swedbank

Prieš rugsėjo pirmąją – parduotuvėse šurmuliuoja tėvai ir vaikai. O pastarieji į mokyklą nori keliauti ne tik su naujais sąsiuviniais, bet ir su madingiausiais herojais ant penalų bei kuprinių. Šiemet pirmoko krepšelis, pasak „Swedbank“, renkantis pigiausias prekes, atsieis mažiausiai 350 eurų, o norintys kokybės gali suploti ir 900 eurų. Tiesa, jei kanceliarinės prekės, anot ekspertų, dėl konkurencijos nebrangsta, tai uniformos per 7 metus pabrango beveik 60 procentų.

Akcijų rinka atrodo nesustabdoma, o bulių rinka praktiškai nepertraukiamai tęsiasi jau ketvirtus metus. Nepaisant didėjančių palūkanų ir geopolitinių sukrėtimų, pasaulio akcijų indeksas nuo metų pradžios pakilo 12 proc., o per visą šį augimo ciklą – daugiau nei padvigubėjo. Metų pradžioje rinkų perspektyvos atrodė itin stiprios, tačiau veiksniai, iki šiol padėję akcijų rinkai, slopsta, o rizikų daugėja.

Bankas „Swedbank“ nekeičia šių ir kitų metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir mano, kad šiemet ji augs 3 proc., o 2027 metais dėl blėstančio vartojimo ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 procento. Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių ES, pranešė bankas. „Lietuviai jau išleido daugiau nei milijardą eurų, atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų. Daugiausiai santaupų buvo išleista ilgalaikio vartojimo prekėms – automobiliams, statybinėms medžiagoms, baldams, elektronikai.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, vis dažniau kalbama, kad dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams ruduo bus liūdnas. Kils šildymo, elektros kainos. O kur dar brangstantys degalai. Tačiau gyventojų perkamoji galia šiuo metu irgi yra pati didžiausia per visą Lietuvos istoriją. Apie šalies ekonomikos prognozes, „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr.

Bankas „Swedbank“ skolina 10,15 mln. eurų  investicijų valdymo bendrovės „Nter Asset Management“ fondo įmonei „Safe Community“, kuri viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu stato 21,9 mln. eurų (su PVM) vertės Šiaulių apskrities policijos komisariatą, pirmadienį pranešė bankas.

Šeštadienį Lietuvoje buvo sutrikusi banko „Swedbank“ veikla, dalis vartotojų negalėjo prisijungti prie programėlės ir interneto banko. Apie laikinus sutrikimus jungiantis prie programėlės ir interneto banko „Swedbank“ pranešė šeštadienį perpiet. Problemą bankui pavyko išspręsti kiek daugiau nei per valandą. „Sutrikimai – pašalinti. „Swedbank“ programėlė ir interneto bankas veikia be trikdžių“, – BNS komentavo „Swedbank“ komunikacijos srities vadovė Asta Nakutė.

„Swedbank“ skelbia suteikęs 26,8 mln. eurų finansavimą Lietuvos oro uostams (LTOU). Pranešamas, jog lėšos bus skirtos ilgalaikėms investicijoms, įgyvendinant oro uostų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektus. „Oro uostų infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių šalies ekonomikos konkurencingumo veiksnių – ji lemia žmonių, verslo ir investicijų judėjimą, o kartu yra reikšminga nacionalinio saugumo sistemos dalis. Šis 26,8 mln.

Ruošiantis naujam grūdų derliaus sezonui bankai „Swedbank“ ir „OP Corporate Bank“  vienos didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių „Akola group“ valdomai bendrove bendrovei „Linas Agro“ paskolino 140 mln. eurų apyvartinio kapitalo reikmėms. Kaip ir praėjusiais metais, „Swedbank“ paskola siekia 90 mln. eurų, o „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo – 50 mln.

„Swedbank“ ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ valdoma įmonė „Prime Location Property Fund“ pasirašė kredito sutarties pratęsimą bei susitarimą dėl papildomo 22,9 mln. eurų finansavimo, pirmadienį pranešė bankas. Nurodoma, kad finansavimas bus skirtas „Hanner“ grupės NT projektams Lietuvoje ir užsienyje finansuoti.

