išlaidos

Vilniečiai Žydrė ir Mindaugas Pavilioniai vasaros pradžioje šeimos verslui įsigijo mikroautobusą. „Va dabar tai darbuosimės!“ – galvojo Pavilioniai. Bet vietoj to tapo įtariamaisiais, potencialiais žulikais ir net vagimis. „Be Tabu“ komanda mėgino išsiaiškinti – kas vis dėl to kaltas? Pavilioniai iš salono pasiėmė visiškai naują, 60 tūkst. eurų kainavusią transporto priemonę. Pirko lizingu – sumokėjo 20 tūkst. eurų pradinį įnašą. Džiaugsmas buvo neapsakomas, bet jis greitai baigėsi.

Turbūt, kai sumokate už siuntos pristatymą į pasirinktą vietą, nesitikite, kad jos atsiimti dar teks važiuoti savo automobiliu ir patirti papildomų išlaidų. Tačiau būtent taip nutiko vienam tv3.lt skaitytojui. Vilniaus autobusų stotyje siuntos nesulaukęs vyras vėliau sužinojo, kad ji liko autobuse, o jos pasiimti teko vykti į kitą miesto dalį.

Prasidėjęs rugsėjis, o kartu su juo ir nauji mokslo metai sukėlė iššūkių ne tik spūsčių perpildytose gatvėse, bet taip pat prisidėjo prie nemenko galvos skausmo tuštėjant piniginėms. Ekonomistai skaičiuoja, kad šiemet suruošti pirmoką į mokyklą kainavo kone daugiau, nei dovanojama artimiausių vestuvėse.

Lietuviai šią vasarą kaip reikalas pailsėjo ir itin turiningai praleido laiką svečiose šalyse – labiausiai tikėtina, kad už II pensijų pakopos pinigus. Atsiskaitymų banko kortelėmis duomenys rodo, kad atostogoms tautiečiai šią vasarą išleido gerokai daugiau nei anksčiau, o kai kuriose šalyse paliko net ne keliasdešimt procentų, bet kelis kartus didesnes sumas nei pernai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kelionėms pinigų lietuviai ir turi, ir jų negaili.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvams tenka planuoti ne tik išlaidas mokyklinėms prekėms, drabužiams ar avalynei, bet ir vaikų užimtumui. Būreliai gali tapti nemaža šeimos mėnesio išlaidų dalimi, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar užsiėmimams prireikia papildomų priemonių. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, vaikų, lankančių neformaliojo švietimo veiklas, dalis pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2021–2022 mokslo metais jose dalyvavo 61,9 proc.

Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko priklauso reikalingas finansinės pagalvės dydis ir kokią klaidą žmonės daro bandydami jį apskaičiuoti.

Vestuvės gali tapti viena brangiausių gyvenimo švenčių, todėl jas planuojant svarbu ne tik svajoti apie tobulą dieną, bet ir realiai įvertinti savo finansines galimybes. Finansų specialistė paaiškino, nuo ko reiktų pradėti planuojant vestuvių biudžetą, kur galima sutaupyti ir kodėl šventei skolintis nereikėtų. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo asmeninių finansų patarėja Sigita Strockytė-Varnė.

Daugiau nei pusė milijono žmonių per pirmąjį metų ketvirtį nutarė palikti antrąją pensijų pakopą. Paaiškėjo, kad gyventojai atsiėmė beveik 3 mlrd. eurų. Pirminiai duomenys rodo, kad didžioji dalis lėšų liko sąskaitose, o dalis buvo išgryninta, tačiau kai kurie skaičiai nustebino net ekspertus. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis. Daugiau nei 2 mlrd.

Sumažinti energijos suvartojimą ir atnaujinti seną įrangą gali kainuoti tūkstančius ar net milijonus eurų. Vis dėlto dalį šių išlaidų galima padengti valstybės parama, jei planuojami pokyčiai numatyti energijos audito ataskaitoje. Pagrindinis šio žingsnio tikslas yra sėkmingai atlikti numatytus darbus ir realiai sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Tokiomis investicijomis siekiama ne tik atnaujinti naudojamą įrangą, bet ir sumažinti energijos suvartojimą bei veiklos sąnaudas.

