Naujienų portalas tv3.lt peržiūrėjo būsto nuomos skelbimus skirtinguose miestuose. Galima susidaryti vaizdą, kiek vidutiniškai kainuoja išsinuomoti 1 arba 2 kambarių butą ne tik didmiestyje, bet ir mažesniame mieste.
Vilniuje nuoma – apie 600 eurų
Vilniuje 1 kambario buto nuoma kainuoja vidutiniškai 530 eurų. Vis tik daugumoje skelbimų už nuomą prašoma apie 600 eurų ir daugiau. Tiesa, yra butų ir už 250–400 eurų.
Iš skelbimų matyti, kad butų kainos skiriasi nepriklausomai nuo rajono, o atsižvelgiant į buto būklę. Nuoma bus didesnė, jei butas remontuotas, nors ir senos statybos daugiabutyje.
Be to, nuomojami ir labai maži butai. Remiantis svetainės „Aruodas“ skelbimais, vos 16 kvadratinių metrų butas Paneriuose kainuoja 240, 18 kv. m. butas Naujininkuose – 470, 17 kv. m. butas Senamiestyje – 550, o 20 kv. m. butas Žirmūnuose – 420 eurų mėnesiui.
Taip pat siūlomi ir bendro gyvenimo (angl. co-living) butai. Tai butai su bendromis erdvėmis, pavyzdžiui, virtuvė, laisvalaikio zona.
Vienas toks 25 kv. m. butas Žvėryne kainuoja 632 eurus mėnesiui, kitas 27 kv. m. co-living (liet. bendranamystės) projektas Baltupiuose – 590 eurų. Be abejo, yra ir pigesnių, ir brangesnių variantų, priklausomai nuo buto dydžio.
2 kambarių buto nuoma atsieis vidutiniškai 700 eurų. Remiantis „Aruodu“, dauguma butų kainuoja 650–750, o kartais ir 800–1000 eurų mėnesiui. Tokių butų pasiūla šiuo metu didžiausia.
Antroje vietoje pagal skelbimų skaičių – pasiūlymai nuo 450 iki 600 eurų.
Pigiausi variantai – iki 450 eurų, tačiau ir jų kokybė atitinkama: daug kur nėra baldų arba butas stipriai nusidėvėjęs. Visgi tokių skelbimų yra vos keli.
Kaunas vejasi kainomis
Kaune 1 kambario buto nuoma kainuoja vidutiniškai 450 eurų. Tačiau kainos varijuoja – yra butų ir už 210, ir už 850 eurų mėnesiui.
Didžiausia paklausa – 1 kambario butų, kurių nuomos kaina 350–500 eurų mėnesiui.
Kelios dešimtys butų siūloma už ne daugiau nei 350 eurų mėnesiui. Štai už 280 eurų nuomojamas 23 kv. m. butas Žaliakalnyje, už 220 eurų – 18 kv. m. butas Petrašiūnuose, už 340 eurų – remontuotas 22 kv. m. butas Dainavoje.
Brangiausi butai dažniausiai siūlomi Kauno centre arba naujos statybos daugiabučiuose. Pavyzdžiui, už 700 eurų galima išsinuomoti 33 kv. m. dydžio kambarį Laisvės alėjoje, už 680 eurų – 45 kv. m. butą kitoje Senamiesčio dalyje.
Didesnių butų kainomis Kaunas vejasi sostinę. 2 kambarių buto nuoma Kaune kainuoja vidutiniškai 630 eurų. Yra variantų ir už mažiau nei 400, ir už 900 eurų.
Brangesnių variantų (nuo 700 eurų) „Aruode“ yra netoli 100. Daugiausia tai – nauji arba remontuoti butai.
Kaip ir Vilniuje, mikrorajonas nebėra esminis rodiklis nuomos kainai – brangus butas gali būti ir miesto centre, ir pakraštyje.
Pigių 2 kambarių butų (iki 400) belikę mažai – vos apie 20. Dažniausiai tai bus senos statybos, gana nusidėvėję butai. Nors kai kurių plotas, reminatis skelbimais, gali siekti ir 50 kv. m.
Pastebėtina, kad co-living projektai Kaune nepopuliarūs – „Aruode“ tokių pasiūlymų šiuo metu nėra.
Klaipėdoje – skirtingi variantai
Klaipėda – trečias miestas, pritraukiantis daugiausia studentų. Tik pasiūla iš pirmo žvilgsnio čia mažesnė – „Aruode“ tik 80 skelbimų.
