nuoma

Įstojus į universitetą ar kolegiją, laukia dar vienas ne ką lengvesnis išbandymas – rasti, kur gyventi. Naujienų portalas tv3.lt palygino, kiek studentui kainuoja gyventi vienam, dviese, nuomotis tik kambarį ar apsistoti bendrabutyje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Būsto paieškos dar nesibaigia. Rugpjūčio 14–17 dienomis vyks antrasis papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas, o kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 20 dieną iki 10 valandos.

Artėjant atostogoms nakvynės pajūryje tampa vis paklausesnės, o už patraukliausias vietas poilsiautojai neretai sumoka iš anksto. Vis dėlto net ir patvirtinta bei apmokėta rezervacija ne visada reiškia, kad suplanuota viešnagė įvyks sklandžiai. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Anelė (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kurios šeima dar vasaros pradžioje pradėjo planuoti viešnagę Nidoje. Trims žmonėms trims paroms užsakytas namelis kainavo 433 eurus.

 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įspėjo nekilnojamojo turto (NT) agentūrą po to, kai jos atstovas užsieniečiui nurodė, kad nuomojamas butas skirtas tik lietuviams. Į tarnybą kreipęsis vyras teigė, kad norėdamas išsinuomoti butą, nurodė savo finansinę padėtį ir pajamas bei informavo, kad yra užsienietis. Tačiau NT agentas, pasak pareiškėjo, jam atsakė, kad butas nuomojamas tik lietuviams, bet pažadėjo pasikalbėti su savininku.

„Citadele“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad apie pusė nuomininkų už būstą išleidžia iki 300 eurų. Gyventojai negali patikėti, kad tai realūs duomenys ir sako, kad tokios kainos egzistuoja „nebent kokiame kaime“. Apklausa parodė, kad daugiau nei penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų nuomojasi būstą, o beveik pusė jų (10 proc.) už nuomą moka iki 300 eurų per mėnesį. Tokia žinia pribloškė gyventojus.

Daugiau nei penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų nuomojasi būstą, o beveik pusė jų už nuomą moka iki 300 eurų per mėnesį, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Remiantis apklausos duomenimis, už būsto nuomą per mėnesį iki 300 eurų moka 10 proc. visų apklaustųjų, iš kurių 6 proc. nurodė, kad nuomos kaina per pastaruosius metus nepasikeitė, o 4 proc. teigė, jog ji išaugo. Tuo metu 301–500 eurų per mėnesį būsto nuomai skiria 8 proc. gyventojų, iš kurių 5 proc.

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių minimalus atlyginimas kasmet didėja, tačiau tai nereiškia, kad gyventojams tampa lengviau pragyventi. Sparčiai augančios būsto kainos ir nuomos išlaidos, ypač didžiuosiuose miestuose, „suvalgo“ vis didesnę dalį žmonių pajamų. Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose ES sostinėse minimalioji mėnesinė alga nepadengia net nuomos išlaidų.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Būsto nuomos kainos auga ne tik Lietuvos didmiesčiuose. Vis didesnius pokyčius jaučia ir mažesnieji šalies miestai, kur dėl ribotos pasiūlos ir vangios naujų būstų statybos, nuomos įkainiai neretai ima vytis sostinę. Ekspertai tikina, kad šios priežastys nepalieka nuomininkams kito pasirinkimo, kaip tik susitaikyti su sparčiai kylančiomis kainomis. Ši tendencija nėra trumpalaikis svyravimas, o veikiau ilgus metus besitęsiantis procesas.

Eurostato duomenimis, lietuviai – vienišiausia tauta Europoje. Būtent pas mus suskaičiuojama daugiausiai namų ūkių, kuriuose gyvena po vieną žmogų. Gyventojai pasakoja, kodėl pasirinko gyventi vieni ir dalijasi, kad tai – ne visuomet neigiamas dalykas. 46-erių vilnietis Martynas apie 15 metų gyvena vienas. Vyras pasakoja, kad išsiskyręs su partnere, jis taip ir nerado draugijos, o grįžti į gimtinę nesinori. Martynas sako, kad vienas iš didžiausių pliusų gyvenant vienam yra laisvė.

Dar 2023 m. buvo priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje. Šis sprendimas – istorinis tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didžiulę stabilumo stiprinimo visame regione bei Europoje reikšmę. Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvą atvyksta kariai iš Vokietijos, o šalis yra įsipareigojusi sukurti tinkamas sąlygas brigados priėmimui, pavyzdžiui, juos apgyvendinti.

Papildomi mokesčiai nuomos sutartyse gali tapti rimtų ginčų priežastimi, ypač kai apie juos iš anksto nėra aiškiai susitariama arba jie vėliau keičiami. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Dainius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalijo istorija apie, jo vertinimu, galimai nesąžiningą nuomos sutartį ir vėliau pritaikytus papildomus mokesčius. Šiuo metu jo ginčas su nuomotoju jau nagrinėjamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.