Švedijos tarptautinė bankų grupė „Swedbank“ ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą su JAV Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamentu (DFS), pagal kurį ji privalės sumokėti 50 mln. JAV dolerių baudą už tai, kad 2016 ir 2018 m. reguliavimo institucijai nepardavė prašomos informacijos. DFS interneto svetainėje paaiškinama, kad „Swedbank“ grupė nepateikė prašomos informacijos reguliavimo institucijai atliekant tyrimą, susijusį su vadinamuoju „Panamos dokumentų“ skandalu.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas šiemet sausį-birželį siekė 192 mln. eurų – 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Banko pajamos siekė 371 mln. eurų – 9 proc. daugiau, grynosios palūkanų pajamos padidėjo 7 proc. iki 280 mln. eurų, tuo metu grynosios komisinių pajamos išaugo 15 proc. ir siekė 74 mln. eurų, pranešė bankas. Indėlių apimtis siekė 19 mlrd. eurų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 13 proc.

Bankas „Swedbank“ skolina 18 mln. eurų prekybos centrą CUP Vilniuje valdančiai įmonei „Prosperitas Baltica“. Lėšos bus skirtos prekybos centro plėtrai.  Kaip pranešė bankas, paskola skirta šiaurinės pastato dalies rekonstrukcijai ir naujo priestato „UpCity“ statyboms. Didžioji dalis naujojo priestato – 5,08 tūkst. kv. metrų – bus skirta biurų patalpoms, o 832 kv. metrai – prekybos salėms.

Antradienį popiet Lietuvoje buvo sutrikusi banko „Swedbank“ veikla.  Kaip BNS informavo banko atstovas Gytis Vercinskas, kurį laiką klientams galėjo nepavykti atlikti pavedimų tarp skirtingų sąskaitų, esančių „Swedbank“. „Šiuo metu banko paslaugos veikia kaip įprastai“, – BNS komentavo G. Vercinskas. Pasak jo, sutrikimas buvo užfiksuotas antradienio popietę ir truko kiek ilgiau nei valandą.

Trečiadienio rytą sutrikus „Swedbank“ mobiliosios programėlės ir interneto banko veiklai, popiet trikdžiai pašalinti. „Šiuo metu trikdžiai pašalinti. Prisijungimo prie programėlės ir interneto banko priemonių veikla stabilizuota“, – Eltai nurodė „Swedbank“ komunikacijos departamento vadovas Petras Lingė.  Anksčiau trečiadienį buvo pranešta apie galimus sutrikimus jungiantis su biometriniais duomenimis bei PIN kodu prie banko programėlės ir interneto banko.

Kai kurie gyventojai trečiadienį susidūrė su nesklandumais naudodamiesi vieno didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis. Dalis klientų praneša negalintys prisijungti prie mobiliosios programėlės net ir suvedę teisingus prisijungimo duomenis. Į tv3.lt kreipęsi skaitytojai pasakoja, kad problemos kyla bandant prisijungti prie „Swedbank“ programėlės. „Neleidžia jungtis įvedus kodą. Programėlę atnaujinau, bet tai nepadėjo“, – teigė vienas skaitytoja.

Klaipėdos verslininko Martino Gusiatino šeimos valdomos bendrovės „Stemma group“ antrinei įmonei „Memelio miestas“, šalia senosios perkėlos vystančiai to paties pavadinimo verslo ir būsto kvartalą, „Swedbank“ šiemet suteikė dar 7,6 mln. eurų finansavimą iš pernai suteiktos paskolos. Tai yra dalis bendros 33 mln. eurų paskolos, kurią įmonei bankas „Swedbank“ suteikė pernai kovą, BNS pranešė „Stemma group“ vadovė ir vienintelė akcininkė Inga Gusiatina.