Visutinė 1 kambario buto nuomos kaina uostamiestyje 350–450 eurų.
Brangiausi butai centre arba prestižiniuose rajonuose, tokiuose kaip Giruliai. Štai 26 kv. m. butą Klaipėdos centre galima išsinuomoti už 700 eurų, o 51 kv. m. 2022 metų statybos butą Giruliuose – už 950 eurų mėnesiui.
Tiesa, galima gyventi ir pigiau. Naujakuriams siūlomi du variantai net už mažiau nei 200 eurų per mėnesį. Tik ir jų dydis atitinkamas: 11 ir 12 kv. m. Kitų butų nuoma atsieis iki 350 eurų per mėnesį.
Didžiausia pasiūla – butų, kurių nuoma nuo 350 ir 500 eurų. Už tokią kainą yra variantų ir miesto centre, ir kituose rajonuose. Taip pat, tiek naujesnių (remontuotų) butų, tiek paprastesnių.
2 kambarių buto nuoma Klaipėdoje bus vidutiniškai 600 eurų. Tai ne itin skiriasi nuo Vilniaus ir Kauno.
Pigesnių variantų (iki 450 eurų) nėra daug, šiuo metu vos apie 30.
Pigiausias butas atsieis 110 eurų mėnesiui. Tai 50 kv. m. 2 kambarių butas 1966 m. statybos daugiabutyje. Taip pat yra keli variantai iki 350 eurų.
Kur kas didesnė pasiūla butų nuomos nuo 450 iki 600 eurų. Tokių variantų yra įvairiuose rajonuose, tiek naujesniuose, tiek senesniuose daugiabučiuose. Kai kur nuomininkai gali atsivežti augintinius.
Nemažas pasirinkimas butų, kurių nuoma prasideda nuo 650 eurų mėnesiui. Dažniausiai tai naujesni arba remontuoti butai, arba butai, esantys populiariuose rajonuose (pavyzdžiui, Vėtrungėje).
Brangiausi pasiūlymai: 90 kv. m. butas Vėtrungėje už 1500 eurų arba 70 kv. m. butas miesto centre už 1400 eurų per mėnesį.
NT ekspertas: kainos didesnės dėl sezoniškumo
Nekilnojamojo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas, paklaustas, ar pakilo nuomos kainos, akcentuoja, kad tai priklauso nuo to, su kokiu laikotarpiu lyginsime.
„Jeigu žiūrėsim nuo sausio, tai (kainos – red. past.) yra pakilusios, bet pakilusios dėl sezoniškumo. Visada rugpjūtį, rugsėjį nuomos kainos yra didesnės maždaug 10 procentų negu sausį, vasarį.
Bet jeigu žiūrėsime bendrai į nuomos kainas rinkoje, jos per pastaruosius 2–3 metus iš esmės nesikeitė, jos nėra pakilusios. Jeigu lyginsime su nuomos kainomis, kurios buvo 2023–2024 metais, jos iš esmės buvo tokios pačios arba labai panašios, kaip dabar. Skirtingai nuo pardavimo kainų, kurios kyla“, – komentuoja jis.
Todėl, atsižvelgiant į sezoniškumą, rudens antroje pusėje nuomos kainos turėtų kristi. Tą patvirtina ir M. Mikočikūnas.
„Rugpjūtį jos būna aukščiausios, nes tiesiog yra didžiausia paklausa. Po to paklausa mažėja ir maždaug spalį jos pradeda mažėti, lapkritį, gruodį jos pasiekia dugną, o sausį, vasarį jos būna žemiausios ir nuo pavasario vėl pradeda po truputį didėti“, – komentuoja jis.
Nauja nuomininkų karta nori komforto
Daugiau nei 17 m. brokeriu dirbantis M. Mikočiūnas pastebi, kad su laiku keičiasi ir nuomininkų įpročiai. Žmonės kaip niekada anksčiau vertina komfortą.
„Sakyčiau, stipriai pasikeitęs komforto lygis, kurio nori nuomininkai. Jie puikiai supranta, kad tai yra tiesiog gyvenimo sąlygų pagerinimas, ir jie kitaip neįsivaizduoja“, – sako NT ekspertas.
Ypač tai pastebima tarp jaunų žmonių, kurie yra naujoji nuomininkų karta.
