swedbank

Ketvirtadienio vakarą sutriko „Swedbank“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla. Gyventojai praneša negalintys atsiskaityti ir kortelėmis parduotuvėse. Dėl techninių kliūčių gyventojai teigia nematantys savo sąskaitų, taip pat negalintys atlikti pinigų pervedimo operacijų, atsiskaityti parduotuvėse. „Prisidėjau pilną krepšį maisto „Maximoj“ ir išėjau tuščiomis. Keli aplinkui irgi“, – komentare tv3.lt portalui rašė vilnietė.

Dėl IT sistemų atnaujinimo darbų spalio 12–14 naktimis galimi trumpi „Swedbank“ paslaugų sutrikima, rašoma „Swedbank Lietuvoje“ feisbuko paskyroje. Bankas įspėja, kad spalio 12–14 dienomis, 00:00–06:00 valandomis, bus vykdomi sistemų atnaujinimo darbai ir galimi paslaugų sutrikimai.

Trečiadienį „Swedbank“ banko klientai susidūrė su mobiliosios programėlės trikdžiais. Visgi vėliau techniniai nesklandumai buvo išspręsti. Kai kurie klientai, norėdami prisijungti prie mobiliosios banko programėlės, pastebėjo, kad to nepavyksta padaryti. „Norėjau sumokėti už paslaugas, tačiau, suvedus prisijungimo duomenis „Swedbank“ mobiliojoje programėlėje, parododomas tik užrašas „Įvyko klaida“. Kas vyksta?“ – naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntęs klausė skaitytojas Tomas.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų uždaro vieną didžiausių ir populiariausių savo skyrių Vilniaus prekybos centre „Akropolis“. Be to, bankas šiemet uždarė skyrius keturiuose šalies rajonuose. „Vilniuje iš „Akropolio“ prekybos centro, siekiant dar didesnio klientų patogumo, persikelsime į naujas moderniai įrengtas patalpas „Ozo“ prekybos centre. Dėl remonto darbų, kelis mėn.

Vidurinei klasei save priskiriančių Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais iki 51 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. „Vis dar turime stiprią pusę visuomenės, save priskiriančią vidurinei klasei, tačiau ji, nors ir keliais procentiniais punktais, bet mažėja“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. „Skaičius didelis, jeigu lygintume save su latviais ir estais.

Paprastai ekonomistai sako, kad valstybės laikosi ant viduriniosios klasės. Jos atstovai sumoka daugiausia mokesčių, jie nuperka daugiausiai prekių ir paslaugų. Tačiau, kiek žmogus ar šeima turi uždirbti, kad galėtų būti vadinami vidutiniokais? Antradienį „Swedbank“ pristatė kasmetinį tyrimą, kuris ir parodė, kokios pajamos ar pirkiniai parodo, kad žmonės priklauso viduriniajai klasei.

Šiuo metu Seime svarstomos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama supaprastinti būsto paskolų refinansavimą. Tikimasi, kad nauja tvarka leistų gyventojams lengviau, pigiau atsisakyti vieno banko paslaugų, pereiti į mažesnes palūkanas pasiūliusį kitą ir taip sutaupyti. Vis dėlto pataisų svarstymo metu pasigirdo abejonių, ar mokėdami mažiau kreditų palūkanų bankų klientai nepraras pinigų dėl kitų įsipareigojimų bankui.

Praėjus kone dviems valandoms, pašalinti „Swedbank“ interneto banko nesklandumus sukėlę trukdžiai. Ketvirtadienio vakarą buvo pranešta, kad daliai šalies vartotojų sutriko „Swedbank“ e.bankininkystės veikla. Bendrovės atstovo Gyčio Vercinsko teigimu, trikdžius sukėlę sutrikimai įmonės IT sistemoje buvo sėkmingai pašalinti.

Darbo rinka studentams Lietuvoje nuolat keičiasi, atsižvelgiant į ekonomines ir technologines tendencijas. Dauguma studentų ieško darbo, kurį galėtų derinti su studijomis, o įvairios įmonės ir organizacijos stengiasi prisitaikyti prie šių poreikių. Remiantis Užimtumo tarnybos ir įmonių atstovų pateiktais duomenimis, aiškėja pagrindinės studentų įsidarbinimo galimybės, iššūkiai ir ilgalaikės darbo rinkos tendencijos.

Švedijos teismas antradienį pripažino buvusią banko „Swedbank“ vadovę kalta klaidinus investuotojus dėl banko sąsajų su pinigų plovimo skandalu ir nuteisė ją metams ir trims mėnesiams kalėjimo. Birgitte Bonnesen pripažinta kalta dėl didelio sukčiavimo. Jos advokatas Peras Samuelssonas Švedijos naujienų agentūrai TT sakė, kad yra šokiruotas dėl nuosprendžio ir pateiks apeliaciją.

