swedbank

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų ir toliau iš Lietuvos gyventojų ir verslo uždirba milijoninius pelnus. Tačiau, panašu, kad jų vis tiek neužtenka. Bankas toliau uždarinėja klientų aptarnavimo padalinius, kad prireikus žmonėms gaišti ir važiuoti reikėtų daugiau. Šią savaitę „Swedbank“ pranešė, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje gavo 410 mln. eurų bendrųjų pajamų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu banko pajamos išaugo 57 mln. eurų.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 119 mln. eurų pelno – 12 mln. eurų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 12 mln. eurų, komisinių – 1 mln. eurų. Išlaidos siekė 81 mln. eurų ir buvo 14 mln. didesnės nei prieš metus. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 4 mln. eurų (tuo pat metu pernai – 2 mln. eurų). Paskolų portfelis augo 8 proc., pritrauktų indėlių padaugėjo 9 procentais.

„Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 410 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos sudarė 328 mln., o grynosios komisinių pajamos – 62 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas šiemet siekė 175 mln. eurų, pranešė „Swedbank“. „Swedbank“ Lietuvoje skolinimo apimtys antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 proc. Banko duomenimis, bendras paskolų portfelis 2024 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 9 mlrd. eurų.

Europos investicijų fondas (EIF) suteikė 720 mln. eurų vertėss garantijų Baltijos šalyse veikiantiems bankams SEB, „Swedbank“ ir LHV – bankai skolins klimato apsaugą ir aplinkos tvarumą skatinantiems projektams. EIF ir bankai ketvirtadienį Taline pasirašė garantijų sutartis, kurios leis bankams pasiūlyti mažesnes palūkanų normas, ilgesnius terminus ir mažesnius užstato reikalavimus, ketvirtadienį pranešė EIF.

„Swedbank“ suteikė 58 mln. eurų finansavimą „Teltonikos“ įmonių grupei statyti spausdintinio montažo plokščių (PCB) gamyklą naujai vystomame technologijų parke Vilniuje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Liepkalnyje statoma A++ energinės klasės gamykla bus didžiausia tokio tipo gamykla Baltijos regione ir jos plotas sieks 33 tūkst. kv.

Gyventojai kiekvieną dieną naudoja ne tik grynuosius pinigus, kuriuos galima pačiupinėti, bet vis dažniau ir tuos, kurie skaičių pavidalu matosi tik telefono ar kompiuterio ekrane. Grynuosius pinigus gana sunku perduoti ne tam žmogui, kuriam nori. Tačiau, pervedant pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, pasitaiko itin painių situacijų, kai jie pasiekia kitą žmogų, nei buvo norėta. Bankų atstovai vardija, kaip reikėtų elgtis, jeigu atsidūrėte panašioje situacijoje.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų penktadienį išsiuntinėjo pranešimus savo klientams ir paragino juos, be kita ko, išmaniuosiuose telefonuose nustatymuose leisti gauti banko programėlės pranešimus. Esą taip visada galima žinoti informaciją apie sąskaitos pinigines operacijas. „Sukčiai nesnaudžia ir įvairiais būdais bando išvilioti gyventojų pinigus.

Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 euro pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, rašoma banko pranešime žiniasklaidai. Per metus vidutinis gyventojų pageidaujamos pensijos dydis išaugo apie 15 proc. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stąžą sudaro apie 640 eurų. Norima pensijos suma išaugo 15 proc.

Siekdamas didinti savo paslaugų prieinamumą visiems klientams, „Swedbank“ vienas pirmųjų šalyje visus savo bankomatus visiškai pritaikė žmonėms su regėjimo negalia. Atnaujinus programinę įrangą nuo šiol visi „Swedbank“ bankomatai turi įgarsintą meniu, kurį galima pasirinkti perklausyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. „Norime, kad visi mūsų klientai galėtų patogiai ir saugiai naudotis mūsų teikiamomis paslaugomis, todėl nuolatos ieškome būdų, kaip jas pagerinti visiems banko klientams.

Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?  2022 metų vasarą, reaguodamas į link rekordinių aukštumų šuoliuojančią infliaciją, ECB pradėjo didinti bazines palūkanų normas ir per metus pakėlė jas beveik iki rekordinių aukštumų – 4 procentų.

