Pašnekovų aiškinimu, vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo kiekvienos situacijos individualiai – nėra mažiausios ar didžiausios sumos, tačiau yra orientuojamasi į minimalią mėnesinę algą.
Beje, turtingesnis tėvas neprivalo į vaiką investuoti daugiau, nei mažiau uždirbantis tėvas, tačiau yra tam tikrų išimčių.
Be to, net ir minimalią algą uždirbantis asmuo privalėtų mokėti alimentus visiems savo vaikams, kad ir kiek jų bebūtų. Jei pajamų neužtektų, jis turėtų sugalvoti, iš kur jų gauti.
Nuo ko priklauso priteisiamų alimentų dydis?
Teisės paslaugas teikiančios grupės „Cobalt“ vadovaujanti teisininkė Renata Cibulskienė nurodė, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.
Jis tik nurodo, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.
Teisininkės teigimu, išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgiant ir į būtinuosius (maistas, apranga, būstas, sveikata, mokslas), ir į kitus vaiko poreikius (laisvalaikis, kultūrinis ugdymas, pomėgiai, saviraiška, bendravimas).
Pašnekovė pridūrė, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti vaiko liga, papildomos sveikatos priežiūros išlaidos.
Taip pat ir ugdymo išlaidos, jei vaikas lankė brangesnę mokyklą, užsiėmimus ir po tėvų santuokos nutraukimo nori tęsti tas pačias veiklas, mokymąsi tose pačiose ugdymo įstaigose.
Pasak R. Cibulskienės, mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik ribotos tėvų finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Tokiu atveju yra vertinama, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų didesnes pajamas.
„Cobalt“ atstovė įvardijo, kad tėvų turtinė padėtis vertinama pagal jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti pajamų vaikų išlaikymui.
Teisininkė pabrėžė, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Ar iš turtingesnio tėvo galima prisiteisti daugiau?
R. Cibulskienė pažymėjo, kad įstatymas nenumato nei minimalios, nei maksimalios vaiko išlaikymo sumos.
Anot jos, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, tačiau minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu atskaičius mokesčius – 633 eurai) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą.
O, jeigu vienas iš tėvų yra gerokai turtingesnis, ar kitas iš jo negali prisiteisti daugiau pinigų neva vaikui ir taip gauti asmeninės naudos? Atsakydama į šį klausimą, specialistė nurodė, kad vaiką auginantis asmuo negali vaiko išlaikymo panaudoti savo asmeninių poreikių tenkinimui:
„Tad jis negalėtų pragyventi iš vaiko išlaikymo. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių.
Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu“, – komentavo teisininkė.
Turint ir 10 vaikų – alimentai visiems turi būti vienodi
Jeigu asmuo turėtų 10 vaikų su skirtingais partneriais ir nepajėgtų visiems mokėti alimentų, R. Cibulskienė pabrėžė, kad pinigų neturėjimas vis tiek nebūtų priežastis išlaikymo nemokėjimui.
Tokiu atveju jam reiktų pasirūpinti, kad gautų didesnes pajamas ir galėtų išlaikyti visus savo vaikus, nes tai yra jo atsakomybė.
Pašnekovė nurodė, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, nustato tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
Svarbu ir tai, kad, jei asmuo, pavyzdžiui, turėjo 2 vaikus ir jiems mokėjo alimentus, vėliau atsiradus dar daugiau vaikų ir tėvui neturint pinigų jų alimentams, jis negalėtų pastariesiems vaikams mokėti mažesnių alimentų, nei moka pirmiems vaikams.
„Įstatymas įtvirtina vaikų lygiateisiškumo principą, kuris reiškia, kad visi tėvo, iš kurio priteistas išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai. Nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų, išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas.
Tiesa, išimtiniais atvejais yra galimybė nukrypti nuo nurodyto vaikų lygybės principo ir vienam ar keliems vaikams teismas gali priteisti didesnį nei kitiems išlaikymą. Tai gali būti vaiko liga, išskirtiniai gabumai ar pan.“ – aiškino specialistė.
Kodėl 100 tūkst. vaikų tėvai Lietuvoje nemoka alimentų?
Antstolė, Lietuvos antstolių rūmų atstovė Kauno apygardoje Virginija Paunovienė įvardijo, kad šiuo metu vaikų išlaikymo išmokas antstoliai išieško iš daugiau kaip 48 tūkst. asmenų.
O kadangi daugelis jų turi po keletą vaikų, galima manyti, kad išlaikymo išmokos priverstine tvarka išieškomos maždaug 100 tūkst. Lietuvos vaikų.
Antstolė išskyrė, kad šios pareigos kai kurie tėvai nevykdo, nes neva savo buvusiam sutuoktiniui nenori duoti nė cento, išvykę į užsienį sukuria naujas šeimas ir savo vaikus pamiršta.
