SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas apskaičiavo, kiek 2026–2027 metų šildymo sezonas gali kainuoti 60 kv. metrų buto gyventojams. Jis palygino naujos statybos, renovuoto ir seno nesandaraus namo sąskaitas.
„Jeigu šilumos suvartojimas išliks nepakitęs, centralizuotai tiekiama šilumos energijos kaina dėl didesnės biokuro kainos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, manau, turėtų būti vidutiniškai 15–20 proc. šį sezoną.
Tai yra nuo 2026 metų spalio iki 2027 metų balandžio didesnė negu pernai, liekant 21 proc. PVM tarifui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ekonomistas.
Centralizuotai tiekiama šiluma – tai šiluma, kuri miesto šilumos tinklais atkeliauja į daugiabutį. Šiuo atveju svarbu atskirti jos kainą nuo galutinės sąskaitos – 15–20 proc. galėtų didėti ne pati žmogaus sąskaita, o šilumos kaina. Kiek reikės sumokėti, priklausys ir nuo to, kiek šilumos sunaudos namas.
Taigi, tai nėra jau garantuota būsima sąskaita. T. Povilauskas skaičiuoja, kas nutiktų, jeigu namas šilumos sunaudotų tiek pat kaip pernai.
Kiek kainuos šildymas 2026–2027 metais?
Pagal T. Povilausko skaičiavimą, naujos statybos 60 kv. metrų buto šildymas per visą sezoną kainuotų apie 436 eurus. Praėjusį sezoną tokio buto šildymas kainavo apie 376 eurus, todėl šiemet tektų sumokėti 60 eurų daugiau.
Renovuotame senos statybos name tokio pat dydžio buto šildymas pabrangtų nuo 652 iki 757 eurų. Per visą sezoną tektų sumokėti 105 eurais daugiau.
Daugiausia išleistų seno nesandaraus namo gyventojai. Tokio pat dydžio buto šildymas gali kainuoti apie 1 264 eurus – 175 eurais daugiau nei praėjusį sezoną.
Vadinasi, už tokio paties dydžio buto šildymą sename nesandariame name per sezoną gali tekti sumokėti net 828 eurais daugiau nei naujos statybos name.
Didžiausios sąskaitos būtų sausį. Naujos statybos buto šildymas tą mėnesį kainuotų apie 123 eurus, renovuoto namo – 195 eurus, o seno nesandaraus namo – 319 eurų.
Vis dėlto konkreti sąskaita priklausys nuo miesto, namo būklės, bute palaikomos temperatūros, suvartotos šilumos ir oro.
Kodėl šildymas brangsta 2026 metais?
Gyventojų mokamą kainą šį sezoną didina du pagrindiniai dalykai – pabrangęs biokuras ir didesnis mokestis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, spalį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekia 7,6 cento už kilovatvalandę be PVM. Ji yra 15,5 proc. didesnė nei prieš metus.
Tačiau tai dar nėra galutinė gyventojo mokama kaina. Pridėjus 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), kilovatvalandė vidutiniškai kainuoja apie 9,2 cento. Tokia spalio kaina nurodyta ir T. Povilausko skaičiavime.
Praėjusių metų spalį šilumos kilovatvalandė su tuo metu galiojusiu 9 proc. PVM kainavo apie 7,2 cento. Vadinasi, šį spalį gyventojo mokama kaina yra maždaug 28 proc. didesnė. Pačios šilumos kainos augimas sudaro 15,5 proc., o likusį skirtumą lemia nuo 9 iki 21 proc. padidėjęs PVM.
Vis dėlto 28 proc. yra tik spalio palyginimas. Praėjusį sezoną nuo sausio šildymui jau buvo taikomas 21 proc. PVM, todėl vėlesniais šio sezono mėnesiais tokio mokesčio skirtumo nebeliks. Tai viena priežasčių, dėl kurių T. Povilauskas viso sezono šilumos kainos augimą vertina mažesniu – 15–20 proc.
Nuo ko priklauso šildymo sąskaita?
Šildymo sąskaita priklauso nuo dviejų skaičių, kiek kainuoja viena kilovatvalandė ir kiek jų sunaudoja namas. Suvartojimą labiausiai keičia žiemos orai.
„Bet galutinė gyventojų sąskaita už šilumos energiją priklausys nuo oro temperatūros – užtektų to, kad sausis ir vasaris būtų toks kaip užpernai, o ne pernai, ir išlaidos šildymui net šiek tiek sumažėtų“, – nurodė T. Povilauskas.
Jeigu dėl šiltesnio oro namas sunaudotų gerokai mažiau šilumos, tai galėtų atsverti jos pabrangimą. Todėl net ir brangesnė kilovatvalandė nebūtinai padidintų viso sezono išlaidas.
„Žinoma, tikėtis šiltesnio oro nėra strategija, bet tiesiog nereikia atmesti ir teigiamų scenarijų šitame didelių rizikų fone“, – pabrėžė ekonomistas.
Ar Lietuva gali paveikti biokuro kainą?
Ekonomistas biokuro rinką palygino su naftos sektoriumi.
„Ir dar vienas šilumos rinkos akcentas – tai nėra naftos sektorius, kur Lietuva neturi įtakos žaliavos pasiūlai ir jos kainai apart mokesčių – biokuro pasiūla mūsų šalyje gali būti keičiama, todėl čia daug kas labiau priklauso nuo mūsų pačių“, – apibendrino T. Povilauskas.
Biokuro pasiūla – tai rinkoje parduodamas jo kiekis. Kuo biokuro daugiau, tuo mažesnis spaudimas jo kainai kilti. Tai nereiškia, kad Lietuva gali nustatyti norimą kainą, tačiau ją paveikti gali.
