jūratė cvilikienė

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Smarkiai brangstant paskoloms ir būtiniausioms prekėms, dalis lietuvių griebiasi už galvų, kaip gyventi, kad nereikėtų lįsti į skolas. Finansų ekspertai tvirtina, kad susitaupyti gali ir mažas algas gaunantys žmonės, o „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina kiekvieną atsakyti sau į klausimą, ar tikrai neišlaidavome kažkam, ko galėjome atsisakyti. Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą.

Rekordinė infliacija temdo didžiąsias metų šventes. Lietuviai šiemet priversti mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms. Skurdesnis bus ir šventinis stalas. Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“ „Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Mokslo vaisiai saldūs, o šaknys karčios. Kartu burnoje gali pasidaryti ir tėvams besiruošiantiems savo vaikus išleisti į mokyklą. „Swedbank“ Finansų institutas skaičiuoja, kad išleisti pirmoką į mokyklą šiemet kainuos mažiausiai 350 eurų – ir tai perkant tik pigiausias prekes. O tėvai, kurie savo vaikams renka brangesnius mokslo reikmenis – atseikės ir pusę tūkstančio eurų. Ir visgi brangiausiai kainuos uniformos.

Liniuotė, rašiklis, keli sąsiuviniai ir pratybos – vaiko suruošimas į mokyklą prieš rugsėjį tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiros biudžeto eilutės ir kruopštaus planavimo nereikalaujančios išlaidos. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, pirmoko mokyklinis krepšelis tėvams atsieis bent 350 eurų, vyresniųjų tėvai išleis mažiau, tačiau išlaidas taip pat turėtų suplanuoti, rašoma pranešime spaudai.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

Statistikams šią savaitę paskelbus, kad nepaisant itin didėjančių kainų vidutinį atlyginimą gaunantis šalies gyventojas dabar gali įpirkti gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai kurie ekonomistai baiminasi, kad tokiais formaliai teisingais skaičiais nepradėtų manipuliuoti politikai. Vieni analitikai teigia, kad statistika objektyviai atspindi realybę, kiti gi sako, kad yra nemažas atotrūkis regionuose, kur vidutinis darbo užmokestis skiriasi kartais.

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis. Savanorystė yra vienas iš būdų ugdyti empatiją, tačiau ji teikia ir daugiau naudų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies jaunimo apklausa rodo, kad kas antras jaunas žmogus mokykloje ar studijų metu savanoriavo, o didžiausiomis savanorystės naudomis įvardija galimybę praplėsti akiratį bei tobulinti asmenines savybes, rašoma komentare spaudai.

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, rašoma pranešime.

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys, rašoma pranešime spaudai. Visgi, jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis.

Gavę neplanuotus 10 tūkst. eurų pajamų, žmonės pirmiausia juos skirtų savo namų remontui, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti. Planuojant remonto darbus įprastai susiduriama su dilema, kiek lėšų skirti atnaujinimui.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.

Nepaisant koronaviruso sukeltų padarinių šalies ekonomikai ir žmonių finansams, dauguma Lietuvos gyventojų priskiria save viduriniajai klasei. Karantinas privertė žmones labiau susimąstyti apie taupymą juodai dienai. Šiais metais sumažėjo gyventojų finansiniai lūkesčiai – oriam gyvenimui užtikrinti, jų manymu, reikia 61 proc. didesnių pajamų, pernai šis skaičius buvo 10 procentinių punktų aukštesnis.

Lietuvoje senatvės pensijos amžius yra daugiau nei 60 metų, visgi kai kuriems žmonės tokia amžiaus riba neatrodo tinkama. Jų tikslas – išeiti į pensiją 40-ies arba dar anksčiau. Ar tai paprasčiausia mistika, ar reali galimybė? Finansų ekspertas sako, kad tai padaryti įmanoma, bet tikrai ne kiekvienam.