Specialistė atkreipė dėmesį ir į tai, kad išmokos dėl infliacijos nesumažėtų, joms yra taikomas indeksavimas, dėl kurio išmokos, pvz., šiemet buvo didinamos 21,7 proc.
Taigi priežastis, dėl kurios pastaruoju metu dažniausiai tenka išieškoti alimentų nemokančius tėvus, yra jų nenoras dėl indeksavimo mokėti didesnių sumų, nei buvo nuspręsta teisme, nurodė pašnekovė.
„Lyginant 2022 m. pirmojo pusmečio ir 2023 m. pirmojo pusmečio statistikos duomenis, naujų reikalavimų išieškoti išlaikymą padaugėjo rekordiškai – net 38 proc.“
V. Paunovienė atskleidė, kad dažniausiai išlaikymo išmokas tenka išieškoti iš tėvų vyrų, bet pastaruoju metu padaugėjo ir moterų:
„Pavyzdžiui, mano kontoroje išlaikymas šiuo metu išieškomas iš 257 asmenų, tarp kurių yra 45 moterys. Vadinasi, 17,5 proc. išlaikymo nemokančių asmenų – moterys.“
Alimentų skolas išieško iš sąskaitų arba turto
V. Paunovienės teigimu, alimentams išieškoti taikomos tokios pačios priemonės, kaip ir kitoms skoloms.
T. y. tikrinama asmens turtinė padėtis, taikomi apribojimai jo lėšoms sąskaitose, ir iš šių lėšų periodiškai išskaičiuojamos ir išieškotojams kas mėnesį pervedamos išlaikymo išmokos ar jų dalis, jei nėra galimybių pervesti visą sumą.
O kai išieškojimas iš lėšų – neįmanomas, gali būti realizuojamas asmens vardu registruotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Antstolė pridūrė, kad skolų išieškojimas iš lėšų sąskaitose yra bene dažniausiai taikoma išieškojimo priemonė ir tai yra paprasčiausias būdas išieškoti skolą.
„Sodra“, administruojanti šias išmokas, taip pat turi teisę išieškoti lėšas iš teismo sprendimų nevykdančių tėvų.
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič atskleidė, kad tokių skolininkų šiuo metu yra apie 36 tūkst. Jų bendra skola siekia 169 mln. eurų. Didžiausia vieno skolininko suma – beveik 60 tūkst. eurų.
„Darbas su skolininkais vyksta nuolat. Skolų išieškojimas vykdomas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais.
Pavyzdžiui, per tris pirmuosius šių metų mėnesius pateikta mokėjimo nurodymų 4,5 mln. eurų sumai, nurodymų darbdaviui, stipendijos ar pašalpos mokėtojui – 327 tūkst. eurų sumai, sprendimų antstoliams – 477 tūkst. eurų sumai. Per 2022 metus išieškota 4,6 mln. eurų skolos, per pirmuosius tris šių metų mėnesius – beveik 1 mln. eurų“, – vardijo pašnekovė.
Didžiausia vaiko išlaikymo išmoka – 88,20 euro
Pasak „Sodros“ atstovės, kai teismas priteisia vaikui išlaikymą, tačiau vienas iš tėvų ilgiau nei mėnesį nemoka paskirtų alimentų, kitas, su kuriuo gyvena vaikas, gali kreiptis į antstolį, kad priteistą sumą išieškotų.
Jos aiškinimu, kreipimusi į antstolį laikoma, kai antstolis pradėjo vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo priverstinio išieškojimo arba atsisakė ją pradėti vykdyti, nes skolininkas gyvena ne Lietuvoje.
V. Paunovienė papildė, kad, jei skolininkas yra užsienyje, išieškojimo siekiančiam tėvui nereikia nieko daryti: „Sodra“ bendradarbiauja su kitų Europos valstybių centrinėmis institucijomis ir padeda išlaikymo išieškotojams (taip pat ir skolininkams) įgyvendinti savo teises.“
„Sodra“ atstovė nurodė, kad praėjus mėnesiui nuo kreipimosi į antstolį galima kreiptis į „Sodrą“, kad ši imtų mokėti vaiko išlaikymo išmoką. Anot specialistės, tai – pagalba tėvams ar globėjams, kurie augina vaikus, negaunančius viso ar dalies priteisto išlaikymo.
„Taigi, jei vaikams yra nustatytas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šią pareigą perima valstybė.
Vaiko išlaikymo išmoką kiekvieną mėnesį gauna vidutiniškai 19,4 tūkst. lietuvių. 2022 m. jiems išmokėta suma siekė 17,7 mln. eurų“, – dėstė M. Kozič.
Ji paminėjo, kad išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Šiuo metu tai yra 88,20 euro.
O vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas iš valstybės biudžeto nutraukiamas tuomet, kai, anot specialistės, skolininkas pradeda kas mėnesį mokėti visą teismo sprendimu nustatytą išlaikymą vaikui.
