Apie finansines pasekmes būsimiems būsto savininkams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos Pjūvis“ diskutavo finansų ekspertė Lina Banytė ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ar paskolas gausime lengviau?
Pasigirdo kalbų, kad dabar bankai galės lengvesne ranka dalyti paskolas. Kaip jūs tai paaiškintumėte ir kaip manote, ar tie gandai gali būti tiesa?
L. Banytė: Na, reikia turėti mintyje, kad bankai vis dėlto yra komerciniai, jų tikslas yra uždirbti pajamas ir įvertinti riziką. Visiškai lengva ranka jie paskolų tikrai nedalins, nes turi įvertinti ir kitus dalykus. Duodami daugiau paskolų uždirba daugiau palūkanų, tai iš bankų pusės jie yra suinteresuoti skolinti daugiau, jeigu tos rizikos nėra per didelės.
Kadangi Lietuvoje galioja pilna paskolos atsakomybė, ji tenka asmeniui. Tą gal irgi reikia užakcentuoti. Jeigu būtų blogiausias scenarijus, kaip buvo krizės metu, kai nekilnojamojo turto, būsto kainos nukrenta labai reikšmingai, tarkim, iki 90 proc. ar 80 proc. vietoj 100 proc., ką tai reiškia?
Jeigu žmogus negali grąžinti paskolos, jis turi atiduoti visą savo nekilnojamąjį turtą bankui ir dar lieka skolingas. Tai reali nekilnojamojo turto kainų kritimo rizika vis dėlto lieka asmeniui. Aš manau, būtent iš finansinio raštingumo pusės, kiekvienas asmuo ar šeima turėtų įvertinti, kiek jis galės mokėti didesnę įmoką, pasiskolinęs daugiau, jeigu rinka svyruotų į vieną ar į kitą pusę.
Pagrindinės rizikos
Ar yra dar kažkokių alternatyvų, kitų sprendimų būdų, kaip žmonėms tam pradiniam įnašui sukaupti ne 10 proc., o 15 proc. ir daugiau bei truputėlį atitolinti riziką? Apie ką dar turėtų pagalvoti žmonės, kurie svarsto, ką daryti?
L. Banytė: Vienareikšmiškai, iš finansinio raštingumo pusės, reikia skaičiuoti, diskutuoti, ieškoti alternatyvų. Kokios tai galėtų būti alternatyvos? Turbūt dažniausiai pasitaikanti, tačiau, deja, ne visi ja galime pasinaudoti.
Tai pasižiūrėti, ar iš tiesų aplinkui mus nėra žmonių, dažniausiai giminaičių ar artimųjų, kurie galėtų mums paskolinti dalį pradinio įnašo be palūkanų. Tokiu būdu mes galėtume grąžinti tą pradinio įnašo dalį, tarkim, per metus, dvejus ar trejus ir nemokėti palūkanų.
Aš manau, kad čia iš tiesų yra pats geriausias variantas, nes tokiu būdu sutaupome – nemokame palūkanų ir įnešame didesnį pradinį įnašą. Dėl to nekilnojamojo turto kaina ne taip stipriai paveikia. Vėlgi, čia reikia turėti mintyje, kad kai skolinamės iš artimųjų, yra kitų rizikų. Jeigu negalėsime paskolos grąžinti, tai irgi reikia įvertinti.
Bet kuriuo atveju aš visą laiką sakau, kadangi dažnai šneku ir su tėvais, kaip jie turėtų su vaikais kalbėti apie finansus, man atrodo, pagrindinis dalykas yra tiesiog susėsti, pasiimti „Excelį“ ar popieriaus lapą, nežinau, ką jūs labiau mėgstate, gal dirbtinis intelektas šiais laikais gali padėti, ir surašyti pagrindinius dalykus.
Tai būtų, kiek jūs norite skolintis, kuriam laikui, kokios jūsų pajamos, kaip planuojate – tos pajamos kils ar kris. Vėlgi, jeigu, pavyzdžiui, šeima planuoja turėti vaikų, tos pajamos artimiausiu metu gali kilti ar kristi. Čia priklauso ir nuo to, ar jūsų atlyginimas jau pasiekė lubas. Tada, remiantis tais skaičiavimais, realiai daryti sprendimą.
Mano pagrindinis akcentas – darykite tai atvirai, kad vaikai irgi matytų, ypač jeigu jie yra didesni, Jie turi suprasti, kad finansiniai sprendimai nėra emociniai. Tai nėra taip, kad aš nuėjau į „Aruodą“, pamačiau kažkokį labai gražų būstą ir jau noriu pirkti.
Aš apgalvoju, apsvarstau, turiu kažkokią pagalvę, jeigu pajamos kistų, nes vis dėlto nesame tikri, kas bus ateityje. Sakyčiau, kad imant būsto paskolą svarbu turėti netgi ne dviejų ar trijų mėnesių, bet šešių mėnesių pagalvę, nes paskolą vis tiek reiktų mokėti, jeigu, pavyzdžiui, kuris nors vienas iš šeimos netektų darbo.
