Naujienų portalas tv3.lt palygino aštuoniuose miestuose galiojančias kainas ir apskaičiavo, kiek per mėnesį mokėtų vienas žmogus, pora ir keturių asmenų šeima.
Skaičiuota, kad vienas žmogus, pora ar keturių asmenų šeima gyvena daugiabučio bute, naudojasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis bei turi vieną vandens skaitiklį.
Į galutinę sąskaitą įtraukta ne tik kubinio metro kaina, bet ir pastovi kiekvieną mėnesį mokama suma už vandens apskaitos prietaiso (skaitiklio) priežiūrą bei vartotojų aptarnavimą. Prie šių sumų dar pridedamas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Pastovi suma nepriklauso nuo suvartoto vandens kiekio. Vadinasi, kuo daugiau vandens suvartojama, tuo labiau sąskaitą lemia kubinio metro kaina. O kuo mažiau – tuo didesnę jos dalį sudaro pastovi suma.
Kiek vandens suvartoja šeima?
Skaičiuota, kad vienas žmogus per mėnesį suvartoja 2 kubinius metrus vandens, pora – 4, o keturių asmenų šeima – 8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vertina ne tai, kiek vandens vidutiniškai suvartoja vienas žmogus, o kiek per mėnesį jo suvartoja visas namų ūkis.
„Šiuo metu, priklausomai nuo vandens tiekėjo, vidutinis vieno vartotojo suvartojamas vandens kiekis svyruoja nuo 2,54 iki 8,42 kubinių metrų per mėnesį“, – nurodė VERT.
Pavyzdžiui, 2025 metais vidutinis vieno „Vilniaus vandenų“ kliento suvartojimas siekė 6,39 kubinio metro, „Kauno vandenų“ – 6 kubinius metrus, o „Klaipėdos vandens“ – 5,77 kubinio metro per mėnesį.
Vieno visai Lietuvai tinkančio vidurkio nėra. Todėl šiame straipsnyje 2, 4 ir 8 kubiniai metrai pasirinkti tik palyginimui – kad būtų galima parodyti, kiek toks pats vandens kiekis kainuoja skirtinguose miestuose.
Už tą patį vandens kiekį – vienur 20, kitur beveik 50 eurų
Rugsėjį kainos pasikeitė keturiuose iš aštuonių į palyginimą įtrauktų miestų. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose jos nesikeitė. Tačiau šie miestai į palyginimą įtraukti tam, kad būtų matyti, kiek už tokį patį vandens kiekį moka skirtingų miestų gyventojai.
Skaičiuota pagal 2026 m. rugsėjį galiojusias oficialias tiekėjų kainas.
Didžiausias skirtumas – tarp Vilniaus ir Pakruojo. Keturių asmenų šeima, per mėnesį suvartojanti 8 kubinius metrus vandens, Vilniuje mokėtų 20,23 euro, o Pakruojyje – 49,10 euro.
Vadinasi, už tokį patį vandens kiekį Pakruojyje šeima kas mėnesį mokėtų 28,87 euro daugiau. Jei suvartojimas nesikeistų, per metus skirtumas viršytų 346 eurus.
Skirtumas ryškus ir vienam žmogui. Už 2 kubinius metrus vandens Pakruojyje tektų mokėti 13,46 euro, o Vilniuje – 5,57 euro. Taigi, vandens suvartojama tiek pat, vis dėlto Pakruojyje už jį tektų mokėti daugiau nei dvigubai.
Tačiau vien iš kainų negalima spręsti, kad vienas tiekėjas dirba geriau, o kitas – blogiau.
Kodėl vandens kainos visiems nesikeičia tuo pačiu metu?
Nuo rugsėjo 1 d. naujos kainos įsigaliojo „Aukštaitijos vandenų“, „Pakruojo vandentiekio“, „Palangos vandenų“ ir „Telšių vandenų“ klientams.
VERT duomenimis, šios keturios bendrovės kartu aptarnauja apie 130 tūkst. klientų. Kiekvienos bendrovės kaina perskaičiuojama atskirai. Ją nustatydama VERT įvertina tiekėjo patirtas išlaidas, investicijas ir klientų skaičių.
„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai paprastai perskaičiuojami kartą per metus, tiekėjui pateikus perskaičiavimo prašymą, todėl tarifai gali keistis bet kurį mėnesį, priklausomai nuo to, kada tiekėjas pateikė prašymą“, – paaiškino VERT.
Didžiausias pokytis buvo Pakruojyje – vieno kubinio metro kaina be PVM padidėjo 65 centais. Palangoje ji pakilo 36 centais, Panevėžyje – 15 centų, o Telšiuose – 2 centais. Tačiau vien kubinio metro kainos pokytis dar neparodo, kiek daugiau ar mažiau gyventojas sumokės per metus.
