išlaidos

Atrodytų, sostinė – didžiausia ir gražiausia, todėl ir išlaidauti turėtų daugiausia, tačiau pagal švenčių sąmatą, Vilnių kiek lenkia Klaipėda (beveik 300 tūkstančių litų). Toliau – Kaunas (200 tūkstančių), o Šiauliai išleido dešimt kartų mažiau. Rajoniniuose miesteliuose bendruomenės pačios imasi iniciatyvos, Kalėdų eglutes dovanoja privatūs ūkiai, o rėmėjai organizuoja šventes ir atrakcijas. Vilniuje ir Bezdonyse Gruodžio 11d. įžiebtos eglės sostinės aikštėse.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų spjauna į sunkmetį ir šiemet kalėdinėms dovanoms pasiryžę pinigines praverti plačiau nei pernai, skelbia sociologų atliktos paklausos. Tačiau optimizmu trykštančias prognozes paneigia dovanų pardavėjai – iki didžiųjų metų švenčių nebelikus nė porai savaičių nuo lentynų nešluojami nei papuošalai, nei suvenyrai. Koreguoja mados tendencijas Prekybininkai žada šiemet gana vargingą Kalėdų Senelio maišą.

Remiantis Suomijos Finansų ministerijos duomenimis, šalis artimiausiu metu turi stipriai sumažinti išlaidas. Suomija turės imtis griežtos finansų politikos, nes išlaidos gerokai viršija pajamas, rašo yle.fi. Ministerija pasiūlė valstybinėms įstaigoms ir savivaldybėms per artimiausius ketvertą metų sumažinti savo išlaidas ne vienu milijardu eurų.

Didžiąją dalį gyvenimo pramiegame, o liūto dalį algos „pravalgome“. Sakote, ne? Išimtys tik patvirtina taisyklę: vidutinė Lietuvos šeima maistui skiria nuo ketvirtadalio iki pusės visų savo pajamų. Tad šią išlaidų eilutę naudinga ir netgi būtina kontroliuoti. O pradėti galima nuo to, kas nebūtų labai skausminga, bet padėtų mažiau išleisti. Viena iš tokių galimybių – racionalumas lankantis  viešojo maitinimo įstaigose. Kaip to pasiekti? Į darbą neškitės savo gamintą maistą.

Didžiojoje Britanijoje buvo suskaičiuota, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus išmetamo maisto kiekis vidutiniškai išauga 80 proc. Į šiukšlių dėžes iškeliauja 230 000 tonų maisto, kurio vertė – 275 mln. svarų. „Maisto banko“ apklausos duomenimis, kone kasdien maisto išmeta apie 2 proc. Lietuvos gyventojų, kas keletą dienų – 13,5 proc., kartą per savaitę – 32 proc., kas dvi savaites – 23 proc.

Seimas patvirtino 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų biudžeto deficitas. Iš balsavime dalyvavusių Seimo narių kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui pritarė 70, jo nepalaikė 46, susilaikė 14 parlamentarų. 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) lapkritį organizuotos reklamos specialistų apklausos rezultatai parodė, jog 47 proc. įmonių 2011-aisiais didins marketingo biudžetą. Tuo metu mažinti šias išlaidas planuoja tik 26 proc. šalies įmonių. „Didžioji dalis įmonių ketina didinti reklamos biudžetus iki 20 proc., o savo sprendimus grindžia laukiamais didesniais pardavimais bei noru išplėsti rinkos dalį“, – pastebi LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus.

Šiemet šalies gyventojai, pirkdami dovanas ir ruošdami Kalėdų ar Naujųjų metų stalą, pinigines pravers plačiau. Planuojančių didinti išlaidas šventiniams pirkiniams skaičius, palyginti su pernai metais, šoktelėjo daugiau nei penkis kartus. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.

Pernai šeimų išlaidos sumažėjo, rodo oficialiai pristatyti statistiniai duomenys. Toks reiškinys užfiksuotas pirmą kartą per dešimtmetį, nuo tada, kai pradėta vesti ši statistika. Skaičiai atspindi 2009 metų realybę, kai didžioji dauguma žmonių buvo dėl recesijos priversti susiveržti diržus ir atsisakyti dalies pirkinių: drabužių, transporto bei būsto paskolų ėmimo. Vidutinės savaitės šeimos išlaidos Britanijoje 2009 metais buvo 455 svarai. Metais anksčiau šis skaičius siekė 471 svarus.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarta baigti santaupų atkūrimo programą, rašoma Seimo pranešime spaudai. Taip pat nutarta nustatyti Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti veiklos pabaigos terminą – 2011 m. liepos 31 d.Už šį įstatymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 31, rašoma Seimo pranešime spaudai. Nuo Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įsigaliojimo praėjo daugiau kaip 10 metų.