Nors daugeliui pensija nesulaukus 40-ies skamba veikiau kaip anekdotas nei reali galimybė, Lietuvoje yra žmonių, kurie į tai žiūri visiškai rimtai. Naujienų portalas tv3.lt pakalbino Vilniuje gyvenantį 26-erių tinklaraštininką. Jo siekis – per ateinančius dešimt metų sukaupti tiek pinigų, kad galėtų mažiau dirbti ir daryti tik tai, kas jam iš tikrųjų patinka.

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus.

Pusė šalies gyventojų jaučia, kad jų turimi finansai iš esmės leidžia jiems įgyvendinti savo norus ir mėgautis gyvenimu, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad palankiausioje finansinėje situacijoje jaučiasi 26–45 m. amžiaus gyventojai, rašoma pranešime spaudai.

Pasaulinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus apie finansinį raštingumą. Nuo paskutinio vertinimo Lietuvos 15-mečiai padarė didžiausią pažangą iš visų vertintų šalių moksleivių, tačiau išlieka žemiau EBPO vidurkio. Aplenkę tokias šalis kaip Rusija, Italija, Ispanija, mūsų moksleiviai užima 9 vietą iš 20-ties.

Sąskaitų apmokėjimas – nemenkas galvos skausmas kiekvienam suaugusiajam. Sąskaitų – begalės: už vandenį, šilumą, elektrą, namų administravimą, šiukšles, internetą, televiziją ir dar daug kitų – vos spėk mokėti ir tik nepamiršk ko praleisti. Kiekvienas, turintis finansinių įsipareigojimų, visuomet ieško būdų, kaip krūvas sąskaitų apmokėti pigiausiai, greičiausiai ir patogiausiai.

Išgirdę žodį „dieta“, pirmiausia galvojame apie tai, kad ir vėl gali tekti gerokai mažiau valgyti. Tačiau finansų reikaluose, kaip ir mityboje − dieta pirmiausia turėtų reikšti ne drastiškus pokyčius, o mažus žingsnius geresnės elgsenos ir savijautos link. Nepamatuoti tikslai, kardinalios ir skausmingos priemonės retai padeda pasiekti tvarių pokyčių.

Lietuviai linkę nepatikusias kalėdines dovanas arba perdovanoti, arba paslėpti kažkur namuose. Grąžinti nepatikusio daikto dažniausiai negalima, nes tautiečiai nėra linkę prie dovanos pridėti pirkimo čekio ar garantinio lapo.  Pagal įstatymus, prekę pardavėjui galima grąžinti per 14 dienų. Norint prekę grąžinti, reikia turėti pirkimo kvitą. Pagal šiuos reikalavimus galima grąžinti tik tas prekes, kurios nepatenka į negrąžinamų prekių sąrašą.

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miškuose rauna? Tačiau per daug piktintis nereikėtų – dabar pradėję ruoštis didžiausioms metų šventėms išvengsite asmeninės finansų krizės artėjant metų sankirtai. „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad tik 8 proc.

Lietuvoje sukčių bumas įgauna pagreitį – beveik pusė šalies gyventojų arba jų artimieji šiais metais susidūrė su telefoniniais sukčiais, taip pat populiarėja apgavystės internetinėje erdvėje, o štai viena gyventoja sukčiavimo pasekmes prisimins ilgam – ji prarado 21,5 tūkst. eurų.

Visos prie altoriaus žengiančios poros planuoja kartu kurti savo buitį ir turėti bendrus namus. Nors ne visi sutuoktiniai kartu ima paskolą būstui, nė viena paskolą kartu imanti šeima neplanuoja būsimų skyrybų ir veikiausiai neapsvarsto, kaip išsiskyrus teks elgtis su šeimos paskola. Portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiais atvejais siūlo didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai.