Nepaisant pasaulinių ekonomikos lėtėjimo tendencijų, Lietuvoje infliacija pirmą metų pusmetį išlieka viena žemiausių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Jeigu didelėje dalyje pasaulio buvo neigiami siurprizai dėl (ekonomikos – ELTA) augimo, dėl nedarbo lygio, tai Lietuva buvo teigiamas siurprizas.

„Swedbank“ Liuksemburge registruotam fondui „Lords LB European Property Fund“ priklausančiai bendrovei „NT slėnis“, valdančiai Vilniuje esantį biurų pastatą „Lvivo“, skolina 33,7 mln. eurų. Paskola bus skirta esamiems įsipareigojimams refinansuoti, pranešė bankas.

Būsto įperkamumas antrąjį šių metų ketvirtį kiek padidėjo tik Vilniuje, o kituose miestuose liko nepakitęs. Auganti būsto pasiūla, spartus gyventojų pajamų augimas ir palūkanų mažėjimas sudarys prielaidas įperkamumo didėjimui ateityje, rodo „Swedbank“ skaičiavimai. Anot banko, Vilniuje įperkamas būsto plotas per ketvirtį augo pusę kvadratinio metro – šiuo metu vilniečiai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 50 kv. metrų butus.

Kiekvienas gyventojas turi savo asmeninę kreditingumo istoriją. Pagal ją bankai sprendžia, kam paskolins pinigų, o kuris klientas nemoka kontroliuoti savo finansų. O jei pradelsėte sumokėti komunalinius mokesčius, kredito įstaigos turi jums blogų žinių. Įsigydami kai kuriuos didesnius pirkinius, gyventojai neretai pasinaudoja ir lizingo galimybe, pavyzdžiui, pirkdami automobilį ar brangesnį telefoną, kompiuterį.

Dėl didžiulės liūties ir vėtros Lietuvoje ne tik sutriko lėktuvų, traukinių, automobilių eismas, buvo uždarytos kai kurios parduotuvės. Taip pat neveikia ir dešimtys bankomatų, dėl ko gyventojai gali patirti nepatogumų. SEB bankas informavo, kad pirmadienį dėl itin stipraus lietaus ir elektros trikdžių neveikia 7 šio banko bankomatai. „Dedame visas pastangas, kad šie bankomatai kuo greičiau imtų veikti kaip įprastai. Apgailestaujame dėl klientų galimai patirtų nepatogumų“, – nurodė bankas.

„Swedbank“ 11,3 mln. eurų – iki 54,7 mln. – padidino finansavimą technologijų įmonėms skirto miestelio „Cyber City“ Naujamiestyje plėtrą planuojančiai įmonei „Sparta“. Kaip skelbia bankas, finansavimo sutartis pratęsiama 5 metams, lėšos bus skirtos baigiamiesiems statybos darbams ir finansiniams įsipareigojimams refinansuoti. Šiuo metu beveik 2 ha (hektarų) buvusios tekstilės produktų gamintojos „Sparta“ teritorijoje pastatyti trys 33 tūkst. kv. m ploto komercinės paskirties pastatai.

Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė. „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikina, kad tiek banko padaliniai, tiek jo internetinė svetainė veikė įprastai. Su problemomis nesusidūrė ir „SEB“. „Šiuo metu bankas veikia įprastai. Visą šia dieną su problemomis nesusidūrėme“, – Eltai teigė D. Taučkelaitė.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų ir toliau iš Lietuvos gyventojų ir verslo uždirba milijoninius pelnus. Tačiau, panašu, kad jų vis tiek neužtenka. Bankas toliau uždarinėja klientų aptarnavimo padalinius, kad prireikus žmonėms gaišti ir važiuoti reikėtų daugiau. Šią savaitę „Swedbank“ pranešė, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje gavo 410 mln. eurų bendrųjų pajamų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu banko pajamos išaugo 57 mln. eurų.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 119 mln. eurų pelno – 12 mln. eurų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 12 mln. eurų, komisinių – 1 mln. eurų. Išlaidos siekė 81 mln. eurų ir buvo 14 mln. didesnės nei prieš metus. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 4 mln. eurų (tuo pat metu pernai – 2 mln. eurų). Paskolų portfelis augo 8 proc., pritrauktų indėlių padaugėjo 9 procentais.

„Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 410 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos sudarė 328 mln., o grynosios komisinių pajamos – 62 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas šiemet siekė 175 mln. eurų, pranešė „Swedbank“. „Swedbank“ Lietuvoje skolinimo apimtys antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13 proc. Banko duomenimis, bendras paskolų portfelis 2024 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 9 mlrd. eurų.

Europos investicijų fondas (EIF) suteikė 720 mln. eurų vertėss garantijų Baltijos šalyse veikiantiems bankams SEB, „Swedbank“ ir LHV – bankai skolins klimato apsaugą ir aplinkos tvarumą skatinantiems projektams. EIF ir bankai ketvirtadienį Taline pasirašė garantijų sutartis, kurios leis bankams pasiūlyti mažesnes palūkanų normas, ilgesnius terminus ir mažesnius užstato reikalavimus, ketvirtadienį pranešė EIF.

„Swedbank“ suteikė 58 mln. eurų finansavimą „Teltonikos“ įmonių grupei statyti spausdintinio montažo plokščių (PCB) gamyklą naujai vystomame technologijų parke Vilniuje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Liepkalnyje statoma A++ energinės klasės gamykla bus didžiausia tokio tipo gamykla Baltijos regione ir jos plotas sieks 33 tūkst. kv.

Gyventojai kiekvieną dieną naudoja ne tik grynuosius pinigus, kuriuos galima pačiupinėti, bet vis dažniau ir tuos, kurie skaičių pavidalu matosi tik telefono ar kompiuterio ekrane. Grynuosius pinigus gana sunku perduoti ne tam žmogui, kuriam nori. Tačiau, pervedant pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, pasitaiko itin painių situacijų, kai jie pasiekia kitą žmogų, nei buvo norėta. Bankų atstovai vardija, kaip reikėtų elgtis, jeigu atsidūrėte panašioje situacijoje.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų penktadienį išsiuntinėjo pranešimus savo klientams ir paragino juos, be kita ko, išmaniuosiuose telefonuose nustatymuose leisti gauti banko programėlės pranešimus. Esą taip visada galima žinoti informaciją apie sąskaitos pinigines operacijas. „Sukčiai nesnaudžia ir įvairiais būdais bando išvilioti gyventojų pinigus.

Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 euro pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, rašoma banko pranešime žiniasklaidai. Per metus vidutinis gyventojų pageidaujamos pensijos dydis išaugo apie 15 proc. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stąžą sudaro apie 640 eurų. Norima pensijos suma išaugo 15 proc.

Siekdamas didinti savo paslaugų prieinamumą visiems klientams, „Swedbank“ vienas pirmųjų šalyje visus savo bankomatus visiškai pritaikė žmonėms su regėjimo negalia. Atnaujinus programinę įrangą nuo šiol visi „Swedbank“ bankomatai turi įgarsintą meniu, kurį galima pasirinkti perklausyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. „Norime, kad visi mūsų klientai galėtų patogiai ir saugiai naudotis mūsų teikiamomis paslaugomis, todėl nuolatos ieškome būdų, kaip jas pagerinti visiems banko klientams.

Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?  2022 metų vasarą, reaguodamas į link rekordinių aukštumų šuoliuojančią infliaciją, ECB pradėjo didinti bazines palūkanų normas ir per metus pakėlė jas beveik iki rekordinių aukštumų – 4 procentų.

„Swedbank“ bankomatai netrukus veiks kitaip. Pradėtas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasinaudoti bekontakčiu identifikavimo būdu bankomate bus galima ir naudojant e. piniginę, esančią telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje. Su išmaniuoju įrenginiu iš bankomato bus galima tik išimti pinigų bei pasitikrinti sąskaitos likutį.

Rekordinius pelnus skaičiuojantys bankai nuolat uždarinėja savo skyrius ir verčia kuo daugiau jų darbo daryti patiems klientams naudojantis internetu ir bankomatais. Tačiau, kai šie paima žmonių pinigus ir neatiduoda, bankai niekur neskuba – gyventojus gali palikti tuščiomis kišenėmis ir kelioms dienoms.

Naujovė „Swedbank“ bankomatuose. Pradėtas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Operacijų saugumą užtikrins tai, kad, pridėję kortelę prie bankomato, klientai ir toliau turės įvesti kortelės PIN kodą.

Lietuvių meilė gryniesiems pinigams neblėsta, tačiau jei dirbate oficialioje įstaigoje ir už atliktą darbą gaunate atlyginimą, turite atsidaryti ir sąskaitą banke. Bet jei vėliau nuspręsite tokią sąskaitą uždaryti ir pinigus perkelti į kitą kredito įstaigą, už tai tektų susimokėti, o ir ne visais atvejais tai būtų galima padaryti iš karto.

