išlaidos

Metinė infliacija pagaliau parodė ilgai lauktą pokytį – pakrypo žemyn. Tiesa, vos puse procento. Spalį metinė infliacija pasiekė 22 procentus, o nežymų sumažėjimą dalis ekonomistų vadina paprasčiausia sėkme – tiesiog pasitaikė šiltas ruduo. Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai.

Daugelis esame girdėję įvairių būdų, kaip susitaupyti lėšų, ar taisyklę, kad išlaidos negali viršyti pajamų. Tačiau tyrimai rodo, kad beveik kas antras lietuvis bent kartą per metus pinigų skolinasi. Visgi, kai kurių užsienio šalių gyventojai į išlaidas žvelgia labai atsargiai ir garsėja savo gebėjimu taupyti. Keletas patarimų, paremtų užsienio kultūrų gerąja patirtimi, padės išlaikyti ir jūsų šeimos finansinį stabilumą, šoktelėjus šildymo kainoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rekordiškai kylant maisto, degalų ir paslaugų kainoms Lietuvoje, tautiečiai ne atsisako kelionių ir atostogų, bet ieško būdų, kaip sutaupyti jų metu. O jų keliai veda ne tik į Lenkiją ar Turkiją. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi skaitytojos Ugnės istorija, kuri kartu su draugų kompanija rugsėjo pabaigoje lankėsi pietų Prancūzijoje, kurortiniame Žydrosios pakrantės regione.

Kitais metais pasaulinės ekonomikos augimas greičiausiai dar labiau sulėtės, antradienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sumažinęs savo prognozes, šalims grumiantis su Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir ekonomikos nuosmukiu.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje 12 proc. Lietuvos gyventojų ėmė taupyti, tačiau dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų buvo priversti santaupų kaupimą pristabdyti, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena „nuo algos iki algos“, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc.

Milijoną eurų Lietuvos paštui skolingiems teismams pašto išlaidoms teismams kitąmet numatoma skirti 1,5 mln. eurų, tačiau šių lėšų nepakaks, sako Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. „Turime vieną geresnę naujieną – šiek tiek papildomų lėšų pašto išlaidoms. 1,5 mln. eurų atrodo daug, bet milijonas skola, dalinsim teismams, kalbėsime, kad kuo mažiau tų pašto išlaidų būtų“, – penktadienį BNS Klaipėdoje prieš Teisėjų tarybos posėdį sakė S. Rudėnaitė.

Valstybė turėtų iš nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ išsireikalauti lėšas, kurias išleis pasirūpinti šios įmonės klientais, kai bendrovė nutarė stabdyti savo veiklą, sako prezidento vyriausioji patarėja.

Daugelis žmonių visiškai netiki horoskopais ir visokiomis pranašystėmis, tačiau daugėja ir tokių, kurie moka nemažus pinigus, kad išgirstų, ką absoliučiai nepažįstamas žmogus gali papasakoti apie juos pačius ir jų ateitį. Pašnekovai prisipažįsta, kad už seansus su būrėjomis moka ir 20, ir 100 eurų. Remiantis statistika, verslo liudijimus ar individualią veiklą registruojamų spiritistų kasmet Lietuvoje vis daugėja, o jų pajamos – stebina.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė vyriausybės patvirtintoms namų ūkių išaugusių išlaidų šildymui kompensuoti priemonėms. Pataisos priimtos siekiant sumažinti neigiamą precedento neturinčio energijos kainų šuolio poveikį gyventojų pajamoms, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime. Planuojama paramos paketo suma – apytikriai 442,25 mln. eurų.

„Keršto turizmas“ – taip gyventojų alkį kelionėms įvardija kelionių organizatoriai. Per pandemiją prisibuvę namuose lietuviai šį sezoną netaupo – jų negąsdina nė sparčiai augančios kelialapių į užsienį kainos. O prioritetiniu atostogautojų pasirinkimu vis dažniau tampa su įvairiomis šventėmis sutampančios kelionių datos į užsienį. Ne išimtis ir ilgasis Žolinių savaitgalis – didžioji dalis kelialapių jau išpirkti.

Per penkerius metus namų ūkių išlaidos didėjo kone 50-čia procentų, tai rodo Statistikos departamento duomenys. Specialistai daro išvadą, kad gyvenimas pagerėjo, nes pajamos per tą patį laikotarpį augo dar daugiau – 70 procentų. Yra ir kitų įspūdingų šuolių – restoranų ar kavinių maistą žmonės valgo ir jam išleidžia dukart daugiau nei prieš penkmetį. Vis dėlto, didžiulė infliacija ir energetikos krizė daro savo – per metus padaugėjo skurstančiųjų, net penktadalis žmonių gyvena į skolą.