Gera žinia mokyklinio amžiaus vaikų turintiems tėvams – minimalus mokyklinių prekių krepšelis, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 20 procentų, skaičiuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai. Be to, didėjant pajamoms tėvai gali daugiau dėmesio skirti įsigyjamų mokyklinių prekių ir daiktų kokybei, rašoma pranešime spaudai.

Vasara, kad ir kokia permaininga ji bebūtų, yra laikas, kai žmonės trokšta bent trumpam ištrūkti iš namų, atsipūsti nuo darbų ar kasdienės aplinkos. Deja, atostogauti sau gali leisti ne visi. Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, kurie atostogas leidžia namuose, retsykiais kaime arba pas giminaičius kituose miestuose. Labiausiai skursta ir liūdniausias vasaras leidžia vienišos mamos su vaikais ir senoliai, gyvenantys tik iš kuklios pensijos.

Turbūt ne kartą teko girdėti kolegas ar draugus sakant, kad Lietuvos kurortuose atostogauti neverta, nes užsienyje tai daryti yra pigiau. Turkiją ir Egiptą, kaip nebrangias vietas poilsiui, lietuviai atrado jau seniai, teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Tačiau tai nėra vienintelės kryptys, kur bent apgyvendinimas kainuos pigiau, o kai kuriais atvejais pigiau atsieis ir visa kelionė.

Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų.

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kaip rašoma šio banko pranešime spaudai, pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio. Šią priežastį nurodė daugiau nei pusė (55 proc.) svarstančių rinktis ar jau pasirinkusių savarankiško darbo kelią.

Lietuvos gyventojai išlaidauja kur kas labiau nei kaimynai latviai, estai ar lenkai, nors anot statistikos, uždirba mažiau. Maža to, tautiečiai per metus esą jau gali sau leisti tiek pat kiek ir vidutinis Europos Sąjungos gyventojas. Ekonomistai čia įžvelgia ir gerąją, ir blogąją puses. Prie bendrijos vidurkio artėjantys tautiečiai uždirba daugiau, tačiau ir kuo toliau, tuo mažiau taupo. Kartu su Kipro gyventojais esame prasčiausiai taupantys visoje ES.

Lietuvoje daugėja žmonių, gyvenančių po vieną. Anot naujausių tyrimų, tokias tendencijas lemia ne tik nuolat senstanti visuomenė, bet ir jaunuoliai, kurie neskuba kurti šeimų, galvoja apie karjerą ir ilgai gyvena vieni. Penktadieniais sostinės Santuokų rūmuose porų netrūksta. Ką tik žiedus sumainę jaunavedžiai, 29-erių metų Laimonas ir 24-verių Gražina pasakoja, kad kurti šeimą nusprendė po dvejų metų draugystės, tik tada kai turėjo tvirtą finansinę pagalvę.

Į miestą atvykusius studentus užklumpa išlaidų lavina. Pinigus tenka atsidėti būstui, maistui, transportui ir pramogoms. Tai neretai gali tapti sunkia užduotimi. Finansų analitikė pasakoja, kokių sumų dažniausiai prireikia studentams.

Mokyklinio amžiaus vaikų tėvai, planuojantys savo išlaidas, šį mėnesį į sąrašą turėtų įtraukti papildomą eilutę: rugsėjis. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, pirmoko pasiruošimo mokyklai krepšelis, tai yra, kuprinė, mokymosi ir sporto reikmenys bei uniforma, kainuoja mažiausiai 200 Eur, o besirenkantiems kokybiškesnes prekes gali atsieiti dvigubai daugiau.

Karščiai Lietuvą šiemet užplūdo netikėtai ir net jau spėjo pagrasinti sausra, tačiau sezoninio verslo turėtojams šis pavasaris ir vasaros pradžia kaip niekada pelninga. Lauko kavines ir terasas įrengę ar sezonine lauko prekyba užsiimantys verslininkai klientų skaičiumi šiuo metu nesiskundžia. Norintiesiems užsiimti sezonine veikla ekspertai primena, į ką būtina atkreipti dėmesį norint, kad verslas nešlubuotų.