Prasidėjus vasaros atostogų sezonui tūkstančiai lietuvių traukia į užsienį, kur dažniausiai pinigus leidžia mokėdami banko kortelėmis. Visgi kelionės metu net ir nedidelis nesklandumas, pavyzdžiui, užblokuota ar pamesta banko kortelė, gali sukelti nemažai rūpesčių, ypač jei žmogus neturi grynųjų pinigų ar kitos atsiskaitymo galimybės. Bankai tikina, kad tokios situacijos nėra dažnos, tačiau jie ragina keliautojus iš anksto pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ pamažu perima išperkamosios nuomos bendrovės „Swedbank lizingas“ verslą. Nuo 2025 metų pradžios bankas perėmė naujų lizingo sutarčių platinimą, o nuo šių metų vasario – ir sąskaitų finansavimą (faktoringą). „Swedbank“ perima „Swedbank lizingo“ verslą Kaip BNS teigė „Swedbank“ Lietuvoje Finansų tarnybos vadovas Remy's Saltersas, ilgainiui visa lizingo veikla bus perkelta į banką.

Bankas „Swedbank“ pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje suteikė 2,6 tūkst. būsto paskolų už 341 mln. eurų. Banko teigimu, tai 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai naujai finansuoto būsto portfelio suma siekė 277 mln. eurų.  „Matome, kad būsto finansavimo rinka šių metų pradžioje buvo aktyvi, o gyventojų lūkesčiai dėl būsto įsigijimo iš esmės išlieka pozityvūs.

Balandžio viduryje, atgavę pinigus iš antrosios pensijų pakopos, gyventojai masiškai tuštino bankomatus. Kai kuriuose iš jų net nebeliko pinigų. Klientų antplūdis nuslūgo, tačiau kai kuriuose miestuose vieni bankomatai vis dar tušti, o kituose kyla problemos nuskaitant korteles. Daliai gyventojų jau atsiėmus pinigus iš antrosios pensijų pakopos, kai kurie bankomatai, panašu, susiduria su netikėtais trikdžiais.

„Swedbank“ suteikė 67 mln. eurų finansavimą nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo bendrovei „Realco“. Didžiąją dalį gautų lėšų planuojama skirti verslo centro „Hero“ statyboms išleistai obligacijų emisijai išpirkti.  „Tai – logiškas ir iš anksto planuotas projekto etapas. Obligacijos leido mums sėkmingai išvystyti objektą, o bankinis finansavimas ateina jau į veikiantį, pajamas generuojantį turtą.

Šiomis dienomis vis dažniau yra girdima kaip sukčiai apgauna įvairiaus amžiaus žmones. Tačiau nepaisant visų priemonių, skirtų su jais kovoti, į sukčių pinkles vis dar pakliūva nemažai lietuvių.  Taip nutiko ir vienai „Swedbank“ klientei – iš jos sukčiai išviliojo 4 270 eurų, skelbiama Lietuvos bankas nagrinėtoje ginčo byloje. Nustatyta, kad moteris per „Messenger“ pokalbių programėlę iš neva pažįstamos gavo pasiūlymą dalyvauti loterijoje.

Ekonomistai ramina, kad nors ir prognozuojama didesnė infliacija, Lietuvoje ekonomika auga sparčiausiai iš Baltijos šalių. Tačiau kiek tai gelbės – kiek augs maisto kainos, kils paskolų palūkanos ir kaip gyvensim šiais metais toliau? Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijum Mačiuliu. Girdime, kad džiaugiatės Lietuvos ekonomikos išskirtinumu – esą šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3 proc. ir išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių.

Bankas „Swedbank“ blogina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3 procentais. Sausį bankas prognozavo, kad BVP augimas sieks 3,5 procento. Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei manyta sausį. „Swedbank“ teigimu, Lietuvos BVP toliau augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas šiemet sausį-kovą siekė 91 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Banko pajamos siekė 176 mln. eurų – 2 proc. daugiau, grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 1 proc. iki 133 mln. eurų, tuo metu grynosios komisinių pajamos išaugo 12 proc. ir siekė 34,5 mln. eurų, pranešė bankas. Bendras „Swedbank“ paskolų portfelis pirmojo ketvirčio pabaigoje priartėjo prie 11,8 mlrd. eurų ir buvo 19 proc. didesnis nei pernai tuo pat metu.

