išlaidos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo tobulinti Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidų teisinį reguliavimą, nustačiusi, kad dabartinė tvarka sudaro galimybes lėšas kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant.

Per pirmąjį šių metų pusmetį parlamentarai transportui, biurų ir įrangos nuomai, suvenyrams, kanceliarinėms prekėms išleido beveik milijoną eurų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, sausio–birželio mėnesiais Seimo narių parlamentinei veiklai skirtos lėšos sudarė 921 tūkst. 873 eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ši suma šiek tiek didesnė, tuomet panaudota per 894 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų.

Kiekvienąkart atvykus į Šventąją gatvės vilioja įvairiais maisto pasiūlymais – nuo legendinių cepelinų iki gardžių salotų ar kokteilių. Tačiau poilsiautojai pastebi, kad kainos čia yra per didelės ir kai kurie renkasi maistą gamintis nuomojamame būste. Apsilankėme poilsiautojų pamėgtoje Šventojoje ir apžvelgėme maisto kainas. Jos labai skirtingos ir svyruoja nuo kelių eurų iki 27 eurų už išskirtinį kepsnį. Pajūrio ritmu dienos pietūs trunka tris valandas, nuo 12 val.

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 47 proc.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimų dėl kelių ministrų išlaidų jiems dirbant Kauno miesto taryboje bei dėl prezidento Gitano Nausėdos viešai nepateiktos interesų deklaracijos, suėjus senaties terminui. „Komisija priėmė sprendimą, kad nepriimsime šio skundo, nes nurodytos faktinės aplinkybės – praėjusios daugiau kaip trejų metų senaties terminas“, – žurnalistams trečiadienį sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį vertins Prezidentūros kreipimąsi dėl kelių ministrų išlaidų jiems dirbant Kauno miesto taryboje bei parlamentaro kreipimąsi dėl prezidento Gitano Nausėdos viešai nepateiktos interesų deklaracijos. Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas į VTEK dėl finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio išlaidų, kilus abejonių dėl jų skaidrumo, kreipėsi praėjusią savaitę.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas dėl nepagrįstų kanceliarinių išlaidų savivaldoje iš partijos pašalino vieną narę, trijų narystę sustabdė. Apie tai žurnalistus po komiteto posėdžio informavo jo narė Aistė Gedvilienė. Iš partijos pašalinta mažeikiškė Lina Rimkienė, sustabdyta Konstantino Rečkovo iš Druskininkų, Danieliaus Jakubavičiaus ir Jūratės Overaitytės-Jakubavičienės iš Alytaus rajono narystė.

Beveik pusės – 47 proc. – žmonių Lietuvoje išlaidos lygios pajamoms arba už jas didesnės, rodo „Swedbank“ sudarytas gyventojų finansinės sveikatos indeksas, sudarytas banko užsakymu atliktos apklausos pagrindu.   Teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius 12 mėnesių buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės – daugiausia tarp mažiausias pajamas (iki 300 eurų po mokesčių) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau gaunantieji didesnes pajamas taip pat patiria tokią situaciją, pranešė bankas.

Seimas ruošiasi užbaigti „čekiukų“ skandalą – ketina priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Tačiau išmokų problemas savivaldose iškėlęs visuomenininkas Andrius Tapinas nedžiūgauja ir teigia, kad vien priimti įstatymo neužteks. „Skaidrinam“ pasiekė pirmąją pergalę - parlamentas turėjo pakeisti įstatymą, kuris sureguliavo keliolika metų visiems tikusią savivaldos tarybų išmokų sistemą.