Tūkstančiai gyventojų kiekvieną dieną iš bankomatų išsiima arba įneša pinigų. Tačiau retas susimąsto, kad net ir čia yra pavojų. Tad jeigu nebusite atidūs, yra tikimybė, kad prarasite ir savo pinigus. Ne tik užsienio valstybėse, bet ir Lietuvoje sukčiai atranda vis įmantresnių būdų, kaip iš gyventojų išvilioti jų pingus.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

„Swedbank“ suteikė 29 mln. eurų finansavimą atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“, kuri daugiau negu pusę šių lėšų panaudos savo valdomų biodujų jėgainių konversijos projektui. Įgyvendinant šį projektą 7-iose veikiančiose biodujų jėgainėse bus sumontuoti biometano įrenginiai bei pastatyta viena nauja biometano jėgainė. „Tai didžiausias Baltijos šalyse biodujų jėgainių konversijos projektas, kuris reikšmingai prisidės prie šalies emisijų mažinimo tikslų.

Per visus praėjusius metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį šalies komerciniai bankai fiksuoja milijoninius pelnus. Daugelis jų, panašu, bent iš dalies pasidalijo pinigais, kuriuos uždirbo iš šalies gyventojų ir įmonių. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra per du kartus daugiau nei ankstesniais metais, kai visų bankų grynasis pelnas siekė 491 mln. eurų. Oficialiai Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln.

Nuo 2021 m. vieno namų ūkio mėnesio pajamos Vilniuje augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių sostinių ir padidėjo 919 eurų, rodo „Swedbank“ tyrimas. Su 42 proc. atlyginimų augimu metus vilniečiai pajamomis beveik pasivijo Baltijos šalių lyderį Taliną, o Rygos gyventojai užsidirba mažiausiai iš visų trijų kaimynių. „Namų ūkio pajamos per pastaruosius trejus metus kilo visose šalių sostinėse, tačiau Lietuvoje pajamų augimas buvo didžiausias.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 84 mln. eurų grynojo pelno – 15,2 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (99 mln. eurų).  Bendros „Swedbank“ pajamos per tris mėnesius siekė 206 mln. eurų – 25,6 proc. daugiau (164 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bankas.  Grynosios banko palūkanų pajamos buvo 166 mln. eurų – 31,7 proc. didesnės (126 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 30 mln. eurų – tiek pat.

„Swedbank“ įspėja savo klientus, kad netrukus bus atliekami sistemų atnaujinimai, kurio metu gali sutrikti banko paslaugos.  „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 25 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvai, kuri užsienio atvykėliams jau tapo patrauklia valstybe, reikėtų atidžiau stebėti, kokie trečiųjų šalių piliečiai atvyksta dirbti į šalį,  Anot jo, imigrantai iš trečiųjų dažnai atvyksta su fiktyviomis darbo sutartimis, be to, tarp jų yra per mažai aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Swedbank“ ketvirtadienį pristatys naujausias ekonomikos tendencijas, didžiausius kylančius iššūkius bei ateities perspektyvas. Vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgs, kada ir kokiais tempais Europos centrinis bankas (ECB) mažins palūkanų normas, kaip Lietuvos įmonės ir gyventojai išgyveno aukštų palūkanų normų laikotarpį, kaip keisis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, ką rodo naujausios tendencijos būsto rinkoje ir kokios rizikos gali prislopinti Lietuvos ekonomikos augimą...

„Swedbank“ klientams bankas siunčia svarbią žinią – viename iš miestų uždaromas dar vienas šios kredito įstaigos filialas, todėl paslaugos bus suteikiamos kitokiu būdu. Naujienų portalui tv3.lt „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė teigė, kad birželio 14 d. yra paskutinė darbo diena, kai gyventojai bus aptarnaujami banko filiale, esančiame Radviliškyje.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Penktadienio vakarą vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie techninius nesklandumus. Dėl jų „Swedbank“ klientai gali turėti problemų atsiskaitydami banko išduotomis mokėjimo kortelėmis. „Šiuo metu galimi sutrikimai atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Stengiamės trūkumus pašalinti kiek įmanoma greičiau. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – rašoma banko interneto svetainėje ir oficialioje paskyroje socialiniame tinkle.

Daugelis ekspertų gyventojus ragina nelaikyti pinigų paprastose sąskaitose. Kai viskas brangsta, dėl infliacijos taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja – už tą pačią jų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to patariama laisvus pinigus geriau investuoti. Pavyzdžiui, pirkti tokių vertybinių popierių, kaip akcijos. Tačiau investuoti neįgudę gyventojai, aklai pasitikėdami banko skelbiama informacija apie kai kurių akcijų pelningumą, gali patirti nuostolių.