Kai infliacija siekia 20 proc., brangsta būtinos išlaidos, labai svarbu priimti teisingus sprendimus nenorint, kad ištiktų asmeninė finansinė krizė. Ekspertai pataria nelaikyti visų santaupų banke, jeigu nemokamos palūkanos, neskubėti anksčiau laiko atiduoti paskolų, pirkti ar parduoti nekilnojamo turto (NT). Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia planuotis savo išlaidas ir atsisakyti to, kas nėra būtina: pietų restorane, kino teatro ar nuolat veikiančios skalbinių džiovy...

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 438,5 euro – 47,5 proc. daugiau nei 2016 metais (297,5 euro). Tuo metu vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui augo 71 proc. iki 697 eurų.  Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 438,5 euro – 47,5 proc. daugiau nei 2016 metais (297 eurų).  Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausią vartojimo išlaidų dalį gyventojai pernai skyrė maistui ir nealkoholiniams gėrimams (30 proc.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmnonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl karo Ukrainoje liks sustabdytos iki 2023 metų pabaigtos, ketvirtadienį pareiškė naujienų agentūros AFP šaltiniai. Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Valdžiai šių metų biudžetą pildant skolintomis lėšomis ir pajamomis iš kainų augimo, ateityje viešąsias išlaidas gali tekti mažinti, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.   „Tiktai skola ir infliaciniais pinigais formuojant biudžetą, ateityje turėsime didelių rūpesčių“, – penktadienį Žinių radijui pareiškė buvęs premjeras.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Seimo nariai išleido daugiau kaip 395 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, tai yra maždaug 120 tūkst. eurų daugiau nei pernai per tą patį laiką. Tiesa, praėjusių metų pradžioje dėl COVID-19 pandemijos šalyje buvo įvestas karantinas, todėl politikai neturėjo galimybių susitikti su rinkėjais, dalyvauti renginiuose, nors Seimo posėdžiai vyko.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

 Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai maždaug pusę krovinių ir dešimtis milijonų eurų pajamų praradusi valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kol kas neskelbia, kaip tai paveiks jos veiklą ir darbuotojus. Sprendimų vis dar ieškoma – susisiekimo ministras ir įmonės profesinių sąjungų atstovai teigia, kad kai kurie atsakymai turėtų paaiškėti jau netrukus.

Praėjusiais metais Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido 1,676 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenys. Šios išlaidos per metus padidėjo 225 tūkst. eurų, 2020-aisiais išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Per praėjusius metus vienam politikui parlamentinei veiklai teko 14 tūkst. 665 eurai. Šešios dešimtys Seimo narių pasinaudojo galimybe išleisti visą arba beveik visą sumą.

Naujas COVID-19 viruso protrūkis bei suvaržymai skiepo atsisakiusiems asmenims turėjo pakankamai menkos įtakos gyventojų išlaidų įpročiams. Nepaisant rudenį fiksuoto minimalaus gyventojų išlaidų augimo sulėtėjimo, metų pabaigoje šalies gyventojai išleido daugiau, nei kada nors anksčiau, rašoma pranešime spaudai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimtys paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo net trečdaliu didesnės nei prieš metus ir pasiekė visų laikų rekordą.

Artėjant didžiausioms metų šventėms tautiečiai planuoja savo pirkinių krepšelius. Naujausia apklausa parodė, kiek lietuvaičiai linkę išleisti kalėdiniam pasiruošimui ir ką planuoja pirkti. Ne tik planuojamos sumos dovanoms, bet ir dovanų užsakymai šiemet kitokie nei pernai. Ilgai pabuvę karantino pančiuose žmonės nori kelionių ir įspūdžių. Iki Kalėdų likus kelioms savaitėms tautiečiai pradeda šluoti parduotuvių lentynas, ieškodami dovanų.

Paviešintos ataskaitos, kam politikai išleido virš milijono jų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai tūkstančiai plaukė automobiliams, gėlėms ir suvenyrams. Kai kurie tūkstančius išleido taksi paslaugoms ir net pašto skyriuose. Dalis parlamentarų sako, kad Seimo narių algos apskritai yra per mažos, todėl net kai kurie valdančiųjų atstovai atstovai svarsto, kad jas reikėtų kelti.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 metų biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis. „Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3 proc., o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc.