Advokatai pasakoja, kad po skyrybų dažniausiai kyla ginčai dėl turto pasidalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo. Kilus ginčui dėl vaiko išlaikymo išlaidų, teismai reikalauja įrodymų, kiek kainuoja vaiką išlaikyti. Vis dėl to pasitaiko atvejų, kuomet įrodyti vaiko išlaikymo išlaidas tampa sudėtinga. Viena gyventoja papasakojo, kad buvęs vyras padavė į teismą, o ši turi pateikti čekius, įrodančius vaiko išlaikymo išlaidas.

Paspaudus šalčiams ir išaugus sąskaitoms už šildymą ir elektrą, gyventojai vis dažniau ieško būdų, kaip sutaupyti. Tačiau, pasak specialistų, ne visi taupymo triukai iš tiesų duoda naudos. O kai kurie gali net padidinti išlaidas.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Artėjant Valentino dienai poros suka galvas, kaip ją paminėti ir nustebinti antrąją pusę. Dažnai ši diena nepraeina be vakarienės restorane, gėlių ir kitų dovanų. Aiškėja, kiek per meilės dieną lietuviai išleis šiemet. Naujienų portalas tv3.lt paklausė vilniečių, kokių planų turi Valentino dienai ir kiek ketina išleisti. Pašnekovai nenorėjo atskleisti savo tapatybės, jų tikrieji vardai redakcijai žinomi.

Kūčios, Kalėdos ir Naujųjų metų sutiktuvės Palangoje pritraukė tūkstančius žmonių. Viešbučiai tarpušvenčiu perpildyti, o žmonės iš visos Lietuvos eina į koncertus, baletus, mėgaujasi spa ar tiesiog vaikštinėja pajūriu. Žmonės neskaičiuoja, kas kiek kainuoja: pinigus leidžia ir pramogoms, ir maistui. Kai kurie juokauja, kad Palanga nebeturi sezoninio kurorto vardo – poilsiautojai plūsta ištisus metus. Palangą šventėms ar tarpušvenčiu pasirinko ne vienas lietuvis.

Socialinių tinklų influencerė Jodie Weston atvirai prabilo apie finansinius sunkumus, kurie ją užklupo po itin prabangių Kalėdinių dovanų pirkimo. Moteris prisipažįsta, kad išleido milžinišką sumą dovanoms ir pramogoms savo dvejų metų sūnui, o dabar jos santaupos sparčiai tirpsta. Nors dar visai neseniai toks gyvenimo būdas atrodė įprastas, realybė, pasak influencerės, tampa vis baugesnė. Ji neslepia – sausis gali būti mėnuo, kai teks skaičiuoti kiekvieną eurą.

Kitais metais toliau augs atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Gyventojai atsiims pinigų iš pensijų fondų ir juos leis. Daug kam gali atrodyti, kad Lietuvos ekonominė situacija dėl to bus nebloga. Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje įspėja – tai tik laikina. Esą toks vaizdas slepia problemos, kurios vėliau gali smogti taip, kaip jau smogė Estijai.

Šventinis laikotarpis dažnai būna ne tik gražiausias, bet ir daugiausiai streso keliantis metų laikas. Artėjant šventėms, gyventojai ne tik ruošia dovanas artimiesiems ir draugams, bet ir turi pasirūpinti, ką valgys bei kuo pasipuoš. Neretai šventės pareikalauja ir nemažų išlaidų, todėl žmonės ima svarstyti, kiek šiemet galės sau leisti ir kiek skirs dovanoms.

Ekonomistams Lietuvoje stebint augantį vartojimą, naujausia apklausa rodo, kad beveik pusė šalies gyventojų – 45 proc. – tikisi Kalėdoms išleisti tiek pat, kiek pernai. Kalėdoms išleisti mažiau planuoja 15 proc., o daugiau nei pernai – 8 proc. šalies gyventojų. Maždaug kas trečias dar neapsisprendęs dėl planuojamo kalėdinio biudžeto, nes jis priklausys nuo artimiausių mėnesių išlaidų maistui ir būstui, rodo „Ikea“ užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Norstat“ duomenys.

Europos šeimos rudenį pasitinka su augančiomis mokyklinėmis išlaidomis – vadovėliai, ekskursijos ir maitinimas vis labiau tuština tėvų pinigines. Kai kuriose šalyse vien vaiko paruošimas mokslo metams atsieina tūkstančius eurų, o kainos auga sparčiau nei infliacija. Didžiausią išlaidų dalį sudaro vadovėliai, kurie kai kuriais atvejais siekia net 70 proc. visų išlaidų, taip pat mokyklinės ekskursijos ir maitinimas. Finansinė našta ypač slegia Vokietijos šeimas.

Savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos gali padėti šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais – nuo mokyklinio krepšelio iki nemokamo maitinimo ar būrelių kompensacijų. Vis dėlto daugelis tėvų apie šią paramą nežino arba nedrįsta kreiptis. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Nors daugelyje Europos šalių mokslo metai prasideda rugsėjį, skirtingose valstybėse ši riba atrodo vis kitaip. Vokietijoje diskusijas kaitina federalinių žemių nesutarimai dėl vasaros atostogų grafiko, o Latvijoje šeimos kalba apie išaugusias finansines išlaidas naujųjų mokslo metų pradžiai. Vokietijos 16 federalinių žemių įsivėlė į aršią diskusiją dėl vasaros atostogų laiko. Kritikos sulaukė dvi pietinės žemės – Bavarija ir Badenas-Viurtembergas.

Lietuviai šiemet negaili pinigų atostogoms. Pirmus 2 vasaros mėnesius – birželį ir liepą – plačiai atvėrė pinigines. Ekonomistai skaičiuoja, kad išlaidos pagrindinėse šalyse – Italijoje, Ispanijoje, kur dažniausiai atostogauja lietuviai – didėjo daugiau nei dešimtadaliu. O kryptis, kurios tampa mažiau populiarios, keičia kelionės į kitus žemynus – Ameriką ir Aziją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Tobulos atostogos, prašmatnios šventės, vienas už kitą gražesni drabužiai ir viešai demonstruojama prabanga – tai ne siužetas iš filmo, bet kasdien tautiečių vaizduojamas gyvenimas socialiniuose tinkluose. Visa tai stebint, dažnam kyla klausimas, ar lietuviai tikrai gyvena taip gerai, ar kuriamas įvaizdis visgi neatitinka tikrovės? Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. lietuviai vidutiniškai uždirbo beveik 50 proc.

Atotrūkis tarp vilniečių ir likusios Lietuvos algų auga. Šiuo metu skirtumas siekia beveik 500 eurų. Tačiau daugybė vilniečių tuo visai nesidžiaugia, mat skundžiasi didesnėmis išlaidomis. Ekonomistai pažymi, kad atskirtis tarp sostinės ir likusios Lietuvos pragyvenimo – neigiamas dalykas, tačiau esą neišvengiamas. Vilniečių algos ir toliau pirmauja šalyje.

Valstybės kontrolė, įvertinusi ministerijų valdymo programų panaudojimą, nustatė spragas, apskaičiuojant, kokią dalį sudaro valstybės valdymo išlaidos. „Nuo 2022 m. ministerijos yra įpareigotos valdymui skirtus pinigus atvaizduoti valdymo programose. Siekis pamatuoti, kiek pinigų išleidžiama valdymui ir kur galime sutaupyti, – teisingas, tačiau pasirinktas būdas nepadeda to padaryti.

„Citadele“ banko inicijuota apklausa atskleidžia, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms. Tuo metu po 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių lėšas atsidėtų taupymui ir investavimui.  Apklausos duomenimis, Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms, tokioms kaip maisto produktai, mokesčiai ir laisvalaikis.  Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc.

Regionų administracinis teismas patenkino asociacijos Lentvario miesto bendruomenės skundą ir panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti pateikti prašomą informaciją apie savivaldybės tarybos narių ir mero išlaidų panaudojimą.  Teismas įpareigojo savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti gyventojų bendruomenės prašymą.

Premjeras Gintautas Paluckas nemano, kad Regionų ministerijos steigimas prieštarauja pačių valdančiųjų išsikeltam tikslui mažinti kitų institucijų išlaidas. Anot jo, Regionų ministerija nedidins institucijų išlaidų, nes į ją tiesiog bus perkeltas personalas iš kitur.  „Dar vienos ministerijos atsiradimas niekaip neužkerta kelio siekti efektyvumo.

Gyventojai ne visas pajamas nori rodyti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Ši tikina, kad stebi žmones, jų pajamas ir išlaidas. Anot VMI, jeigu gyventojų pajamos atrodo nelogiškos, jie sulaukia klausimų. VMI dėmesio ir klausimų tikino bijanti ir portalo tv3.lt skaitytoja Regina. Ji pasakojo, kad turi individualią veiklą, tačiau pajamų iš jos beveik negauna. „Tačiau į sąskaitą man pinigų perveda vyras.