Finansų krizė privertė didžiąją dalį NATO šalių narių peržiūrėti savo prioritetus ir daugiau lėšų skirti vidaus ekonomikai gaivinti ir socialinėms reikmėms negu karams. Tuo tarpu Lietuvos krašto apsaugos ministerija vis dar siekia padidinti savo išlaidas NATO kariniams veiksmams. Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei pavyko iš Vyriausybės tam iškaulyti 20 mln. papildomų lėšų, nors prašyta 130 mln., be kurių esą nebus įmanoma normaliai vykdyti NATO karinės misijos – karo Afganistane.

Kaip vienodai eismo taisyklių privalo laikytis ir „Žigulių“, ir “Mercedes“ vairuotojai, taip asmeninius finansus valdyti turi ir mažas, ir labai dideles pajamas gaunantys žmonės. Taupyti ir kaupti „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė apie asmeninių finansų tvarkymą bei valdymą, finansinę vaikų edukaciją kalbėjo Kelmės suaugusiųjų mokymo centre susirinkusiems rajono ekonomikos mokytojams.

Valstybės ištekliai, skiriami asmens dokumentams išrašyti, naudojami neefektyviai, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Vidaus reikalų ministerijoje ir prie jos veikiančiame Asmens dokumentų išrašymo centre (ADIC). Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos netaupiai, įrangos ir blankų pirkimai nekontroliuojami, panaudojamas ne visas įrangos pajėgumas.

Trys iš penkių Didžiosios Britanijos piliečių mano, kad šalies iždo kanclerio George'o Osborne'o pasiūlyti šalies valdžios išlaidų apkarpymai yra neteisingi, nes nuo jų kentės skurdžiau gyvenantys, o ne pasiturintys šalies gyventojai, informuoja naujienų agentūra AFP. „The Independent“ dienraščio užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 59 proc. britų mano, jog išlaidų mažinimas yra netinkamas, nes skaudžiausiai smogs sunkiai galą su galu suduriantiems žmonėms.

Infliacija kosmose kilo, nes produktai, iš kurių gaminamas kosmonautų maistas, pabrango, praneša agentūra AFP. Kainų kilimas nepaiso nesvarumo būklės: per metus gerokai išaugo Tarptautinėje kosmoso stoties rusų kosmonautų kasdieninio maisto raciono išlaidos. „Pernai vieno kosmonauto maitinimas kosmose kasdien atsiėjo 11 tūkst. rublių (256 eurus). Šiandien ši suma yra 15 tūkst. rublių (351 euras)“, – sakė kosmonautais besirūpinančio instituto direktorius Viktoras Dobrovolskis.

Kas penktas lietuvis gyvena ant skurdo ribos, skelbia statistika. Vadinasi, visi kiti — geriau už juos. „Šiaulių kraštas“ pasidomėjo, kaip iš tiesų gyvena vidutiniokai? Laikraščiui apie tai pasakoja keturių asmenų šeima, kuri pagal pajamas statistinę skurdo ribą lenkia net tūkstančiu litu. Įsitikinome, kad šeima gyvena spausdama centus.

Kas penktas lietuvis gyvena ant skurdo ribos, skelbia statistika. Vadinasi, visi kiti – geriau už juos. „Šiaulių kraštas“ pasidomėjo, kaip iš tiesų gyvena vidutiniokai? Laikraščiui apie tai pasakoja keturių asmenų šeima, kuri pagal pajamas statistinę skurdo ribą lenkia net tūkstančiu litu. Įsitikinome, kad šeima gyvena spausdama centus.

Ketvirtadalio (25 proc.) Lietuvos šeimų pajamos per mėnesį siekia iki 1 tūkst. litų, rodo banko „Swedbank“ tyrimas. Tyrimo duomenimis, šiuo metu vienam šeimos nariui per mėnesį tenka apie 838 litų pajamų. Lyginant su 2008-aisiais, išlaidos vienam žmogui sumažėjo daugiau nei 15 proc. Vertinat vidutines bendras namų ūkio pajamas, jos siekia 1922 litų, tačiau iki 1000 litų per mėnesį pajamų gauna net 25 proc.

