Dairotės pirkti būstą? Gyventojams – svarbūs pokyčiai, kurie gali sutaupyti tūkstančius

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistės Indrė Genytė-Pikčienė ir Jonė Kalendienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

7 idėjos, ką nuveikti lauke šį rudenį

Liviu Antalis baigs profesionalo karjerą: sekmadienį – paskutinės jo rungtynės Vilniuje

Naujausia žinia: po Maroko piliečio pabėgimo iš teismo bus galimai sprendžiama ir dėl pareigūnų veiksmų

Už ką mokėsime daugiau?

Kur čia yra tas kabliukas? Žmonės dažnai klausia, už ką tuomet reikės sumokėti daugiau. Kaip reikėtų paaiškinti šį sumažėjimą ir kur galbūt teks sumokėti daugiau?

I. Genytė-Pikčienė: Čia nėra kabliukų, iš tikrųjų. Lietuvos bankas priėmė šį sprendimą tam, kad pradinis įnašas nebūtų toks didelis ir nereikėtų patiems sukaupti tokios didelės sumos. Buvo bandoma padidinti įperkamumą ir galimybę pasiimti paskolą būtent pirmą būstą perkantiems gyventojams.

Bet, žinoma, nuo tada, kai buvo priimtas šis sprendimas, per tuos metus tikrai reikšmingai padidėjo būsto kainos. Natūralu, kad tokio staigaus efekto rinkai šis pakeitimas nedavė. Bet vidutiniu ir ilgesniuoju laikotarpiu šis pokytis pirmą būstą perkantiems gyventojams iš tiesų suteikia galimybę lengviau sukaupti pradinį įnašą proporcingai su likusia paskolos dalimi.

Ar kils palūkanos?

Kokia artimiausia ateitis galėtų būti palūkanų normoms? Ar jos kils? Jeigu taip, kiek sparčiai? Kokios dabar būtų prognozės?

J. Kalendienė: Turbūt pati prognozė yra arčiau kilimo, ir tai lemia keli veiksniai. Vienas jų – jau minėtas infliacijos euro zonoje lygis, kuris yra aukštesnis negu Europos Centrinio Banko siekiamas. Tai neišvengiamai kelia spaudimą Europos Centriniam Bankui ir toliau didinti palūkanų normas.

Kita prognozavimą sunkinanti aplinkybė yra valstybių skolos, jų obligacijų palūkanos ir tai, kas šiuo metu vyksta Prancūzijoje. Nors kol kas atrodo, jog Centriniam Bankui nereikės padėti Prancūzijos vyriausybei, galvojant apie metus ar kelerius metus tokios galimybės atmesti negalima. Iš esmės palūkanų normos kol kas turi didesnę tikimybę kilti negu kristi.

Centrinis Bankas, kaip žinome, tai daro etapiškai ir pamažu, po 0,25 proc., vis bandydamas mus pripratinti. Ar tai daug, ar mažai, turbūt kiekvienam yra skirtingai. Jeigu neturi paskolų, palūkanų normų kėlimas tavęs taip tiesiogiai neliečia. Bet kuo didesnė paskola, tuo, kaip gyventojai turbūt jau žino, bus sudėtingiau ir reikės daugiau atiduoti už turimą būsto paskolą.

Kai kurie žmonės skaičiuoja ir bando lyginti du rodiklius – nuomos įmoką, kurią sumokame savininkui, ir įmoką, kurią mokame bankui už paskolą. Ar apskritai galima lyginti šiuos du rodiklius, ar vis dėlto jie iš esmės skirtingi?

J. Kalendienė: Jie yra skirtingi, nes mokėdamas banko paskolą tu išsipirkinėji savo būstą, tuo tarpu mokėdamas nuomą jokių teisių į nuosavybę ateityje neįgyji. Tai reiškia, kad išsikraustydami nuomojamą būstą mes tiesiog paliekame, o turimą būstą arba tą, kurį bandome išsimokėti, greičiausiai parduosime ir iš dalies atgausime pinigus, kuriuos sumokėjome.

+23

Taigi negalime lyginti vien paskolos įmokos su nuomos kaina. Aišku, yra ir kitų dalykų, dėl kurių žmonės renkasi nuomotis, o ne pirkti. Čia turbūt yra gyvenimo būdo, lankstumo klausimai. Galbūt yra ir kartų skirtumų, besikeičiančio gyvenimo stiliaus klausimas, kuris ilgainiui galbūt šiek tiek išspręs mūsų didelės nuosavo būsto paklausos iššūkį.

Ar sutiktumėte, kad Lietuvoje vis dar šiek tiek gėda nuomotis beveik iki pensijos? Visuomenėje priimtina manyti, kad turime turėti nuosavą nekilnojamąjį turtą.

I. Genytė-Pikčienė: Kad būtų gėda, tai neteko girdėti, iš tikrųjų. Tikrai yra nemažai jaunimo, kuris tiesiog galbūt pasirinko tokį gyvenimo būdą. Kažkiek studijavo, tarkime, užsienyje, sugrįžo čia padirbėti, o ateities keliai galbūt irgi nežinomi. Galbūt norės vėl išvykti, tad natūralu, kad nenori susisaistyti įsigydami būstą su kreditu ir apriboti savo manevro laisvę.