„Swedbank“ bankomatai netrukus veiks kitaip. Pradėtas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasinaudoti bekontakčiu identifikavimo būdu bankomate bus galima ir naudojant e. piniginę, esančią telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje. Su išmaniuoju įrenginiu iš bankomato bus galima tik išimti pinigų bei pasitikrinti sąskaitos likutį.

Rekordinius pelnus skaičiuojantys bankai nuolat uždarinėja savo skyrius ir verčia kuo daugiau jų darbo daryti patiems klientams naudojantis internetu ir bankomatais. Tačiau, kai šie paima žmonių pinigus ir neatiduoda, bankai niekur neskuba – gyventojus gali palikti tuščiomis kišenėmis ir kelioms dienoms.

Naujovė „Swedbank“ bankomatuose. Pradėtas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Operacijų saugumą užtikrins tai, kad, pridėję kortelę prie bankomato, klientai ir toliau turės įvesti kortelės PIN kodą.

Lietuvių meilė gryniesiems pinigams neblėsta, tačiau jei dirbate oficialioje įstaigoje ir už atliktą darbą gaunate atlyginimą, turite atsidaryti ir sąskaitą banke. Bet jei vėliau nuspręsite tokią sąskaitą uždaryti ir pinigus perkelti į kitą kredito įstaigą, už tai tektų susimokėti, o ir ne visais atvejais tai būtų galima padaryti iš karto.

Tūkstančiai gyventojų kiekvieną dieną iš bankomatų išsiima arba įneša pinigų. Tačiau retas susimąsto, kad net ir čia yra pavojų. Tad jeigu nebusite atidūs, yra tikimybė, kad prarasite ir savo pinigus. Ne tik užsienio valstybėse, bet ir Lietuvoje sukčiai atranda vis įmantresnių būdų, kaip iš gyventojų išvilioti jų pingus.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

„Swedbank“ suteikė 29 mln. eurų finansavimą atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“, kuri daugiau negu pusę šių lėšų panaudos savo valdomų biodujų jėgainių konversijos projektui. Įgyvendinant šį projektą 7-iose veikiančiose biodujų jėgainėse bus sumontuoti biometano įrenginiai bei pastatyta viena nauja biometano jėgainė. „Tai didžiausias Baltijos šalyse biodujų jėgainių konversijos projektas, kuris reikšmingai prisidės prie šalies emisijų mažinimo tikslų.

Per visus praėjusius metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį šalies komerciniai bankai fiksuoja milijoninius pelnus. Daugelis jų, panašu, bent iš dalies pasidalijo pinigais, kuriuos uždirbo iš šalies gyventojų ir įmonių. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra per du kartus daugiau nei ankstesniais metais, kai visų bankų grynasis pelnas siekė 491 mln. eurų. Oficialiai Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln.

Nuo 2021 m. vieno namų ūkio mėnesio pajamos Vilniuje augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių sostinių ir padidėjo 919 eurų, rodo „Swedbank“ tyrimas. Su 42 proc. atlyginimų augimu metus vilniečiai pajamomis beveik pasivijo Baltijos šalių lyderį Taliną, o Rygos gyventojai užsidirba mažiausiai iš visų trijų kaimynių. „Namų ūkio pajamos per pastaruosius trejus metus kilo visose šalių sostinėse, tačiau Lietuvoje pajamų augimas buvo didžiausias.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 84 mln. eurų grynojo pelno – 15,2 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (99 mln. eurų).  Bendros „Swedbank“ pajamos per tris mėnesius siekė 206 mln. eurų – 25,6 proc. daugiau (164 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bankas.  Grynosios banko palūkanų pajamos buvo 166 mln. eurų – 31,7 proc. didesnės (126 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 30 mln. eurų – tiek pat.