Bent kartą su automobilio gedimu kelyje yra susidūrę 39 proc. šalies vairuotojų, o dalis jų ir ne kartą, rodo naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, automobilio gedimus kelyje maždaug kas ketvirtas (25 proc.) vairuotojas patyrė vieną kartą, o 14 proc. – daugiau nei kartą.

Sukčiai vis ieško naujų būdų, kaip išvilioti gyventojų pinigus, o jų naudojami metodai tampa vis įtikinamesni. Vis dėlto budrumas gali padėti išvengti nuostolių – tuo įsitikino ir viena Kėdainių gyventoja, laiku pastebėjusi apgaulę. Moteris pasakoja, kad vieną rytą, tikrindama elektroninį paštą, tarp gautų laiškų pastebėjo pranešimą, neva siųstą iš „Swedbanko“. Laiške buvo prašoma atnaujinti paskyros informaciją.

Geopolitinė įtampa dėl besitęsiančio konflikto Persijos įlankoje neslūgsta. Nors pasiektos dviejų savaičių paliaubos trumpam sumažino naftos kainas biržose, tikėtina, kad ilgalaikių pasekmių išvengti nepavyks. Konflikto metu apgadinta naftos ir dujų infrastruktūra, o jos remontas bei pajėgumų atkūrimas gali užtrukti mėnesius ar net metus. Dėl to, nors konfliktas vyksta toli nuo Lietuvos, jo poveikis jau juntamas ir vietos rinkoje, ypač degalinėse – kuro kainos išaugo apie 30 proc.

Nors šildymo sezonas dar nesibaigė, apie kitą verta pradėti galvoti jau dabar. Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, o gamtinių dujų kainos išsilaikys dabartiniame lygyje, metų viduryje už dujas daugiau susimokėti teks ir buitiniams vartotojams Lietuvoje. Tiesa, dujų kainų augimas įtakos turės ne tik gyventojų šildymo išlaidoms, bet ir platesniam komunalinių paslaugų krepšeliui, pavyzdžiui, išlaidoms elektrai.

Lietuvoje veikiantis bankas „Swedbank“ sekmadienį savo klientus informavo apie galimus trikdžius. Kaip skelbė bankas, fiksuojami galimi laikini trikdžiai jungiantis prie „Swedbank“ mobiliosios programėlės. „Kol jie bus pašalinti, kviečiame jungtis prie interneto banko. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – rašė banko atstovai. Vis tik vėliau trikdžiai buvo išspręsti, paslaugos pradėjo veikti įprastai.

Didžiajai daliai „Swedbank“ antros pakopos pensijų fondų klientų, pirmąjį šių metų ketvirtį nusprendusių iš jų pasitraukti, jau pervestos jų įmokėtos lėšos kartu su investicine grąža, BNS informavo bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ vadovas. „Procesas vyksta sklandžiai – didžiosios daugumos klientų sąskaitas lėšos jau pasiekė penktadienį“, – komentare BNS sakė Valdas Sejavičius.

„Swedbank“ Latvijoje praėjusiais metais uždirbo 144,037 mln. eurų audituoto pelno, o tai yra 33,3 proc. mažiau nei 2024 m., rodo banko paskelbta metinė finansų ataskaita. Praėjusiais metais „Swedbank“ grupės pelnas sumažėjo 36,4 proc. iki 139,175 mln. eurų. Metinėje ataskaitoje teigiama, kad pelno sumažėjimą lėmė pajamų sumažėjimas, solidarumo mokesčio įmokos, paskolų atidėjiniai ir didėjančios išlaidos. 2025 m. gruodžio 31 d. banko turtas siekė 11,138 mlrd. eurų, tai yra 4,5 proc.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad „Swedbank“ nesuteikė vyresnio amžiaus moteriai kredito automobilio lizingui, pažeisdama įstatyme numatytą pareigą užtikrinti vienodas galimybes gauti finansines paslaugas nepaisant amžiaus. Skundą tarnybai pateikė moteris, kuri kreipėsi į banką dėl automobilio lizingo 7 metų laikotarpiui. Ji nurodė informavusi banką apie savo darbo stažą ir preliminarią informaciją apie būsimą pensiją.

