Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau.
Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“
„Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.“
Iki Kalėdų likus vos dviem su puse savaitės, panevėžiečiai vardina, kiek pinigų šiemet numato skirti kalėdinėms dovanoms:
„Iki 200 eurų, 150 eurų, kažkas tokio gausis. Šiais metais gausis brangiau, stengsimės nuolaidas gaudyti.“
„Už tą sumą, kaip pernai, nepavyks. Sumas reikės didinti tikrai.“
„200–300 eurų būna, anūkų turim, vaikų.“
„Mažiau, aišku, pinigėlius taupai šilumai, butui svarbiausia.“
„Simboliškai, iki 300 eurų, daugiau viskas.“
Žmonės skundžiasi, kad dėl infliacijos dovanoms išlaidauti šiemet negalės. Na, o naujausia „Swedbank“ apklausa patvirtina, kad finansinė įtampa verčia gyventojus mažinti kalėdinių dovanų biudžetus. Pernai lietuviai dovanoms negailėjo 110 eurų, o šiemet – jau 4 eurais mažiau. Tad dovanų šiemet bus arba mažiau, arba jos bus pigesnės.
„Įsibėgėjant sąskaitoms šildymo, augant kainoms, lietuviai nebegalės sau tiek daug leisti nebūtinų išlaidų“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tiesa, bent vaikams lietuviai dar nešykštės pinigų ir jiems dovanos turėtų būti bent keliais eurais brangesnės nei pernai.
Pasibaigusi pandemija ir panaikinti karantino ribojimai keičia ir dovanų prioritetus. Pinigai ir parduotuvių dovanų čekiai, kaip ir anksčiau – pirmoje vietoje, tačiau šiemet ypač populiarūs bilietai į renginius ir kelionės. Na, o po jų seka daiktinės dovanos.
„Matome, kad daugėja pirkinių – kvepalai, žaislai, smulkūs buities prietaisai. Matome ir ženklų mobiliųjų telefonų augimą šiais metais“, – kalba Pigu.lt atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Jei lietuviai dovanoms planuoja biudžetą apkarpyti, tai šventiniam stalui pinigų daugumai teks išleisti daugiau. O kaip kitaip, jei kai kurie maisto produktai šiemet beveik dvigubai brangesni nei prieš metus:
„Stalas bus suneštinis daugiau, vien stalui 100 eurų reikės skirti. Anais metais daugiau galėjom, šiemet mažiau.“
„Gal iki 60 eurų, dviese pagyvenę, ką jau ten kirsi, valgysi?“
„Nebus jokio stalo, per Kalėdas kažkur važiuojam.“
Na, o „Swedbank“ apklausa rodo, kad vidutinis šventinis stalas šiemet kainuos 83 eurus ir bus apie 10 eurų brangesnis.
„Kai kurioms šeimoms teks daugiau patiems gaminti maistą ir taip susimažinti išlaidas. Rekomenduoju susinešti vaišes, pasiruošti po vieną kitą patiekalą. Taip sutaupysime ir neišmesime maisto“, – tikina J. Cvilikienė.
Kainas prekybos centruose stebinčio portalo „Pricer“ analizė rodo, kad net ir pigiausi maisto produktai toliau brangsta ir šiemet pigiausių produktų krepšelis yra 34 proc. brangesnis nei prieš metus, o populiarių prekės ženklų produktai net 40 proc. brangesni. Tad vaišėms skyrus tokią pat sumą kaip pernai, jų gali būti perpus mažiau.
„Per pusę mažiau, jei sudėlioti augimus pernai ir šių metų. Pusę vištos, pusę salotų. Atrodo juokinga, bet tokia realybė. Infliacija kaip drakonas pasigauna savo uodegą. Prie augimo tempų, kurie buvo pernai, prisidėjo 34 proc., įspūdinga infliacija“, – kalba „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas.
Na, o kad išlaidos vaišėms ir dovanoms neprivestų prie bankroto, ekspertai ragina vengti spontaniškų pirkinių ir eiti apsipirkti su konkrečiu sąrašu. O prieš apsiperkant atlikti namų darbus – palyginti kainas, kad netaptumėte spekuliantų ir godumo infliacijos aukomis.