„Swedbank“ įspėja savo klientus, kad netrukus bus atliekami sistemų atnaujinimai, kurio metu gali sutrikti banko paslaugos.  „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 25 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvai, kuri užsienio atvykėliams jau tapo patrauklia valstybe, reikėtų atidžiau stebėti, kokie trečiųjų šalių piliečiai atvyksta dirbti į šalį,  Anot jo, imigrantai iš trečiųjų dažnai atvyksta su fiktyviomis darbo sutartimis, be to, tarp jų yra per mažai aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Swedbank“ ketvirtadienį pristatys naujausias ekonomikos tendencijas, didžiausius kylančius iššūkius bei ateities perspektyvas. Vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgs, kada ir kokiais tempais Europos centrinis bankas (ECB) mažins palūkanų normas, kaip Lietuvos įmonės ir gyventojai išgyveno aukštų palūkanų normų laikotarpį, kaip keisis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, ką rodo naujausios tendencijos būsto rinkoje ir kokios rizikos gali prislopinti Lietuvos ekonomikos augimą...

„Swedbank“ klientams bankas siunčia svarbią žinią – viename iš miestų uždaromas dar vienas šios kredito įstaigos filialas, todėl paslaugos bus suteikiamos kitokiu būdu. Naujienų portalui tv3.lt „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė teigė, kad birželio 14 d. yra paskutinė darbo diena, kai gyventojai bus aptarnaujami banko filiale, esančiame Radviliškyje.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Penktadienio vakarą vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie techninius nesklandumus. Dėl jų „Swedbank“ klientai gali turėti problemų atsiskaitydami banko išduotomis mokėjimo kortelėmis. „Šiuo metu galimi sutrikimai atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Stengiamės trūkumus pašalinti kiek įmanoma greičiau. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – rašoma banko interneto svetainėje ir oficialioje paskyroje socialiniame tinkle.

Daugelis ekspertų gyventojus ragina nelaikyti pinigų paprastose sąskaitose. Kai viskas brangsta, dėl infliacijos taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja – už tą pačią jų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to patariama laisvus pinigus geriau investuoti. Pavyzdžiui, pirkti tokių vertybinių popierių, kaip akcijos. Tačiau investuoti neįgudę gyventojai, aklai pasitikėdami banko skelbiama informacija apie kai kurių akcijų pelningumą, gali patirti nuostolių.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ pernai uždirbo 344,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2022-aisiais (132,6 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2023 metų ataskaitoje. Bankas pernai gavo 736,7 mln. eurų audituotų pajamų – 2,2 karto daugiau (328,7 mln. eurų), jo grynosios palūkanų pajamos siekė 584,1 mln. eurų – 2,9 karto daugiau (198,3 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 121,6 mln. eurų, arba 8 proc. daugiau (112,8 mln.

„Swedbank“ praneša, kad po kelerių metų pertraukos vėl ėmė didėti butų dalis tarp finansuojamų būsto sandorių. Taip pat, šįmet pradėjus gerėti būsto įperkamumo rodikliams, laukiama ir pagyvėjimo nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Kaip aiškina „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato 2023 m. dėl infliacijos ir išaugusių būsto kainų, rinkoje buvo matoma stabilizacija.

Lietuviai vis aktyviau imasi nuosavo verslo – per pirmuosius du šių metų mėnesius šalyje įsteigta 7 proc. daugiau naujų įmonių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo „Swedbank“ analizė. Remiantis „Swedbank“ analizės duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo įsteigtas rekordinis skaičius įmonių – daugiau kaip 15,5 tūkst. naujų juridinių vienetų. „Įsteigtų įmonių skaičius per 2023 metus, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 9 procentais.

Estijos prokurorai nutraukė „Swedbank“ baudžiamąją bylą dėl įtarimo įsitraukus į pinigų plovimo schemas, nes nepavyko surinkti pakankamai informacijos nusikaltimui įrodyti, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba. Pranešime primenama, jog šią baudžiamąją bylą centrinė kriminalinė policija pradėjo remdamasi Finansų inspekcijos pateikta informacija.