Krovininių automobilių ir kontrabandinio benzino į Rusiją važinėjančių pasienio gyventojų eilės Kybartų bei Virbalio miesteliuose - tvarkingos.  Susisiekimo ministerija rado genialią išeitį: eiles reguliuoti pasamdyta privati saugos bendrovė, kuriai vien už 3 mėnesius iš mokesčių mokėtojų kišenės bus sumokėta beveik trečdalis milijono litų. Kol eilių kontrolė neparūpo Susisiekimo ministerijai, valstybė neturėjo jokių išlaidų. Maža to! Dar ir gaudavo pajamų iš mokesčių.

Išaugus šilumos kainoms, didėja ir neišgalinčių apmokėti sąskaitų gretos. Jau dabar kai kuriose savivaldybėse prie socialinės paramos skyrių nusidriekė interesantų eilės, kuriems aptarnauti kuriami nauji darbuotojų etatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms šiemet reikės beveik 45 milijonais litų daugiau negu pernai. Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr.

Sveikindama ketinimus kovoti su šešėline ekonomika, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybės sprendimą kitų metų biudžete numatyti didesnes išlaidas nei šiemet, pranešė LTV „Panorama“. Vyriausybės teigimu, išlaidos beveik milijardu litų išaugs dėl ankstesnių valstybės įsiskolinimų, daugiau skiriamų lėšų socialinėms išmokoms ir Europos Sąjungos remiamiems projektams. Šalies vadovės teigimu, daugiau lėšų reikėtų surinkti iš valstybės turto. Anot Vyriausybės, 18 mlrd.

Teko skaityti palyginimą, kad ekonomika – kaip laužo įkūrimas lietuje. Galima ugnį įdegti dviem būdais: - Bandyti uždegti šlapias malkas ar ilgai laukti kol jos išdžius. - Malkas sumesti bet kaip, užpilti degiu skysčiu ir mėgautis šiluma. Iš išorės į Lietuvą buvo įvežta daug kapitalo. Deja, pasibaigus pigiems pinigams, labiausiai nukentėjo tie, kurie per arti šildėsi prie skolintų banknotų laužo.

Didysis nuosmukis gali būti oficialiai pasibaigęs jau daugiau kaip prieš metus, tačiau vartotojai neabejotinai dar nesielgia taip, lyg niūrios dienos jau būtų praeityje, praneša CNN. Valdžios atstovai jau paskelbė apie nuo Didžiosios ekonominės krizės laikų ilgiausiai trukusio nuosmukio JAV pabaigą, tačiau vartojimo bei pardavimų tendencijos neparodo būstų pardavimų mažėjimo pabaigos.

Išankstiniais duomenimis 2010 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros“ pajamos buvo 815,8 mln. Lt, tai yra 0,9 mln. Lt arba 0,1 proc. daugiau nei buvo planuota. Rugpjūčio mėnesį, kaip ir buvo planuota, gauta 29 mln. Lt asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. 2010 metų rugpjūčio mėnesio priskaičiuotos išmokos buvo 1 mlrd. 46,7 mln. Lt, tai yra 21,7 mln. Lt arba 2,1 proc. daugiau nei planuota. Šių metų rugpjūčio mėnesio išmokos buvo 230,9 mln.

Į šių metų valstybės biudžetą plaukia viršplaninės pajamos, kuriomis bus padengtas deficitas ir atitinkamai sumažintas skolinimosi poreikis. Tai yra pagrindinis apdairiai neambicingai suplanuoto biudžeto privalumas, nes visos jo įplaukos dar gerokai atsilieka nuo pernykščių atitinkamo laikotarpio rodiklių, rašo „Verslo žinios“. Per sausio-liepos mėn. valstybės biudžetas gavo 620 mln. litų daugiau pajamų nei planuota, vien per liepos mėn. - 68,5 mln. litų pajamų daugiau.