Visuomenininkas Andrius Tapinas tęsia kampaniją „Skaidrinam“. Šįkart – naujausi duomenys apie dar trijų savivaldybių – Vilniaus miesto, Ignalinos rajono ir Kauno rajono – tarybų išlaidas bei žinia apie tris pareiškimus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) dėl nusikalstamų veikų. „Savaitės pradžia „Skaidrinam" 1. Išsiųsti trys pareiškimai į STT su prašymu pradėti ikiteisminius tyrimus dėl galimai nusikalstamos veikos Vilniaus miesto, Ignalinos rajono ir Kauno rajono tarybose.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako planuojantis tęsti darbus ir neketinantis atsistatydinti, nepaisant prezidento raginimų Vyriausybės vadovei apsispręsti dėl kabineto narių, sukėlusių abejonių dėl išlaidų savivaldoje, atsakomybės. „Prezidentas reaguoja į aktualijas, tai būtų keista, kad jis nereaguotų. O nepaisant, ar aš dirbsiu, nežinau, dieną, savaitę, mėnesį ar metus, aš tą savo darbą dirbsiu tikrai nuoširdžiai. Jaučiuosi pakankamai tvirtai“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Kairys.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda atmeta dalies valdančiųjų politikų kritiką dėl prezidento rinkimų kampanijos finansavimo. „Tai, kad prezidentas rinkimų kampanijai išleido dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas, jam reikia aiškintis“, – Paryžiuje žurnalistams sakė G. Nausėda. „Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas gerokai didesnes, taškė pinigus į kairę, į dešinę, jiems tai nekelia klausimų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama Kauno miesto tarybos nare pateko į nemalonią istoriją – buvo sulaikyta neblaivi prie vairo ir metams prarado vairuotojo pažymėjimą. Visgi tai nesustabdė politikės prašyti kompensacijų už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto. G. Skaistė nuo 2007 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. 2013 m. politikė įkliuvo policijos pareigūnams būdama neblaivi už vairo. Jai buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį atsiprašė žmonių, kuriuos nuvylė situacija dėl politikų išlaidų savivaldybių tarybose. Ministrė taip pat sako, kad reikėtų tobulinti šių išlaidų reglamentavimą.  „Atsiprašau tų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija ir jei tų klausimų žmonėms kyla, akivaizdu, tam tikrą teisinį reglamentavimą reikėtų tobulinti ir manau, Seimas pasirengęs tuos sprendimus taip pat padaryti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.

Kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jam dirbant Kauno taryboje siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o finansų ministrės Gintarės Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų, rodo ataskaitos. Kaip rodo BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos, per daugiau nei 78 darbo Kauno taryboje mėnesius S. Kairys išleido 35,1 tūkst. eurų. Per maždaug 49 mėnesius G. Skaistė išleido 20,4 tūkst. eurų. S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011-2019 metais, o G. Skaistė – 2007-2016 metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada savo vertinimą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidų Kauno taryboje pateikti grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje bei susipažinęs su „situacija ir argumentais“. „Grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje prezidentas susipažins su situacija ir argumentais, jei bus poreikis, aptars ją su ministre pirmininke ir tada pateiks savo vertinimą“, – teigiama trečiadienį BNS perduotame Prezidentūros kom...

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nematanti pagrindo daryti išvadą, kad būdama Kauno miesto savivaldybės tarybos nare dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė piktnaudžiavo išmokomis ar elgėsi  neteisėtai. Vyriausybės vadovės teigimu, J. Šiugždinienė už patirtas išlaidas atliekant tarybos narės darbą atsiskaitydavo pagal galiojančią tvarką. Be to, ji siūlė teikti ir prekių, paslaugų įsigijimo dokumentus, tačiau tvarka to nenumatė ir nenumato toliau.

Išaugusios kainos pakoregavo daugelio gyventojų įpročius. Žmonės ėmė taupyti. Tačiau psichologai atkreipė dėmesį, kad gyventojai neturi sveiko santykio su pinigais – taupo per daug arba išlaidauja ir perka daiktus ne pagal kišenę. Bankų atlikti tyrimai irgi rodo, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) penktadienį paskelbė nutraukianti bendradarbiavimą su švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene dėl jos išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, kol ši neišsklaidys abejonių dėl išlaidų dirbant Kauno taryboje. „Lietuvos moksleivių sąjunga tikisi, jog Gerb. ŠMSM ministrė pateiks visas reikiamas ataskaitas, kurios išsklaidys šį kilusį skandalą“, – skelbė sąjunga savo „Facebook“ paskyroje.

Savivaldybės siūlo iš viso atsisakyti kompensacijų už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, ir mokėti bendrą išmoką, kurią politikai naudotų savo nuožiūra, sako Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Konservatorių prezidiumas gina švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę dėl jos išlaidų, dirbant Kauno taryboje. Kaip rašoma penktadienį išplatintame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pranešime, eidama tarybos narės pareigas ministrė veikė „pagal savivaldybės reglamentą, nepadarė jokių nusižengimų“. Pareiškimą dėl ministrės palaikė visi balsavę prezidiumo nariai. Tokių buvo 21, iš viso partijos prezidiume yra 33 nariai.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia norinti išsklaidyti abejones, todėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl 2019–2023 m. kadencijos tarybos narių išlaidų. Norėdama išsklaidyti visas abejones ir man metamus nepagrįstus kaltinimus bei siekdama užtikrinti skaidrumo principų laikymąsi ir visuomenės teisę žinoti, šiandien raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybę.