Bankas „Swedbank“ skolina 40 mln. eurų prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai bendrovei „Maxima LT“, ketvirtadienį pranešė bankas ir įmonė. „Maxima LT“ lėšas skirs naujų parduotuvių atidarymui, esamų atnaujinimui, sklypų įsigijimui bei kitoms investicijoms. „Ateities perspektyvas mažmeninės prekybos sektoriuje vertiname pozityviai. Pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo daugiau nei 8 proc. per metus, vartotojų pasitikėjimas išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

Investuojančių gyventojų skaičius Lietuvoje auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Per metus investuojančių banko klientų skaičius padidėjo bene 50 proc. ir pasiekė 137 tūkst., o jų valdomas turtas padidėjo nuo 1,13 mlrd. iki 1,48 mlrd. eurų.  „Matome vis ryškesnius pokyčius finansų valdymo kultūroje. Per penkerius metus net 5,5 karto išaugęs investuojančių banko klientų skaičius rodo, kad investavimas Lietuvoje iš nišinės veiklos vis labiau tampa įpročiu.

 Bendradarbiaudamas su partneriu „Swedbank“ bankas Estijoje pradėjo keisti savo bankomatus naujesniais modeliais. Labiausiai pastebimas pokytis susijęs su kortelių skaitytuvu: senieji bankomatai kortelę įtraukdavo visiškai, o naujuosiuose bankomatuose kortelę reikia įkišti tik iš dalies. „Atnaujintas kortelių skaitytuvas klientams leidžia naudotis bankomatu lengviau ir sklandžiau“, – sakė „Swedbank“ klientų aptarnavimo skyriaus Estijoje vadovė Ede Raagmets.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc.) šiais metais jau sulaukė finansinių sukčių skambučių ar žinučių, rodo naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. „Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės teigimu, tokį sukčių aktyvumą galėjo lemti pokyčiai antrojoje pensijų pakopoje, kai gyventojams leidžiama atsiimti dalį sukauptų lėšų.

Bankas „Swedbank“ Lietuvos oro uostams (LTOU) skolina 12 mln. eurų infrastruktūros modernizavimui ir plėtros projektams. Lėšos bus skirtos bendrovės apyvartinio kapitalo poreikiams užtikrinti bei investicijų programos kofinansavimui, antradienį pranešė „Swedbank“. „Swedbank“ suteiktas finansavimas prisidės prie šiais metais planuojamos įgyvendinti 48,5 mln.

Lietuvos gyventojų finansinė sveikata gerėja ir šiuo metu yra geriausia tarp Baltijos šalių, rodo naujausi „Swedbank“ finansinės sveikatos indekso duomenys. Šiemet šis indeksas pasiekė 59 balus iš 100. „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, gyventojų finansinės sveikatos indeksas kasmet nuosekliai auga. „Daugiausia įtakos tam turi gerėjančios Lietuvos gyventojų finansinės galimybės.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pernai išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 415,6 mln. eurų – 21 proc. mažiau nei 2024 metais, tačiau skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo „Swedbank“, sumokėjęs 125 mln. eurų, arba 2 proc. daugiau. Antra sąraše su akcizais ir PVM buvo iš trečios vietos pakilusi degalų prekybos bendrovė „Circle K Lietuva“, sumokėjusi 28 proc. daugiau mokesčių – 375,1 mln.