Paskutinis tyrimas apie Lietuvos gyventojų kultūrinius poreikius buvo atliktas jau išties senokai, tačiau kažin, ar šiandien jo rezultatai būtų kitokie. 2003-iaisiais lietuviai sakė, kad laisvalaikiu jie pirmiausia renkasi bendravimą su šeima ir draugais, tik po to – kultūrinę veiklą. Žinoma, abu šie dalykai gali būti kuo puikiausiai suderinami, tačiau paprastas bendravimas ir šiandien, rodos, ima viršų.

Daugiausiai mokyklinėms prekėms išleidžia 1-4 klasių mokinių tėvai, o du trečdaliai tėvų mokyklai vaikus ruošti suskumba tik vasaros pabaigoje, rodo atliktas tyrimas. Šių metų liepos mėnesį atliktame tyrime dalyvavo 515 respondentų iš visos Lietuvos, turinčių mokyklinio amžiaus vaikus. Tarp daugiausiai pinigų savo vaikų mokyklinėms prekėms išleidžiančių tėvų didžiąją dalį sudaro pradinukų tėvai. Tarp tų, kuriems vaiką į mokyklą suruošti kainuoja iki 100 litų, pradinukų tėvai sudaro 40 proc.

Didžiausi kišenių tuštintojai per atostogas – mobiliojo ryšio kainos bei mokesčiai už bagažą, rašo „dailymail.co.uk“. „Post Office Travel Money“ atlikta apklausa parodė, jog daugiausiai pinigų keliautojai praranda kalbėdami telefonu bei apmokėdami lagaminų višsvorį lėktuvuose, nešikų paslaugas viešbučiuose bei papildomus mokesčius už krepšius taksi. Dar vienas „turistų plėšikas“ – netikęs valiutos keitimo kursas. Be to – brangūs taksi, kelionės į oro uostą.

Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II-osios išlaidos šiemet sumažėjo. Jos iš 41,5 mln. svarų sterlingų smuktelėjo iki 38,2 mln. svarų sterlingų, - paaiškėjo šiandien. Paskaičiuota, kad kiekvienas britas per metus prie karališkosios šeimos išlaikymo prisideda 62 pensais. Išlaidų sumažėjimo priežastimi laikytinas faktas, jog karalienė šiemet mažiau skraidė, o už parduotą seną sraigtasparnį gautus pinigus grąžino vyriausybei.

Britų koncertas BP paskelbė kasdien avarijos Meksikos įlankoje likvidavimui išleidžiantis 100 mln. JAV dolerių. Bendra suma, skirta naftos nuotėkiui sustabdyti ir jo pasekmėms likviduoti jau siekia 2,65 mlrd. JAV dolerių. Į šią sumą įeina ir išmokos pakrančių gyventojams bei verslininkams. JAV valdžia ir naftos išsiliejimo nuskurdintų šalies regionų gyventojai negaili kritikos britų koncernui, dėl vienos iš  didžiausių ekologinių katastrofų padarinių likvidavimo darbų.

Trečiadienį Klaipėdos miesto apylinkės teisme atversta byla, kurioje figūruoja 57 buvę ir esami Tarybos nariai, galimai neteisėtai gavę algas ir vadinamąsias kanceliarines išmokas. Į parengiamąjį posėdį atvyko tik keturi politikai: uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė, Valentinas Greičiūnas, Vygantas Vareikis ir Antanas Gintautas Murauskas. Visgi bylos nagrinėjimas atidėtas iki birželio pabaigos, nes ne visi atsakovai gavo pranešimus apie posėdį bei turėjo progą surašyti atsiliepimus.

Išankstiniais skaičiavimais, Klaipėdai 2011 metų Europos krepšinio čempionato pasiruošimui teks pakloti nuo 750 tūkstančių iki maždaug milijono litų. Tai ve.lt sakė ketvirtadienį Vilniuje, Vyriausybėje, vykusiame pasitarime dėl krepšinio čempionato dalyvavęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius. "Tai tik preliminarūs skaičiai. Suma tiek į didžiąją, tiek į mažąją pusę dar gali kisti. Tiksliai žinau tik tiek, kad čempionato viešinimo kampanijai ir miesto reklamai teks pakloti 300 tūkst.

1982 metais statyti dabartinio šalies Parlamento rūmai kasmet remontams ir įrangai suryja milijonus litų, tačiau rekonstrukcijų pabaigos vis nematyti. Prieš kelerius metus pastatytas naujas Seimo priestatas su šiuolaikine plenarinių posėdžių sale mokesčių mokėtojams kainavo apie 50 mln. litų.