Per Valentino dieną viengungiams nereikia išlaidauti, finansinių iššūkių, tačiau, kitaip nei turintiems antrą pusę, gali atsirasti planuojant likusių metų biudžetą. Skirtingai nei būtinąsias išlaidas besidalijančios poros, viengungiams tenka visa šių išlaidų našta, o tai daliai žmonių gali tapti apsunkinti taupymą ateičiai, galimybes pasiskolinti būstui ar įsigyti stambesnį pirkinį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje vieni gyventojai jo laukia, kiti nerimauja dėl didėsiančių komunalinių paslaugų sąskaitų. Specialistai teigia, kad šilumos energiją galima ir reikia taupyti. Kokios paprastos priemonės namuose gali padėti taupyti šilumos energiją ir sumažinti šildymo sąskaitas pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ Vilniuje vadovas Tadas Kuznecovas.

Pajamų dydį, kuris leistų gyventi oriai, kiekvienas įsivaizduoja skirtingai, nes žmonių poreikiai, noriai ir įpročiai skiriasi. Ir ne visi ekonomistai ryžtasi įvardinti, kokios sumos pinigų lietuviams užtektų pragyventi. Anot jų, vieniems ir 10 tūkst. eurų negana, kitai šeimai užtektų ir 3 tūkst. per mėnesį. Patys gyventojai apie oras pajamas diskutavo socialiniame tinkle ir bandė suskaičiuoti, kiek pinigų jiems užtektų pragyvenimui Vilniuje.

Daugėjant atvejų, kai nemokumo administratoriai esą savo lėšomis kompensuoja išlaidas valdydami bankrutuojančias įmones, kai kurie parlamentarai jų veikloje įtaria esant korupcijos apraiškų ir siūlo Vyriausybei greičiau spręsti sektoriaus problemas.  Finansų ministerijos atstovė žada, kad daug klausimų išspręs Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl nemokumo rinkos reguliavimo.

Dar nuo 2020 m. gyvename nuolatinės turbulencijos laikotarpyje. Per šį laiką daug kas išmoko taisyklingai tvarkyti savo asmeninį, poros ar šeimos biudžetą. Tačiau atostogos – tarsi rojaus obuolys, kuris nuolat veda į mažytes nuodėmes. Kad jos būtų neskaudžios, nekeltų rūpesčių, patariama dar sykį peržvelgti atostogoms skirtų pinigų efektyvumą ir valdymą.

Vestuvių planuotoja Erika Semaško jau nebeprisimena, kada paskutinį kartą organizavo tradicines vestuves, esą žmonių pageidavimai stipriai pasikeitė. Taigi šiuolaikinės vestuvės stebina net visko mačiusius planuotojus. Tačiau ji pamini, kad nebūtina vestuvėms išleisti keliasdešimt tūkstančių eurų, kad šventė būtų graži, įmanoma sutilpti į keliskart mažesnes sumas.  Vestuvių ceremonija, pasak renginių planuotojos, jau kurį laiką yra rečiau organizuojama bažnyčioje.

Vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su 2024 metų sausio mėnesiu, šalies parduotuvėse brango 3,04 euro (4,6 proc.), tačiau buvo 8,68 euro (11,2 proc.) pigesnis nei pernai metų vasarį, rodo kainas stebinčio Pricer.lt analizė. Portalo pranešime nurodoma, kad pirmoje vietoje laikosi prekybos tinklas „Maxima“, šįkart sumažinęs krepšelio kainą 0,56 euro. Į antrąją iš šeštos pozicijos pakilo „Norfa“, kurios krepšelis pigo 1,81 euro.

Klaipėdos apygardos teismas iš uostamiestyje baseiną stačiusios bendrovės „Axis Industries“ priteisė 455 tūkstančius eurų trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti – perpus mažiau nei prašė Klaipėdos savivaldybė. Kaip antradienį pranešė teismas, šiuo sprendimu iš dalies patenkintas Klaipėdos savivaldybės administracijos ieškinys, atmestas rangovės priešieškinys dėl nuostolių atlyginimo, proporcingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Naujausi skaičiavimai ir milžiniškos lietuvių išlaidos: Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur Lietuvos gyventojų maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – penktadalis, kai Airijos gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį maistui išleidžia apie 600 eurų.