Pakruojyje šeimai – dar daugiau nei 75 eurai per metus
Todėl tv3.lt apskaičiavo, kaip pasikeitė visa sąskaita – įvertino kubinio metro kainą, pastovią mėnesio sumą ir PVM.
Skaičiuota pagal iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos ir nuo rugsėjo 1 dienos galiojusias oficialias tiekėjų kainas, darant prielaidą, kad kiekvieną mėnesį suvartojamas toks pat vandens kiekis. Kadangi galutinės sumos apvalinamos iki centų, reali sąskaita gali skirtis keliais centais.
Didžiausias pabrangimas – Pakruojyje. Keturių asmenų šeimos mėnesio sąskaita padidėtų nuo 42,81 iki 49,1 euro. Vadinasi, jos išlaidos per mėnesį išaugtų apie 6,29 euro, o per metus – 75,50 euro. Poros metinės išlaidos išaugtų 37,75 euro, o vieno žmogaus – 18,88 euro.
Palangoje tokia šeima per metus sumokėtų 41,82 euro, o Panevėžyje – 17,42 euro daugiau.
Telšiuose kubinio metro kaina pakilo, tačiau sąskaita gali sumažėti
Telšiuose vieno kubinio metro kaina be PVM padidėjo 2 centais. Tačiau pastovioji mėnesio suma už skaitiklio priežiūrą ir vartotojų aptarnavimą sumažėjo nuo 0,96 iki 0,87 euro be PVM.
Vadinasi, maždaug 4,5 kubinio metro per mėnesį yra riba. Suvartojant mažiau, sumažėjusi pastovi suma atsveria kubinio metro pabrangimą, o suvartojant daugiau – nebe.
Todėl vienas žmogus, per mėnesį suvartojantis 2 kubinius metrus vandens, per metus sumokėtų maždaug 73 centais mažiau. Pora, suvartojanti 4 kubinius metrus, sutaupytų apie 15 centų. Tačiau keturių asmenų šeima, per mėnesį suvartojanti 8 kubinius metrus vandens, per metus sumokėtų 1,02 euro daugiau.
Kodėl vienur kubinio metro kaina kilo 2, o kitur – 65 centais?
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Eimantas Kirkliauskas pabrėžė, kad vien kainos pokyčio neužtenka, kad būtų galima įvertinti konkrečią bendrovę. Reikia žiūrėti, kokius darbus ji atliko ir kokios jos išlaidos pasikeitė.
„Jeigu įmonė investuoja daugiau, tai įtaka didesnė kainai, jeigu mažiau, tai mažesnė įtaka, bet atnaujinti eksploatuojamą infrastruktūrą būtina“, – tikino E. Kirkliauskas.
Pakruojyje VERT išskyrė vieną pagrindinę priežastį. Taryba nurodė, kad kaina padidėjo „dėl įgyvendintų investicijų, skirtų teikiamų paslaugų kokybei ir prieinamumui užtikrinti“.
Kitaip tariant, bendrovė investavo į vandentiekio tinklus ir įrenginius, o dalis su šiomis investicijomis susijusių išlaidų dabar įtraukta į kainą.
Palangoje 36 centų augimą lėmė ne viena priežastis. Kainą didino atliktos investicijos, augę darbuotojų atlyginimai ir kitos paslaugoms teikti būtinos išlaidos.
Panevėžyje kubinio metro kainą 15 centų didino mažesnis parduoto vandens kiekis, investicijų grąža, darbuotojų atlyginimai ir kitos išlaidos. Kai vandens parduodama mažiau, tos pačios išlaidos tenka mažesniam kubinių metrų skaičiui.
Telšiuose vienos išlaidos kainą didino, o kitos mažino. Išlaidos darbuotojams kubinio metro kainą didino 20 centų, tačiau kitų išlaidų sumažėjimas ją mažino 18 centų. Todėl galiausiai kaina padidėjo tik 2 centais.
Kodėl Pakruojyje už tą patį vandens kiekį mokama daugiau nei dvigubai?
Viena svarbiausių priežasčių – kiek žmonių naudojasi tais pačiais vamzdynais ir įrenginiais. Didmiestyje jų priežiūros išlaidos pasidalija daugybei klientų. Mažame mieste ar kaime kiekvienam žmogui gali tekti gerokai didesnė jų dalis.
Pavyzdžiui, vamzdyną reikia tikrinti ir remontuoti nepriklausomai nuo to, kiek žmonių juo naudojasi. Jeigu juo naudojasi 100 šeimų, priežiūros išlaidos pasidalija šimtui. Jeigu lieka tik 5 šeimos, tas pačias išlaidas tenka padengti penkioms.
„Tačiau gyventojai iš regionų migruoja į didmiesčius, gyvenvietės ir kaimai tuštėja, o regionuose esantiems vandens tiekėjams išlieka pareiga aprūpinti visus gyventojus, net ir gyvenvietėse kur yra po kelis vartotojus“, – aiškino E. Kirkliauskas.