Lietuvoje sparčiai augant atlyginimams, didėja ir kainos, taigi, ir gyventojų patiriamos išlaidos. Tad įdomu, kaip šiame kontekste keičiasi vidutinės šeimos mėnesio išlaidos? Kiek mažiausiai pinigų Lietuvoje reikia skirti minimaliems mėnesiniams mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti? Tėvai, finansų specialistai ir valdžios atstovas sumas vardija skirtingas. Skiria apie pusę tūkstančio Vilniuje penkerių dukrą auginanti Elena (vardas pakeistas – aut. past.

Šių metų vasarą Lietuvos gyventojai drąsiau nei pernai keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų. Nors turistų antplūdžio Lietuvoje nebuvo, tačiau lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir šalyje, rodo SEB banko duomenys.  Banko duomenimis, vasarą gyventojai atsiskaitydami kortele Ispanijoje išleido 2,7, Italijoje – 2,1 karto, Graikijoje – 3,4 karto, Kroatijoje – 3,6, Portugalijoje – 4,4, o Turkijoje – 9,2 karto daugiau negu praėjusių metų vasarą.

Ekonominiai vasaros medaus mėnesiai baigėsi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Kylanti infliacija ir besikeičianti epidemiologinė situacija gali keisti vartotojų įpročius ir pramonės darbą. Tokią mintį ekonomistas išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Jūs taip gražiai aprašėte antrojo ketvirčio ekonominį augimą ir tuoj pat sugadinote žmonėms nuotaiką sakydamas, kad rudenį susidursime su problemomis.

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“  įvertino, kur lietuviai leidžia savo pinigus vasarą ir įvardijo populiariausias atostogų kryptis bei išlaidų kategorijas, rašoma pranešime spaudai. Į priešpandeminį lygį dar negrįžo  Atostogas užsienyje besirenkančių gyventojų daugėja, bet į priešpandeminį lygį dar negrįžome. Birželio–liepos mėnesiais į užsienio šalis buvo išvykę beveik 30 tūkst. „Revolut“ vartotojų iš Lietuvos, 31 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Finansų ministerija siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo – nustatyti procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Tai numatyta Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimuose, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka, teigiama ministerijos pranešime.

Laikas netruks prabėgti ir vėl mažuosius leisime į pamokas, tad metas pradėti planuoti biudžetą ir įsigyti būtiniausių mokyklinių priemonių, tinkamų drabužėlių ir batų mažiesiems moksleiviams. Biudžetas Pirmiausia susėskite su visais šeimos nariais (vaikais taip pat) ir kartu pasvarstykite, koks bus jūsų mokyklinis biudžetas. Tegul vaikas taip pat girdi ir dalyvauja išlaidų planavime, juk jam būtina suprasti pinigų vertę, suvokti, kad išlaidos ir pirkiniai negali būti begaliniai.

Maisto kainos pasaulyje birželį sumažėjo pirmąkart per pastaruosius 12 mėnesių, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, nukrito 2,5 proc. iki 124,6 punkto, tačiau buvo 33,9 proc. aukščiau nei pernai birželį. Augalinių riebalų kainos per mėnesį krito labiausiai – 9,8 proc., pasiekdamos žemiausią lygį per pastaruosius keturis mėnesius. Grūdų kainų indeksas sumenko 2,6 proc.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė 51 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Finansų ministerijos siūlymu, 49,8 mln. eurų skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti liepos mėnesį.  Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirta 1,2 mln.

Ar galėtumėte metus išgyventi nepirkdami jokių naujų daiktų ar rūbų? O štai vienas kaunietis taip gyvena jau kelis mėnesius. Nusprendęs ekstremaliai taupyti, pinigus leidžia tik maistui, higienos prekėms, transportui – tam, kas būtina. Darnaus vartojimo šalininkai sako, kad tai ne vien pinigų taupymas, bet ir rūpinimasis aplinka. Metai be naujų daiktų. Tokiam iššūkiui ryžosi kaunietis Timas ir jau penkis mėnesius gyvena ekstremalaus taupymo režimu – perka tik būtiniausias prekes.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui kompensuoti 2 158,7 tūkst. eurų statutinių tarnybų 2021 metų kovo mėnesį patirtas darbo užmokesčio išlaidas.