„Swedbank“ suteikė 20 mln. eurų finansavimą  „Business Stadium North“ verslo centrui, kurį Vilniaus centre vysto bendrovė „Hanner“. Finansavimo sutartis pasirašyta su „Hanner“ grupės įmone „Promola“. „Business Stadium North“ yra jau antrasis mūsų finansuojamas komercinis pastatas „Business Stadium“ teritorijoje, kurioje ir toliau bus užtikrinta modernių biurų ploto pasiūla“, – pranešime spaudai cituojamas„Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

Daugelį sukrėtė jau dvejus metus trunkantis rusų karas prieš Ukrainą. Bėgdami nuo jo milijonai ukrainiečių neteko savo namų ir turto. O atvykę į Lietuvą daugelis patyrė sunkumų mėgindami pasinaudoti turėtomis savo santaupomis. Tiek mūsų šalyje, tiek užsienio valstybėse retkarčiais pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada Kremliaus režimas imsis tolesnės agresijos ir pamėgins pulti Baltijos šalis ar Lenkiją. Lietuviai šalies bankuose laiko per 22,9 mlrd. eurų indėlių.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus dėl paslaugų sutrikimo. Jie galimi artimiausią naktį, kai bankas atnaujins savo sistemas. Apie galimus trikdžius „Svedbank“ klientus įspėja oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Galimi paslaugų sutrikimai „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 22 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos.

„Swedbank“ suteikė 17,8 mln. eurų paskolą komercinio nekilnojamojo turto (NT) valdytojos „Eastnine“ įmonei. Kaip skelbiama trečiadienį išplatintame pranešime, paskolos lėšos bus panaudotos „Eastnine“ įmonės, Vilniuje valdančios vieną iš biurų komplekso „S7“ pastatų, paskolų kitose finansų įstaigose refinansavimui.

Skolinimosi galimybė gyventojams leidžia įsigyti norimus pirkinius greičiau. Tačiau besiskolintieji taip pat įspėjami ir raginami įsidėmėti, dėl ko jūsų kreditingumo reitingas ir galimybė gauti pinigų sumažėja. Socialiniame tinkle užvirė diskusija, kokios priežastys lemia, ar kredito įstaigos gyventojams suteiks paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti.

Per praėjusius metus dėl sukčiavimo internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Reikšmingą lėšų dalį banko saugumo specialistams pavyko išsaugoti ir grąžinti klientams. Ši suma sudarė daugiau nei 230 tūkst. eurų, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams rekordinių pelnų, kuriuos pasiekė pernai, neužtenka. Jie toliau mažina sąnaudas uždarinėdami klientų aptarnavimų skyrius. Dėl to patys klientai turės išleisti daugiau pinigų ir laiko būtinoms kelionėms, prireikus banko paslaugas gauti gyvai. Uždaro jau ne pirmą skyrių Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Tomas prašė neatskleisti jo vardo ir pavardės.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų trečiadienį praneša apie atnaujinamas informacines sistemas, dėl ko dalis klientų gali patirti keblumų naudodamiesi banko paslaugomis. „Swedbank“ Lietuvoje savo oficialioje socialinio tinklo paskyroje praneša apie galimus trikdžius naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 8 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Šiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dėl sumažėjusios paklausos ir neigiamo poveikio dėl palūkanų normų, privačiame sektoriuje prognozuojamas kuklesnis augimas. „Daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla ir šiais metais jie kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie Estijoje registruotos investicinės bendrovės „BaltCap“, kuri stato ir nacionalinį stadioną Vilniuje, buvusį partnerį, kuris, kaip įtariama, pralošė milijonus eurų. Dėl to nuostolių patyrė ne tik Estijos, bet ir Lietuvos pensijų fondai, investavę į minėtą bendrovę. Investavo 14,62 mln.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento. Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač dėl valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.  Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc.

Ekonomistai žada, kad šiemet gyvensime geriau. Dar labiau mažės infliacija, o tai įvertinę centriniai bankai turėtų sumažinti ir palūkanų normas. Taip pat atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Vis tik neatmetamas ir blogesnis scenarijus, kurį gali lemti geopolitiniai procesai ar ekonominės politikos klaidos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.

„Swedbank“ praneša, kad 2023 metais Lietuvoje uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 152 proc. daugiau nei 2022 metais, kai pelnas siekė 143 mln. eurų. Pasak banko, tai lėmė reikšmingas verslo kreditavimo portfelio augimas, aukštas privačių klientų aktyvumas, Europos centrinio banko vykdoma monetarinė politika ir kitos priežastys. 2023 metais „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos siekė 762 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos siekė 609 mln. eurų, grynosios komisinių pajamos – 122 mln.