„Ateina jaunoji karta, kurie galbūt net ir sovietinių butų jau neatsimena ir nežino, ką reiškia gyventi kitokiomis komforto sąlygomis. Jie (prie patogumų – red. past.) yra pripratę“, – komentuoja M. Mikočiūnas.
Į minimo „komforto“ sąvoką įeina aukštesnis buto įrengimo lygis ir naujoviškas apstatymas, modernūs baldai, visa reikalinga buitinė technika. Indaplovė, kondicionierius ar šildomos grindys – mažiausia, ko reikia šiuolaikiniam nuomininkui.
„Už tai žmonės yra linkę ir daugiau mokėti. Todėl gerokai lengviau išnuomoti modernesnį, šiuolaikišką būstą. Sudėtingiausia išnuomotį senuosius būstus, kurie seniau įrengti ir, sakykime, senoviškiau, apstatyti: seni baldai, sena arba visai jokios buitinės technikos ir kt.“, – vardija M. Mikočiūnas.
„Reikia turėti omenyje, kad žmonės nuomojasi būstą, kokio galbūt negali įpirkti. Nėra taip, kad jie negali nusipirkti jokio būsto, bet galbūt gali išsinuomoti geresnį, geresnėje vietoje ir, jeigu yra poreikis, patogiau gyventi. Taigi nuoma kai kuriems yra tarsi sprendimas, nes tokio būsto normaliomis rinkos sąlygomis jie negalėtų įpirkti“, – akcentuoja jis.
Kitoks santykis su nuomojamu būstu
Yra ir kita grupė nuomininkų. Anot NT brokerio, tai žmonės, kurie į nuomą žiūri kaip į viešbučio paslaugas.
Kitaip tariant, nuomojamame bute jie elgiasi ne kaip namuose, o kaip viešbutyje – tikisi, kad jų problemas sutvarkys nuomotojas.
Kaip pastebi pašnekovas, tokių nuomininkų nėra daug, bet anksčiau nepasitaikydavo visai.
„Pavyzdžiui, sudėtinga lemputes pasikeisti arba bet kokiu, net mažiausiu, klausimu visada skambina nuomotojams ar aptarnaujančiam personalui“, – paaiškina M. Mikočiūnas.
„Kadangi rinkoje dirbu 17 metų, aš matau, kad darbai, kurie anksčiau būdavo paprastesni, buitiniai, patys nuomininkai juos susitvarkydavo, o savininkai nesukdavo galvos. Dabar dabar taip nėra. Į nuomą daugiau žiūrima kaip į paslaugą“, – priduria jis.
Vis dėlto, tam gali būti kelios priežastys. Kaip sako M. Mikočiūnas, dabar daugelyje būtų yra įvairių techninių sprendimų (pavyzdžiui, automatinių durelių, skirtingų apšvietimų ir pan.), todėl jeigu kas nors nebeveikia, nuomininkas turi teisę reikalauti, kad nuomotojas trūkumą pašalintų.
Antra, nuomininkai neretai skundžiasi, kad savininkai jais nepasitiki ir už menkiausią trūkumą rizikuoja prarasti dalį ar netgi visą sumokėtą depozitą.
Co-living – laikiniems gyventojams arba užsieniečiams
Tarp skelbimų matyti ir minėtų co-living projektų. Ar tai – tik sostinės reikalas.
M. Mikočiūno manymu, co-living'as daugiausia orientuotas į užsieniečius.
„Nes co-living'as nuo paprasto būsto skiriasi tuo, kad ji „duoda“ bendruomenę. Užsieniečiui, nepažįstančiam miesto ir valstybės, yra daug paprasčiau gyventi co-living'e, negu tiesiog nuomotis butą. Tai ypač patogu užsienio studentams, nes susidaro bendruomenės, kurios gali apie daug ką papasakoti, patarti, toje vietoje vyksta bendros vakarienės, socialiniai procesai“, – pasakoja NT ekspertas.
Co-living neretai renkasi ir tie, kuriems būsas reikalingas laikinai, pavyzdžiui, iki metų.
„Paprastą butą būtų sunku išsinuomoti dėl to, kad standartinės nuomos sutartys sudaromos dažniausiai metams laiko, todėl labai sudėtinga susirasti būstą pusei metų ar keliems mėnesiams. Dažnu atveju co-living išsprendžia šią problemą“, – paaiškina jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