Bet kad Lietuvoje vis dar labai populiaru turėti būstą, nekilnojamojo turto, ir kad tai yra investicija numeris vienas, su tuo ginčytis tikrai neišeina. Tai labai populiaru, o retrospektyviai žiūrint, grąža neliūdino tų, kurie investavo.

Bet, kaip žinia, praeities rezultatai tikrai neužtikrina, kad ir ateityje viskas taip klostysis, ypač dabartinėje geopolitinio neapibrėžtumo aplinkoje. Natūralu, kad reikėtų atsigręžti į sveiko investavimo pradžiamokslio punktus – investicijos vis dėlto turi būti kuo labiau išskaidytos, diversifikuotos ir atitikti ilgalaikius investavimo tikslus.

Ar situacija Lietuvoje pasikeis?

Dalyje Europos visiškai normalu nuomotis būstą ilgą laiką, nes žmonės tiesiog neįperka nuosavo. Kiek realu, kad per artimiausius 10 ar 15 metų panaši situacija ims ryškėti ir Lietuvoje?

I. Genytė-Pikčienė: Iš tiesų visai realus scenarijus, turint omenyje ir dabar stebimą būsto kainų kilimą, ir per pastaruosius, sakykime, 10 metų stebėtas būsto kainų tendencijas. Lietuvos būsto rinka yra pakankamai sekli, besivystanti tokiais sprintais. Natūralu, kad yra rizikų, jog būsto kainas išsiauginsime sparčiau, negu iškils mūsų bendras pragyvenimo lygis.

Tikrai nesame garantuoti, kad tas įperkamumas visada bus užtikrintas ir kad pajamos suspės kartu. Jeigu būsto kainos iškils iki neįperkamo lygio, natūralu, kad nuomos rinka ir jos populiarumas tik didės.

Kas geriau – pirkti ar nuomotis būstą?

Ar sutiktumėte, kad būsto įperkamumo požiūriu artėjame prie dalies Europos šalių, kuriose nuomotis tampa labiau apsimokančiu pasirinkimu negu įsigyti būstą?

J. Kalendienė: Gal nuomotis taps ne tiek labiau apsimokantis, kiek labiau įperkamas variantas negu įsigyti būstą. Ir taip, mes pamažu prie to artėjame. Bet reikia suvokti, kad tas būstas, kurį kažkas nuomojasi, lygiai taip pat kažkam ir priklauso. Europoje yra gal keletas modelių. Klausimas, kurio link pajudėsime mes.

Vienas jų – kai būstą valdo žmonės arba įmonės, tai yra privatūs asmenys, kurie turėjo pakankamai pajamų pastatyti, įsigyti ir vėliau nuomoti būstą. Kitas modelis yra gal labiau skandinaviškas, kai didelė dalis būsto, ypač didmiesčiuose, priklauso viešajam sektoriui, tai yra valstybei arba savivaldybėms.

Šiandien ir Lietuvoje atgimsta diskusijos apie tai, ką kai kas įvardija municipaliniu būstu. Socialinio būsto sąvokos mes labai nenorime naudoti, nes ji turi tokį pilkesnį atspalvį. Atgimsta idėja, jog tiek didmiesčiuose, tiek regionuose, kur tinkamo gyventi būsto nelabai yra, savivalda visų pirma užsiimtų prieinamo būsto kūrimu.

Tada mes judėtume link kito modelio, kur iš esmės būstas priklauso valstybei ir yra nuomojamas gyventojams už tam tikrą priimtiną kainą. Kol kas turbūt esame labai pradiniame etape. Nuspręsti, kaip viskas vyks, dar negalime. Galbūt skirtinguose regionuose bus taikomi skirtingi modeliai. Bet iš viešųjų diskusijų akivaizdu, kad ieškome būdų, kaip užtikrinti būstą visiems šalies gyventojams.

Ar jau matome realių veiksmų, kad valstybė galėtų turėti ir siūlyti dalį būstų visiems gyventojams?

J. Kalendienė: Diskusijos visų pirma prasideda Europos Sąjungos lygmeniu. Socialinis būstas yra labai svarbus klausimas arba, tiksliau sakant, būsto prieinamumas ir tai, kaip valstybė galėtų užtikrinti pakankamai kokybišką būstą visiems šalies gyventojams, yra ne tik mūsų, bet ir visos Europos klausimas. Natūralu, kad tie klausimai Lietuvoje irgi paspartėja, kai Europoje tai tampa prioritetu.

Šiandien Aplinkos ministerija yra atsakinga už prieinamo būsto politiką ir yra rengiami planai. Taip pat kai kurios savivaldybės savo ruožtu, net nelaukdamos jokių planų, kuria savo būsto strategijas. Mano žiniomis, Akmenės rajone jos jau yra beveik įgyvendinimo etape. Savivaldybės irgi ieško modelių, kaip tai padaryti.

Jeigu Vilniuje, sakome, problema yra ta, kad būstas per brangus ir ne visi žmonės gali jį pirkti, tai regionuose, tarkime, norint prisitraukti mokytoją, gydytoją ar jauną šeimą, tiesiog reikia jiems pasiūlyti tinkamą būstą.

Ten privatus sektorius nelabai tuo užsiima, nes nėra tokio atsiperkamumo. Taigi einama mažais žingsneliais, bet iš esmės ganėtinai sparčiai, ieškant modelio ar kelių modelių, kurie tiktų skirtingose situacijose esančioms Lietuvos savivaldybėms.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.