Senas posakis „Geriau alkanam gultis, nei su skolomis keltis“ daugumai lietuvių tebegalioja. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 73 proc. šalies gyventojų atsisakytų atostogauti kurorte ar vykti į pažintinę kelionę turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą. Dar daugiau gyventojų nuo brangesnio poilsio sulaikytų pradelsti mokėjimai už kreditus ar paslaugų teikėjams (83 proc.) ir didelė skola artimiesiems ar pažįstamiems (87 proc.

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, apsipirksime greičiau, o sutaupysime daugiau. Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje. „Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas.

Per pastaruosius dvejus metus Vilniuje gyvenančios keturių asmenų šeimos disponuojamos pajamos išaugo 20 procentų. Tai yra didžiausias augimas, lyginant šeimų pajamas trijose Baltijos šalių sostinėse, parodė „Swedbank“ Finansų instituto atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas. Be to, šiuo metu Vilniuje būtinosios šeimos išlaidos yra mažiausios tarp Baltijos valstybių sostinių – jos vidutiniškai sudaro 486 eurus per mėnesį.

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du kriterijai. Viduriniajai klasei norintis save priskirti Lietuvos gyventojas turėtų gauti nuo 1069 eurų per mėnesį „į rankas“. Taip sako patys Lietuvos gyventojai, o „turtingųjų“ ar „elitinei“ klasei priskiriami turėtų būti gaunantys nuo 1980 Eur.

Kas taupiau valgo: gyvenantys kaime ar mieste? Ekonomistai sako, esą, vieno atsakymo nėra, bet taupyti maistui geresnes sąlygas, kaip rodo tyrimai, turi kaimiečiai. Taip yra todėl, kad čia žmonių pajamos dažniausiai mažesnės, tad ir eurą prie euro jie deda atsakingiau. O ir taupyti, kaip sako specialistai, gyvenantiems kaime gerokai lengviau nei tiems, kas toli nuo gamtos. Tačiau kaimo gyventojai su tokiomis išvadomis kategoriškai nesutinka, jie mano, kad geriau gyventi mieste.

Išlaidos maistui ir gėrimams kone kiekvieno namų ūkio biudžete užima didžiausią kasdienių išlaidų dalį. Artėjant tokioms didelėms metų šventėms, kaip Velykos, ši išlaidų eilutė rizikuoja išaugti ir dažnas ima galvoti, kaip ir kur galėtų sutaupyti. Tačiau taupymas maisto sąskaita nebūtinai reiškia, kad teks valgyti mažiau ar rinktis mažiau kokybišką maistą.

Vilniuje duris atvėrė moksleivių finansiniam švietimui skirta išmani erdvė – Finansų laboratorija. Centrinėje „Swedbank“ būstinėje Konstitucijos prospekte įrengtoje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojai kviečiami susipažinti su pagrindinėmis ekonomikos ir asmeninių finansų valdymo temomis. Tai pirmoji tokio pobūdžio edukacinė erdvė Lietuvoje.

Pažvelgus, kaip savo pinigus leidžia lietuviai ir kaip kitų Europos šalių gyventojai, iš karto matyti pagrindinis skirtumas – didžiausia dalis lietuvių pinigų nugula į prekybininkų kišenes. Eurostatas pateikia duomenis, kaip namų ūkiai kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje paskirsto savo išlaidas. Pagal tai matyti, kad Lietuvoje namų ūkis net 20,6 proc. skiria maisto produktams. Esame pirmi. O Europo Sąjungos vidurkis viso labo 11,1 proc.

Sutinkant Naujuosius metus sakėme ir iš kitų sulaukėme įvairių palinkėjimų, tarp jų ir linkėjimų būti laimingesniems bei turėti daugiau pinigų. Nors, kaip byloja patarlė, laimės už pinigus nenupirksi, tačiau pinigai iš tiesų gali padėti mums tapti laimingesniais.