Kauno rajono taryba ketvirtadienį patvirtino šių metų savivaldybės biudžetą, jo pajamos augs apie 18 proc. iki 183 mln. eurų, o išlaidos – apie 22 proc. iki 201 mln. eurų. Skolintos lėšos investiciniams projektams, Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos likutis ir laisvų biudžeto lėšų likutis siekia apie 17 mln. eurų, tad savivaldybė biudžetą laiko subalansuotu. Didžiąją dalį (60,8 proc.

169 mln. eurų – tokią sumą alimentų šiuo metu skolingi yra tėvai Lietuvoje. Dalis jų vaiko išlaikymo nemoka, nes tiesiog nenori, kiti gyvena užsienyje, dar kiti neturi pajamų. Dalį tėvų išgąsdina ir prievolė mokėti didesnius alimentus, nei nustatė teismas, tačiau, anot specialistų, vaikų išlaikymo sumos didėja ir didės natūraliai dėl infliacijos.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį.   Išlaidos padidintos įvertinus paskutinius Seimo narių pasiūlymus kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms.  Vyriausybė pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui 450 tūkst.

Šiemet Kalėdas ir kitas didžiąsias metų šventes lietuviai sutiks atsakingiau suplanavę išlaidas, be to, padaugėjo gyventojų, kurie šventėms skirtus pinigus taupė iš anksto, rodo SEB banko prieš didžiąsias metų šventes atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Vis dėlto šventiniam stalui ir dovanoms šįmet taupoma nebus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  SEB užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, šiemet daugelis gyventojų lėšas šventėms pradėjo kaupti iš anksto. Tai darė 29 proc.

Lapkričio mėnesio pabaigoje prasideda tikras išpardavimų bumas – vieniems tai kelia didelę pagundą pirkti, net jei daikto nereikia, kitiems tampa galvos skausmu, kaip nesusivilioti įvairiais pasiūlymais ir neišleisti krūvos pinigų. Todėl specialistai pasidalino patarimais, kaip tvarkytis su išpardavimų keliamais iššūkiais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) socialiniuose tinkluose pasidalino naudingais patarimais, kuriuos verta įsiminti prasidėjus išpardavimų bumui.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.

Kaip jaustumėtės, jei tvarkydami savo kiemą netyčia nutrauktumėte kaimyno elektros kabelį, kurio čia net neturėjo būti, o tada iš jūsų būtų pareikalauta atlyginti žalą? Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.

 Statybos sąnaudų elementų kainos rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 3,1 procento. Tai lėmė vidutinio valandinio darbo užmokesčio (23 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastatų remontas per metus pabrango 9,5 proc., gyvenamųjų pastatų statyba – 6,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – sąnaudų kainos padidėjo 0,9 procento.

Daugiausiai pinigų teniso kortuose per istoriją (daugiau nei 175 mln. JAV dolerių) uždirbęs serbas Novakas Džokovičius yra linkęs dalimi savo turto dalintis su jaunais Serbijos tenisininkais. Pranešama, kad pirmoji pasaulio teniso raketė stengiasi padėti 20-mečiui tautiečiui Hamadui Medjedovičiui (ATP-107) įsitvirtinti profesionalų tenise.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. (120 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (697 mln. eurų). Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.    Tai numato Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Jį ketvirtadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Lietuviai per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 eurų arba maždaug penktadalį visų išlaidų ir yra daugiausiai maistui išleidžiančių Europos šalių 12-uke, antradienį pranešė „Delfi“, remdamasis el. platformos „Picodi“ atlikta 105 šalių statistinių duomenų analize. Šiame reitinge Lietuva atsidūrė daugmaž per vidurį – 48-oje vietoje: maistui ir nealkoholiniams gėrimams lietuviai skiria 21 proc. visų vartojimo išlaidų.   Panašus rezultatas Saudo Arabijoje (20,5 proc.

 Vokietijos vyriausybė trečiadienį atsisakė plano teisiškai įsipareigoti laikytis NATO tikslo kasmet gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai praneša portalas „Politico“. Vienas vyriausybės pareigūnas pasakojo, kad iš finansų ministro Christiano Lindnerio (Kristijano Lindnerio) parengto naujo biudžeto finansavimo įstatymo projekto prieš pat ministrų kabinetui perduodant jį parlamentui buvo išbrauktas straipsnis, kuriuo įsipareigota siekti šio tikslo.