Nuoma ar nuosavas būstas?
Ką jūs patariate, ypač kai bendraujate su tėvais ir kitais žmonėmis: kaip geriau – nuomotis, ypač jaunesniems žmonėms, ar ieškoti būsto ir jį pirkti dabartinėmis rinkos sąlygomis?
L. Banytė: Iš tiesų tai yra labai sudėtingas klausimas ir vieno teisingo atsakymo nėra. Deja, aš žinau, kad visi nori to vieno teisingo atsakymo. Aš labiausiai tikiu visuomene, kuri nesielgia taip, kaip nurodo valstybė ar Lietuvos bankas.
Šiuo atveju, pavyzdžiui, jeigu galime įnešti tiktai 10 proc. įnašo, tai nereiškia, kad 10 proc. ir įnešame. Iš tiesų aš tikiu, kad kiekvienas individas gali pats įvertinti, kiek jis gali įnešti ir kiek turėtų įnešti pirkdamas būstą.
Kalbant apie nuomą ar pirkimą, nekilnojamojo turto kainos pastaraisiais metais kilo, daug metų jau kilo ir iš tiesų yra aukštumose, ypač kalbant apie Vilnių. Kaip bus ateityje, niekas nežino. Apie pirkimo metą šiuo metu daug kas nekilnojamojo turto rinkoje kalba, kad jis nėra pats geriausias, bet jeigu kainos toliau kils, bet koks laukimas reiškia, kad pirksime brangiau.
Ar gerinamos, mažinamos pradinio įnašo sąlygos gali dar labiau suaktyvinti nekilnojamojo turto rinką? Ko čia būtų galima laukti?
T. Povilauskas: Taip, bus labai įdomu stebėti rugpjūčio mėnesio duomenis. Aišku, mėnuo dar tik įsibėgėja, tai sunku pasakyti, ar matysime kažkokį reikšmingesnį sandorių skaičių. Šiaip priminsiu, kad pastaraisiais mėnesiais turbūt galima kalbėti apie tam tikrą nedidelį augimą, kalbant apie sandorius būsto rinkoje.
Aš sakyčiau, kad rinka turbūt yra pasiekusi savo aktyvumo piką. Vėlgi priminsiu, kad su Atsakingojo skolinimo nuostatais viena išimtis baigėsi, kuri prastina sąlygas įsigyti būstą ne pirmo būsto, ne pirmos būsto paskolos ėmėjams. Ten sąlygos yra griežtėjančios. Tam tikrai daliai pirkėjų, kurie galėjo lengviau įsigyti būstą su paskola, situacija suprastėja.
Tai iš esmės ateina toks kaip ir minusas, bet rugpjūtį, rugsėjį, aš manau, vis tiek ta teigiama įtaka turėtų būti. Tai turėtų palaikyti rinkos aktyvumą, bet, vėlgi, aš manau, kad pikas jau lieka už nugaros. Tokio labai stiprėjančio sandorių skaičiaus neturime.
Aš manau, kad, žiūrint į metų pabaigą, gal net šiek tiek matysime mažesnius, lyginant su praėjusiais metais, sandorių skaičius. Vėlgi, turbūt tai priklausys ir nuo miesto, ir nuo būsto. Tarkim, ką rodo liepos ir birželio duomenys – butų sandorių yra labai panašiai kaip prieš metus, bet yra gerokai paaugę namų pardavimai.
Vėlgi, kiek čia susiję su antros pakopos pinigais, kiek su tuo, kad tiesiog butai yra labiau pabrangę, lyginant su individualiais namais, ir pastaraisiais mėnesiais yra sugrįžęs susidomėjimas individualiais namais. Apskritai rinka yra pakankamai aktyvi.
Kas yra gerai, turbūt žiūrint iš tų žmonių pusės, kurie norės įsigyti būstą ir kuriems bus taikomas 10 proc. reikalavimas. Tai pasiūla yra pakankamai nemaža. Tiek kalbant apie Vilnių, Kauną, Klaipėdą – pirminėje rinkoje būsto yra.
Grįžtant prie būsto pirkimo, atkreipsiu dėmesį, kad esant būsto brangimo tendencijoms, ką mes matėme Lietuvoje bent istoriškai. Tu gali daugiau uždirbti turint mažesnį pradinį įnašą. Nuo mažesnės pradinės įdedamos sumos, brangstant būstui, tavo grąža yra didesnė.
Vėlgi, atsiminkime, kad tie, kurie mėgsta rizikuoti, manau, natūraliai norės ir stengsis maksimaliai užsiskolinti, nes tuomet gali maksimaliai uždirbti. Kita vertus, būtent dėl to ir rizika didėja iš kreditoriaus pusės.
Jeigu kartais baigtųsi tas aukso amžius Lietuvoje su būsto kainomis, pokyčiai nebūtų labai naudingi kredito sistemai. Iš besiskolinančiojo pusės – kuo mažesnis įnašas, tuo gali daugiau uždirbti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