Klientų skaičius – ne vienintelė priežastis. Kainai taip pat turi įtakos, kiek kilometrų vamzdynų reikia prižiūrėti, kokia jų būklė ir kiek vandens parduodama. Reikšmės turi ir vandenviečių bei nuotekų valymo įrenginių skaičius, taip pat atliekamos investicijos.
Tinklų mastą rodo asociacijos duomenys. Jai priklausančios 51 vandens tiekimo bendrovės iš viso prižiūri 1529 vandenvietes, tai yra vietas, iš kurių išgaunamas vanduo, ir 747 sistemas, kuriomis surenkamos bei išvalomos buitinės nuotekos.
Vidutiniškai viena bendrovė aptarnauja apie 30 miestų, miestelių ir kaimų, o kai kurioms tenka pasirūpinti net maždaug 50 gyvenviečių. Vadinasi, tiekėjas dažnai turi išlaikyti tinklus ne viename mieste, o dešimtyse atskirų vietovių.
Todėl didesnė sąskaita savaime dar nerodo, kad bendrovė dirba neefektyviai. Vertinant kainą svarbu žiūrėti ir į aptarnaujamų klientų skaičių bei prižiūrimų tinklų dydį.
Už ką iš tikrųjų mokame?
Vandens sąskaita apima daugiau nei iš čiaupo sunaudotą vandenį.
„Į paslaugų kainą patenka vandens gavyba, išvalymas vandens gerinimo įrenginiuose, patiekimas vandentiekio tinklais gyventojams ir įmonėms, taip pat nuotekų surinkimas, nuotekų transportavimas nuotekų tinklais ir nuotekų siurblinėmis, nuotekų išvalymas, dumblo sutvarkymas“, – vardijo E. Kirkliauskas.
Dumblas – tai valant nuotekas susidarančios atliekos, kurias taip pat reikia sutvarkyti.
Bendrovėms taip pat reikia mokėti darbuotojų atlyginimus, pirkti elektrą ir degalus, remontuoti vamzdynus, įsigyti medžiagų bei valstybei mokėti gamtos išteklių ir taršos mokesčius.
Vandens sąskaitai – 4 proc. pajamų riba: ką ji reiškia?
Nustatydama naujas kainas, VERT turi įvertinti, ar paslaugos gyventojams išlieka įperkamos. Įstatyme nustatyta, kad mokama suma negali viršyti 4 proc. vidutinių mėnesio šeimos pajamų.
Tai nėra kiekvienai šeimai atskirai pritaikoma sąskaitos riba. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal vidutines, o ne konkretaus žmogaus ar šeimos pajamas.
„Šiuo metu visų geriamojo vandens tiekėjų vartotojų mokama suma už šias paslaugas neviršija nustatytos 4 proc. vidutinių mėnesio šeimos pajamų ribos – atskirų tiekėjų atveju ši dalis svyruoja nuo 0,47 proc. iki 2,2 proc.“ – įvardijo VERT.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos skaičiavimu, jos narių klientai vandeniui ir nuotekoms vidutiniškai skiria apie 1,15 proc. šeimos mėnesio pajamų. Tačiau mažiau pajamų gaunančiai šeimai vandens sąskaita gali sudaryti gerokai didesnę jos pajamų dalį. Todėl net kelių eurų pabrangimas jai gali būti daug labiau juntamas.
Kainos gali keistis ir kituose miestuose – nagrinėjama dar 15 projektų
Rugsėjo pokyčiai – dar ne paskutiniai. Naujos „Trakų vandenų“ kainos jau patvirtintos ir įsigalios lapkritį. VERT taip pat nagrinėja dar 15 tiekėjų pateiktų kainų projektų. Tarp jų – Biržų, Raseinių, Tauragės, Rokiškio, Kaišiadorių, Joniškio, Skuodo, Pasvalio, Molėtų ir Jurbarko vandens tiekėjai.
Pavyzdžiui, „Biržų vandenys“ siūlo kubinio metro kainą didinti 0,75 euro, arba 17,6 proc. Tačiau tai kol kas tik siūlomas kainos pakeitimas.
Vadinasi, vien žinia, kad kubinio metro kaina pakilo 2 ar 65 centais, dar neparodo, kiek pasikeis žmogaus išlaidos. Galutinę sumą lemia suvartoto vandens kiekis, kubinio metro kaina, pastovi mėnesio suma ir PVM.
Būtent todėl Telšiuose vienas žmogus per metus gali sumokėti 73 centais mažiau, o Pakruojyje keturių asmenų šeima – 75,5 euro daugiau. Vien kubinio metro kaina dar neparodo, kiek iš tiesų teks mokėti.
