanti pagrindo daryti išvadą, kad būdama Kauno miesto savivaldybės tarybos nare dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė piktnaudžiavo išmokomis ar elgėsi  neteisėtai. Vyriausybės vadovės teigimu, J. Šiugždinienė už patirtas išlaidas atliekant tarybos narės darbą atsiskaitydavo pagal galiojančią tvarką. Be to, ji siūlė teikti ir prekių, paslaugų įsigijimo dokumentus, tačiau tvarka to nenumatė ir nenumato toliau.

Išaugusios kainos pakoregavo daugelio gyventojų įpročius. Žmonės ėmė taupyti. Tačiau psichologai atkreipė dėmesį, kad gyventojai neturi sveiko santykio su pinigais – taupo per daug arba išlaidauja ir perka daiktus ne pagal kišenę. Bankų atlikti tyrimai irgi rodo, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) penktadienį paskelbė nutraukianti bendradarbiavimą su švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene dėl jos išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, kol ši neišsklaidys abejonių dėl išlaidų dirbant Kauno taryboje. „Lietuvos moksleivių sąjunga tikisi, jog Gerb. ŠMSM ministrė pateiks visas reikiamas ataskaitas, kurios išsklaidys šį kilusį skandalą“, – skelbė sąjunga savo „Facebook“ paskyroje.

Savivaldybės siūlo iš viso atsisakyti kompensacijų už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, ir mokėti bendrą išmoką, kurią politikai naudotų savo nuožiūra, sako Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Konservatorių prezidiumas gina švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę dėl jos išlaidų, dirbant Kauno taryboje. Kaip rašoma penktadienį išplatintame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pranešime, eidama tarybos narės pareigas ministrė veikė „pagal savivaldybės reglamentą, nepadarė jokių nusižengimų“. Pareiškimą dėl ministrės palaikė visi balsavę prezidiumo nariai. Tokių buvo 21, iš viso partijos prezidiume yra 33 nariai.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia norinti išsklaidyti abejones, todėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl 2019–2023 m. kadencijos tarybos narių išlaidų. Norėdama išsklaidyti visas abejones ir man metamus nepagrįstus kaltinimus bei siekdama užtikrinti skaidrumo principų laikymąsi ir visuomenės teisę žinoti, šiandien raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybę.

Penktadienio popietę visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsakymą dėl viešų pinigų švaistymo ir padėką už palaikymą. „Laisvės TV“ įkūrėjas abejoja ministrės pareiškimais, nukirsdamas – jei J. Šiugždinienė nepaviešins ataskaitų, jos veiklą bus galima laikyti nusikaltimu.