Penktadienio popietę visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsakymą dėl viešų pinigų švaistymo ir padėką už palaikymą. „Laisvės TV“ įkūrėjas abejoja ministrės pareiškimais, nukirsdamas – jei J. Šiugždinienė nepaviešins ataskaitų, jos veiklą bus galima laikyti nusikaltimu.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį išklausė švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės paaiškinimų dėl jos išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, žada situaciją aiškintis detaliau. „Ministrė Pirmininkė šiuo klausimu šiandien kalbėjosi su ministre ir išklausė jos paaiškinimą.

Ketvirtadienio popietę švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė feisbuke parašė pasiaiškinimą dėl kilusio skandalo, kai ji dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019-2020 metais Kauno taryboje paėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką. „Ačiū visiems už palaikymą ir atsiprašau, kad šiandien esu dėmesio centre. Mes visi tikimės kuo skaidresnio ir aiškiai reglamentuoto savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo. Manau, kad ir Andriaus Tapino veiksmai pasitarnaus šiam tikslui.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad dėl viešųjų rangos darbų pirkimų ir sutarčių neatitikimo 2,61 mln. eurų išlaidų yra netinkamos finansuoti europinėmis lėšomis.  Pasak VK atstovės Reginos Lakačauskaitės-Kaminskienės, tai reiškia, kad projektų užsakovai šias lėšas turės gražinti. „Lėšos projektų vykdytojams buvo jau anksčiau sumokėtos, dabar valstybė šiai 2,61 mln.

Kauno apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Kauno miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariams. „Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

Grupė parlamentarų konservatorių po paskelbtų galimo piktnaudžiavimo atvejų siūlo nustatyti 0,2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio maksimalią ribą su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį apmokėti. Šiuo metu tai sudarytų 377,56 euro.

Lietuva pradeda ruoštis 2027 metais pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai – Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Užsienio reikalų ministerijos paruoštoms gairėms. Bendrą pirmininkavimo programą Lietuva ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po. Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė teigė, kad šalies komandą sudarys apie 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš 70 institucijų. Jiems bus rengiami specialūs mokymai.

Teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams, parlamentinių partijų lyderiai teigia matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip. „Svarbiausia, kad procesas būtų kuo skaidresnis ir sąžiningesnis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

Pasirodžius informacijai apie švaistomas lėšas, Pagėgių savivaldybės politikai stabdo veiklą Liberalų sąjūdyje. Apie tai pranešė partija. Jei informacija apie išlaidavimus pasitvirtins, Tarybos nariams teks grąžinti pinigus ir prisiimti atsakomybę. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, Tarybos narė Gražina Jankauskienė ir buvęs Tarybos narys Vladimiras Gorodeckis informavo apie narystės Liberalų sąjūdyje stabdymą.

Raudonasis Kryžius antradienį paskelbė, kad per ateinančius metus panaikins 1 500 darbo vietų, dėl lėšų stygiaus siekdamas sumažinti šimtamilijonines išlaidas. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (ICRC) teigė, kad dėl numatomo humanitarinės pagalbos biudžeto sumažėjimo per ateinančius dvejus metus bus priverstas gerokai apkarpyti išlaidas.

 Kauno miesto ir rajono savivaldybės sutarė dėl tvarkos, kaip viena kitai kompensuos ikimokyklinį ugdymą bei kaip rajonas miestui kompensuos išlaidas, patiriamas dėl viešojo transporto, įvažiuojančio į šios savivaldybės teritoriją. Tarybai tvirtinti teikiamos dvi sutartys, pagal kurias savivaldybės numato atitinkamas tvarkas.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) metų pradžioje apmokėjus įsiskolinimą Lietuvos paštui už procesinių dokumentų pristatymą, jam nebeliko pinigų mokėti už pašto paslaugas šiais metais. Anot teismo pranešimo, šiemet VAAT pašto išlaidoms buvo numatyti 47 tūkst. eurų. Praėjusiais metais smarkiai pabrangus šioms paslaugoms ir išaugus paštu siunčiamų dokumentų skaičiui, teismas 2022 metus baigė būdamas skolingas Lietuvos paštui daugiau kaip 33 tūkst. eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidriai leidžiamų kai kurių Neringos savivaldybės tarybos narių lėšų, galimų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų.   Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. „Galiu patvirtini, kad tie straipsniai“, – penktadienį BNS informavo STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Julija Gorovniovaitė.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą. Susitikime, kurį surengė šiuo metu G-7 pirmininkaujanti Japonija, valstybės narės pabrėžė savo įsipareigojimą sustabdyti lygiai prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą ir įspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ginklų.