Kauno miesto biudžeto išlaidos šiemet, planuojama, sieks 390,4 mln. eurų, pajamos – apie 343,5 mln. eurų, o deficitas – beveik 47 mln. eurų. Šių metų išlaidos, palyginti su 2020 metų patvirtintu planu, didėja 4 proc. arba 15 mln. eurų. Projekte įvertintas 2020 metų išlaidų likutis (32,5 mln. eurų) ir šiemet planuojamos skolintis lėšos (14,4 mln. eurų).  Daugiausia išlaidų numatyta švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, sportui bei kultūrai – jos auga, palyginti su pernai.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui ir kompensuos 1112,6 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms tarnyboms patirtas darbo užmokesčio išlaidas. Tarnybos pareigūnams iš savo asignavimų sumokėjo už darbą šventinių Kalėdų ir Naujųjų metų savaitgalių metu bei vykdant papildomo gyventojų judėjimo ribojimo kontrolę.

Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų.

Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.  Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų.

Pernai Baltijos šalys pirmavo Europos Sąjungoje (ES) pagal namų ūkių išlaidų dalį, skirtą alkoholiniams gėrimams įsigyti. Estijoje išlaidų alkoholiniams gėrimams dalis siekė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų, Latvijoje – 4,8 proc., o Lietuvoje – 3,7 procento. Iš viso ES namų ūkiai 2019-aisiais alkoholiniams gėrimams išleido 117 mlrd. eurų – 0,8 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarė 1,6 proc. visų vartojimo išlaidų, rodo Eurostato paskelbti skaičiai.

Praėjusiais metais Baltijos šalių namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, rodo naujausia Eurostato ataskaita. Tarp šalių, kuriose namų ūkiai skyrė didžiausią išlaidų dalį maisto produktams, 2019 metais buvo Rumunija (26 proc. visų išlaidų), Lietuva (20,2 proc.), Estija (19,3 proc.), Bulgarija (18,4 proc.), Kroatija (18,3 proc.) ir Latvija (18,2 procento). Mažiausią išlaidų dalį maisto produktams skyrė Jungtinės Karalystės (8 proc.

Nors prieš šventes gyventojai plūdo į prekybos centrus, nepaisydami ir koronaviruso grėsmės, prekybininkai teigia, kad pirkėjų apsilankė gerokai mažiau, nei prieš metus, tačiau iš parduotuvių jie išvyko su didesniais krepšiais. Ir jeigu didieji prekybininkai išlieka santūrūs, internetu prekiaujantys verslininkai trina rankomis –  kalėdinio laikotarpio prekybos apimtys dvigubai didesnės nei pernai.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Kitų metų valstybės biudžeto išlaidas reikės didinti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų – tokia suma bus skirta pandemijos sukeltos krizės suvaldymui, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Antradienį dar turėsime galutinį pasitarimą ir tada tikriausiai galutinai skaičiai jau matysis, bet manau, kad tam prireiks ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų“, – BNS sakė G. Skaistė, 2021 metų biudžeto projektą pirmadienį aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

Vertinant skirtingų Europos Sąjungos (ES) šalių namų ūkių išlaidas, pastebėta, kad daugiausia mėnesinių pajamų lietuviai išleidžia maisto prekėms, tačiau kur kas mažesnę dalį pajamų, nei vakarų Europos gyventojai ar skandinavai, skiria būsto išlaikymui, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Tai – bent 7 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis.

Lietuviai stresą ir nerimą dėl koronaviruso malšina įnirtingai ruošdamiesi Kalėdoms ir taškydami pinigus dovanoms bei įvairiems niekučiams. Šiemet tautiečiai dairosi brangesnių dovanų nei pernai, mat karantino akivaizdoje stengiasi vyti niūrias mintis šalin, palepinti ir save, ir giminaičius.  Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami prekybos centruose ir rinkdami dovanas artimiesiems. Šiemet žmonės žada ne tik kitus palepinti brangesnėmis dovanomis, bet ir pasilepinti patys.

Griežtinamas karantinas nesustabdė gyventojų pasiruošimo šventiniam laikotarpiui. Žmonės jau planuoja šventinio stalo patiekalus, po truputį perka produktus ir dovanas. Tačiau atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad šventiniam stalui daugelis ketina išleisti mažiau pinigų, užtat dovanų biudžetas viršys pernykščius metus.

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, Vyriausybė iki šių metų rugsėjo pabaigos pasiskolino 7,027 mlrd. eurų ir grąžino 2,473 mlrd. eurų ankstesnių skolų, teigia Valstybės kontrolė. Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc.