Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė naujus skaičius, nurodančius, kad užkirsti kelią sukčiavimui Lietuvoje reikia nemažai pastangų, o būdai, kaip iš žmonių apgaulės būdu gaunami pinigai, yra labai įvairūs.
„Daug nukenčia el. paštais, socialinėje medijoje, pastebimas tikrų romantinių apgavysčių bumas. Be to, šiais metais vienas iš naujų būdų sukčiaujant – investavimas į įvairias platformas su įžymybėmis, kvietimai ir siūlymas uždirbti pinigų“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pateikti statistiniai duomenys parodė, kad daugiau kaip du trečdaliai sukčių žmones bando apgauti telefoniniu būdu. Tiesa, ši tendencija šiek tiek mažėja ir užleidžia vietą jau minėtiems internetinio sukčiavimo būdams.
Kaip pažymi finansų instituto vadovė J. Cvilikienė, vis dažniau sukčiai apsimetinėja telekomunikacinių, draudimo bendrovių, bankų atstovais, prašančiais atskleisti asmeninius duomenis, gimimo datą, asmens kodą, slaptažodžius, telefono numerius, banko kodus.
Nukenčia ir jauni žmonės
Finansų instituto vadovė priduria, kad sukčiai, taikydamiesi į vyresnius asmenis, pasitelkia telefoninių skambučių sukčiavimo techniką, o jauni žmonės dažniausiai nukenčia internetinėje erdvėje, naudodami el. paštą arba įvairius socialinius tinklus.
Regionuose dažniausiai sukčiai reikalauja pervesti pinigus ir padėti bėdoje atsidūrusiam giminaičiui, prisistatydami šeimos nariais, giminaičiais, įvairių institucijų pareigūnais.
Pažymima, kad finansinę žalą dažniau patiria 18-35 metų žmonės, sulaukdami skambučių iš rusakalbių. Kas 6 mėginimas apgaulės būdu gauti pinigus tampa sėkmingas.
„Tyrimo duomenimis, realiais finansiniais gyventojų nuostoliais baigiasi maždaug kas šeštas sukčių mėginimas. Gyventojai pripažįsta, kad dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, kuomet užsakytos prekės jų nepasiekia, arba per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip suteikdami galimybę sukčiams pasisavinti pinigus iš jų sąskaitos“, − teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Patirta žala siekė ir 21,5 tūkst. eurų
Su sukčiais susidūrę ir materialinę žalą patyrę gyventojai teigia, kad dėl to prarado 10-50 eurų. Kone kas penktas iš nukentėjusiųjų sako patyręs 101-500 eurų nuostolių, 13 proc. nukentėjusiųjų nurodo 51-100 eurų žalą.
Daugiau nei 3 tūkst. eurų teigia praradę 4 proc. su sukčių atakomis susidūrusių ir finansinės žalos patyrusių gyventojų.
Tačiau viena didžiausių žalų buvo patirta romantinės apgavystės būdu. Nukentėjusioji skundėsi, kad prarado 21,5 tūkst. eurų iš „Swedbank“ sąskaitos, kuomet buvo prašoma padaryti pavedimą įmonės vardu. Tiesa, dalis sumos savininkei jau grąžinta.
Ne visi ieško pagalbos
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymi, kad ne visi žmonės kreipiasi į policiją – dažniausiai pasiguodžia socialiniuose tinkluose arba kreipiasi į banką. Tiesa, dažniausiai užkirsti kelią pinigų transakcijai jau būna per vėlu.
„Tyrimai rodo, kad populiariausi sukčiavimai yra: pirkimai el. būdu, kai žmogus sumoka avansą, bet gauna ne tokią prekę, taip pat vadinamieji „alio, mama“ skambučiai, kuomet yra prisistatinėjama, kad pateko į bėda ir prašo pinigų. Taip pat populiarios trumposios žinutės, el. laiškai, investavimas į įvairias platformas. Naudojamasi žinomais žmonių vardais, neretai žmonės dažnai užkimba ant šio kabliuko.
Prarastos sumos siekia nuo 200 iki 500 eurų. Užfiksuotas atvejis, kuomet buvo pasisavinta 51 tūkst. eurų – pasiūlyta investuoti į investavimo platformą“, – sako R. Matonis.
Užkirsti kelią pinigų pervedimams – sudėtinga
Policijos atstovas užsimena, kad dažnai užkirsti kelią pinigų transakcijoms yra sudėtinga, kadangi neretai sąskaitų numeriai būna atidaryti tolimose valstybėse, ne ES šalyse.
„Išaiškinama 46 proc. sukčiavimo atvejų. Sudėtingiausia išaiškinti, kai pinigai nukeliauja į Azijos valstybes, o ne ES. Todėl atlikti tokius tyrimus yra sudėtinga. <...> Latviai ir estai keičiasi informacija su Lietuva“, – teigia R. Matonis
Tiesa, dėl bankų vykdomų momentinių mokėjimų (pinigai yra iš karto pervedami į banko sąskaitą – aut. past.) sudaroma menka galimybė, kad galimai apgaulės būdu vykdomai transakcijai bus užkirstas kelias ir pinigai vėliau sugrįš į savininko sąskaitą.
„Swedbank“ bei policijos atstovai pabrėžia, kad, įvykus apgaulingai pinigų transakacijai, reikia nedelsiant kreiptis į policiją arba jūsų asmeninį banką. Jeigu bus kreiptasi greitai – tikėtina, kad bankas pinigus grąžins. Be to, raginama naudotis oficialiais puslapiais, o ne nukreipiamomis nuorodomis.
Statistiniai duomenys parodo, kad 2016 m. su sukčiais susidūrė 42 proc. Lietuvos gyventojų, o 2019 m. – 48 proc.