Lėtėjanti ekonomika, infliacija ir kylančios palūkanų normos jau dabar verčia didžiąją dalį Lietuvos gyventojų peržiūrėti savo finansinį elgesį: vieni šiemet nusiteikę mažinti išlaidas pramogoms ar atsisakyti atostogų, kiti – didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui. Tik 1 iš 10 gyventojų įsitikinęs, kad nusistovėjusių įpročių nereikės keisti, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Paskutinę perėjimų lango dieną buvo sumuštas Didžiosios Britanijos rekordas, o Anglijos „Premier“ lygos klubai 2022-23 m. sezone išleido jau net 2,8 mlrd. svarų sterlingų. Patvirtinus Londono „Chelsea“ 121 mln. eurų (107 mln. svarų) vertės sandorį su „Benfica“ dėl argentiniečio Enzo Fernandezo, viso sausį „Premier“ lygos klubai išleido rekordinę 815 mln. svarų sumą. Vien per paskutinę termino dieną Anglijos klubai išleido daugiau nei 275 mln. svarų.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus.

Smarkiai brangstant paskoloms ir būtiniausioms prekėms, dalis lietuvių griebiasi už galvų, kaip gyventi, kad nereikėtų lįsti į skolas. Finansų ekspertai tvirtina, kad susitaupyti gali ir mažas algas gaunantys žmonės, o „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina kiekvieną atsakyti sau į klausimą, ar tikrai neišlaidavome kažkam, ko galėjome atsisakyti. Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą.

Pragyvenimo išlaidų krizė kels didžiausią pasaulinę grėsmę per ateinančius dvejus metus, perspėjama trečiadienį paskelbto Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atlikto tyrimo išvadose, pristatytose artėjant kitą savaitę Davose įvyksiančiam susitikimui. Pasaulinė infliacija tebeišlieka labai aukšta, praėjusiais metais smarkiai išaugus energijos ir maisto kainoms, kai didžioji naftos ir dujų tiekėja Rusija įsiveržė į žemės ūkio galiūnę Ukrainą.

SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus rodo, kad gruodį gyventojų išlaidos prekėms ir paslaugoms liko gerokai didesnės negu prieš metus, bet augimą lėmė infliacija, o ne realaus vartojimo didėjimas. Atsiskaitymų vertė gruodį buvo 17 proc. didesnė negu prieš metus, kai lapkritį metinis pokytis buvo 22 procentai. Kaip ir ankstesniais mėnesiais žmonės vis dar gerokai daugiau negu prieš metus išleido paslaugoms, o išlaidos prekėms augo tik dėl infliacijos.

Panevėžio miesto valdžia kitais metais planuoja gauti 150,4 mln. eurų, arba 0,6 proc. daugiau pajamų nei šiemet. Išlaidos kitąmet bus didesnės nei 156 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau. Beveik 6 mln. eurų skirtumą tarp pajamų ir išlaidų sudaro skolintos lėšos investicijų projektams, penktadienį pranešė savivaldybė. Miesto tarybos nariams pateiktame biudžeto projekte nurodoma, kad 63,6 mln.

Rekordinė infliacija temdo didžiąsias metų šventes. Lietuviai šiemet priversti mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms. Skurdesnis bus ir šventinis stalas. Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“ „Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Dėl Seimo antradienį priimtų su Vyriausybe nesuderintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų 2023 metų biudžeto pajamoms mažėjant 60 mln. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dėl to teks mažinti biudžeto išlaidas. „Biudžetas patvirtintas, dabar pakoreguotos pajamos biudžeto, manau, bus pakoreguotos ir išlaidos, kai Vyriausybė skirstys pagal programas atitinkama suma“, – žurnalistams Seime po biudžeto priėmimo sakė premjerė.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad Seimo antradienį priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl Lietuva identifikuojama kaip šalis, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Pasak EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.

Kalėdines dovanas šiemet pirks aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų, dažniausiai joms planuojama išleisti panašiai, kaip ir pernai – apie 200 eurų, rodo apklausa. Asmeninių finansų patarėja sako, kad dovanų pirkimą vieni žmonės kruopščiai planuoja, kitus šventės verčia elgtis neapgalvotai. Pasak rinkodaros ir komunikacijos mokslų (KOG) instituto atliktos apklausos, 55 proc. šalies gyventojų šiemet ketina dovanas pirkti 3-6 žmonėms, o 33 proc. – septyniems ar daugiau.