Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) saldumynų parduotuvės sulaukia vis daugiau dėmesio. Niujorke ir jo apylinkėse, nepaisant gyventojų nerimo dėl ekonominės padėties, kuriasi naujos saldumynų parduotuvės, skelbia BBC.
Vienos seniausių Niujorko saldumynų parduotuvių „Economy Candy“ savininkas Mitchellas Cohenas BBC aiškino, kad net ir sunkesniais ekonominiais laikais žmonės randa pinigų saldumynams.
O kaip yra Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo apie mūsų šalies gyventojų pirkimo įpročius.
Kiek pinigų lietuviai išleidžia saldumynams?
Prekybos tinklo „Maxima“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė sako, kad saldumynų paklausa nuosaikiai auga.
Šių metų sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo tiek parduotas saldumynų kiekis, tiek jiems išleidžiama suma vieno apsipirkimo metu.
„Vieno apsipirkimo metu saldumynams pirkėjai vidutiniškai skiria apie 2,50 euro. Tai palyginti nedidelės išlaidos pasilepinimui, kuriai pirkėjų krepšelyje vietos išlieka“, – komentuoja E. Vareikytė.
Pirkėjų mėgstamiausi saldumynai taip pat beveik nesikeičia. Nuo 2024 metų pagal parduodamą kiekį pirmauja šokoladiniai batonėliai ir guminukai.
Tuo metu specializuotų saldumynų parduotuvių tinklas „Candy POP“ bendro paklausos augimo nefiksuoja, tačiau kasmet atidaro po kelias naujas parduotuves.
„Saldumynų paklausos augimo tendencijos nematome, tačiau stebime reikšmingus pokyčius atskirose kategorijose.
Pavyzdžiui, auga guminukų ir neįprastų, žaismingų saldumynų populiarumas, tuo tarpu šokolado pardavimai pastebimai traukiasi“, – pasakoja tinklo bendraįkūrėjas ir grupės vadovas Dovydas Juškys.
Anot jo, vidutinis pirkinių krepšelis „Candy POP“ parduotuvėse siekia iki 10 eurų, o prieš šventes pirkėjai išleidžia daugiau, nes saldumynus dažniau perka dovanoms ar renkasi didesnius jų rinkinius.
D. Juškys pastebi, kad pirkėjai tampa išrankesni, o jų pasirinkimui vis daugiau įtakos turi saldumynų išskirtinumas ir noras išbandyti ką nors naujo.
Kas yra „lūpdažio efektas“ ir kaip jis veikia pirkėjus?
„Swedbank“ Finansų instituto finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė aiškina, kad norą pasilepinti gali paskatinti ne tik sumažėjusios pajamos, bet ir nerimas dėl finansinės ateities.
Pavyzdžiui, žmogus gali atidėti brangaus papuošalo įsigijimą, tačiau nusipirkti mėgstamos kosmetikos. Toks pirkinys leidžia pasijusti geriau net ir tuomet, kai didesnėms išlaidoms nesiryžtama.
„Finansinis spaudimas nepanaikina noro save palepinti, maloniai praleisti laiką ar išlaikyti įprastus kasdienius ritualus.
Nedidelis pirkinys ar pramoga gali suteikti trumpalaikio džiaugsmo, o kelių eurų išlaidą lengviau suderinti su ribotu biudžetu nei kelis šimtus eurų kainuojantį pirkinį“, – akcentuoja J. Bagdanavičiūtė.
Vis dėlto, pasak ekspertės, vien saldumynų pardavimų augimas dar neįrodo, kad Lietuvoje pasireiškia „lūpdažio efektas“. Tam reikėtų nustatyti, ar gyventojai iš tiesų atsisako didesnių pirkinių ir vietoj jų renkasi mažus malonumus.
Ar lietuviai iš tiesų atsisako brangesnių pirkinių?
J. Bagdanavičiūtės vertinimu, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Be to, atlyginimai auga daugiau nei 9 proc., todėl didėja ir gyventojų perkamoji galia.
„Šiemet itin sparčiai augo automobilių, taip pat ne maisto prekių pardavimai.
Žvelgdami į „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenis, taip pat matome, kad gyventojai pirko tiek brangesnių, tiek pigesnių kategorijų prekes“, – komentuoja ekspertė.
Pasak jos, dalį vartojimo augimo paaiškina ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, gyventojai jau išleido daugiau nei 1 mlrd. eurų šių pinigų.
Tad Lietuvoje kol kas nėra pagrindo tvirtinti, kad didesnius pirkinius gyventojai keičia saldumynais ar kitais nebrangiais malonumais.
Socialiniai tinklai keičia saldumynų pasirinkimą
D. Juškys pasakoja, kad pirkėjai vis dažniau ieško ne įprastų saldainių, o išskirtinių produktų, kuriuos pastebėjo socialiniuose tinkluose.
„Šioje kategorijoje kaina nėra vienintelis ar net svarbiausias pasirinkimo kriterijus. Pirkėjas dažnai ateina ieškodamas konkretaus produkto, kurį matė socialiniuose tinkluose, arba nori išbandyti kažką naujo“, – aiškina jis.
Pasak verslininko, vienas išpopuliarėjęs vaizdo įrašas gali staiga padidinti konkretaus saldumyno paklausą. Tačiau susidomėjimas gali taip pat greitai ir išblėsti.
Prekybininkams tenka prisitaikyti ir prie kainų pokyčių. D. Juškio duomenimis, pastaraisiais metais saldumynų kainas didino brangusios žaliavos, didėjusios gamybos ir logistikos išlaidos. Tačiau 2026 metais saldumynų kainos nebeauga taip sparčiai kaip ankstesniais metais.
Tačiau, pasak D. Juškio, pirkėjų pasirinkimą lemia ne vien kaina. Jiems svarbu ir tai, ką gauna už išleistus pinigus.
Vieni ieško pažįstamo skonio, kiti naujos patirties ar nedidelio malonumo. O kartais užtenka vos kelių eurų, kad įprasta diena taptų šiek tiek saldesnė.