Vieno didžiausių šalyje banko „Swedbank“ grynasis pelnas Lietuvoje pernai siekė 325,6 mln. eurų – 10 proc. mažiau nei 2024 metais. Bankas gavo 682 mln. eurų pajamų – 15 proc. mažiau, o didžausios įtakos tam pokyčiui darė mažėjusios bazinės palūkanų normos, pranešė bankas. Grynosios palūkanų pajamos per metus sumažėjo 19 proc. iki 517,9 mln. eurų, komisinių pajamos ūgtelėjo 3 proc. iki 132,9 mln. eurų.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“, anksčiau prognozavęs, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet sumažins bazines palūkanų normas, dabar mano, kad artimiausius dvejus metus jos nebus keičiamos. „Europos Centrinis Bankas neturės pakankamai priežasčių mažinti palūkanų normas ir prognozuojame, kad artimiausius dvejus metus tos palūkanų normos išliks nepasikeitusios“, – antradienį ekonominių prognozių pristatyme sakė banko analitikas Nerijus Mačiulis.

Bankas „Swedbank“ gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad augimas sieks 3,2 procento. „Swedbank“ skaičiuoja, kad 2025-aisiais šalies ekonomika augo 2,5 proc. 2027 metais jos augimas taip pat sieks 2,5 proc., arba 0,2 punkto daugiau nei manyta lapkritį.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika auga gana greitai ir jos artimiausios perspektyvos yra šviesios. Tačiau grėsmės iš Rusijos ir JAV niekur nedingsta. O labiausiai Lietuvos gyventojus gali neraminti toliau sparčiai augančios kainos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sako, kad nors Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti sparčiausiai regione, kainų augimas taip pat bus didesnis nei kaimyninėse šalyse. Ekonomikos apžvalgos pristatymas vyko Vilniuje, „Swedbank“ centrinėje būstinėje.

Paprastai bankai, jiems priklausančios įmonės ar jų organizacijos mėgsta viešai pasigirti įvairiais skaičiais. Tačiau dabar neatskleidžia duomenų, kiek gyventojų pateikė prašymus nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti savo pinigus. Pensijų kaupimo bendrovių pajamos ir pelnas priklauso nuo valdomų fondų turto. Kuo jis didesnis, tuo daugiau mokesčio gyventojai sumoka fondų valdytojams. Ir priešingai – kuo daugiau pinigų bus atsiimta ar pervesta į „Sodrą“, tuo valdytojų uždarbis bus mažesnės.

Bankas „Swedbank“ skolina 109 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG), už kuriuos valstybės valdoma bendrovė įsigis 17 naujų elektrinių lokomotyvų.

Iš didžiųjų bankų Lietuvoje skyrių tinklą pernai plėtė tik SEB, atidaręs 7 naujus padalinius. „Swedbank“, „Luminor“ ir „Artea“ tinklo neplėtė, pokyčių neplanuoja ir šiais metais. Vilniuje pernai atidarytas naujas SEB skyrius Naujamiestyje, pakeitęs Naugarduko gatvėje veikusį padalinį. Be to, atidaryti šeši skyriai, veikiantys pagal kintančio darbo laiko modelį. Užpernai atidaryti 7 tokie skyriai.

Tadas Gudaitis šių metų pabaigoje paliks „Swedbank investicijų valdymo“ vadovo pareigas, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Skelbiama, kad karjerą „Swedbank“ T. Gudaitis pradėjo prieš 19 metų kaip investicinių paslaugų pardavimų rėmimo projektų vadovas, dirbo įvairiuose grupės padaliniuose, o pastaruosius 10 metų vadovavo bendrovei „Swedbank investicijų valdymas“. „Dėkojame T. Gudaičiui už reikšmingą indėlį į didžiausios Lietuvoje pensijų fondų valdymo bendrovės augimą, taip pat už jo iniciatyvum...

„Swedbank“ šiomis dienomis pasiekia klientų pranešimai apie banko vardu vykdomus sukčių bandymus išvilioti gyventojų ar verslo įmonių bankininkystės duomenis. Apgaulinguose elektroniniuose laiškuose prašoma neva atnaujinti duomenis ir pateikiama nuoroda, kuri nukreipia į suklastotą svetainę. Joje prašoma suvesti internetinės bankininkystės duomenis, perspėja bankas. „Atkreipiame dėmesį į šį pavojų ir raginame būti itin budriais.