Didelės nuomos kainos vis dažniau verčia žmones ieškoti netradicinių sprendimų. Viena pora JAV ryžosi radikaliam pokyčiui – išsikraustė iš savo senojo namo ir apsigyveno viešbutyje. Nors sprendimas skamba neįprastai, jis jiems leidžia kasmet sutaupyti apie 12 tūkst. dolerių (apie 10,4 tūkst. eurų), rašoma nypost.com. Netikėtas sprendimas po nelaimės Maranda Bowers ir jos vyras Johnas anksčiau gyveno nuomotame dviejų aukštų name su trimis miegamaisiais, už kurį mokėjo 2,3 tūkst.

Brangstant būsto nuomai ir augant jo paklausai didmiesčiuose, dalis savininkų ieško būdų, kaip iš turimo turto išspausti dar daugiau pelno. Vietoje vieno trijų kambarių buto – keturios mažos studijos, vietoje vienos šeimos – keli atskiri nuomininkai. Tokia praktika sparčiai plinta, tačiau kaimynai klausia: ar tai legalu? Įsivaizduokite, kad jūsų daugiabutyje vieni iš kaimynų savo butą padalija į 3 ar 4 mažus butus.

Bėgant metams nuosavas būstas Lietuvoje tapo ne tik gyvenamąja vieta, bet ir patikima ilgalaike investicija. Naujausi duomenys rodo, kad didžioji dalis šalies gyventojų gyvena nuosavame būste – tai vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES). Pagal būsto privačios nuosavybės lygį Lietuva rikiuojasi tarp pirmaujančių valstybių ir gerokai lenkia ES vidurkį.  Visgi specialistai pažymi, kad nekilnojamąjį turtą (NT) lietuviai daugiausiai nori įsigyti didmiesčiuose.

Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ lyderis, prieš Seimo rinkimus pats sau nuomojo savo automobilį už 3 tūkst. eurų per mėnesį, o sąskaitą apmokėjo jo partija. TV3 žinioms R. Žemaitaitis teisinasi, kad iš pradžių nuomos pinigų jis negavo, nes nauja partija dar negaudavo valstybės dotacijų. Vėliau jis sau išsimokėjo apie 30 tūkst. eurų už savo automobilio nuomą.

Lietuvos sostinėje Vilniuje nuomojamas butas sulaukė išskirtinio internautų dėmesio. Vis tik, populiaraus turinio kūrėjo ir komentatorių akį patraukė ne įmantrumas ar ištaigingumas, o buto išplanavimas ir prašoma kaina. Populiarios „Instagram“ paskyros „What The House“, turinčios 57,5 tūkst. sekėjų, pasidalintą vaizdo įrašą peržiūrėjo virš 70 tūkst. internautų.

Lietuvos patalpų nuomos bendrovė „NordSpace“ šiemet į verslo parkų plėtrą Lenkijoje, Latvijoje bei Lietuvoje ketina investuoti 20 mln. eurų, antradienį pranešė įmonė.  Jos teigimu, šiemet bendrovė koncentruosis į Lenkijos rinką, kurioje ketina išvystyti 10 naujų verslo parkų skirtinguose miestuose.

Dubajuje įsikūrusi nuomonės formuotoja Ieva Voveris pristatė naują pasiūlymą ieškantiems nakvynės Kaune. Žinoma moteris paskelbė apie nuomojamą unikalų loftą, esantį pačiame Kauno miesto centre. Apie išnuomojamą loftą Ieva užsiminė savo instagrame. Moteris sutiko pasidalinti skelbimu bei nuotraukomis ir su portalo tv3.lt skaitytojais. Patogi lokacija Remiantis „Booking.com“ duomenimis, I. Voveris siūlomi apartamentai įsikūrę itin patogioje vietoje – visai šalia Kauno širdies.

Kaune vakar, vos per keletą valandų nužudytos dvi jaunos 22-jų ir 24 metų merginos. Psichologas Gediminas Navaitis teigia, kad sunkūs nusikaltimai dažniausiai bręsta pamažu – nuo nepastebėtų agresijos apraiškų iki žiaurių veiksmų. Pasak jo, net iš pažiūros ramūs žmonės gali slėpti smurto polinkius, todėl tėvams ypač svarbu su vaikais šia tema kalbėtis atvirai ir nuoširdžiai. Pagal naujausią informaciją, policijos pareigūnai intensyviai ieško įtariamojo nužudymu Beno Mikutavičiaus.

Žinoma TV laidų vedėja Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė ir jos vyras vėl ieško nuomininkų Vilniaus Šeškinės mikrorajone esančiam butui. Šis sprendimas moteriai kelia nemalonius prisiminimus dėl ankstesnės neigiamos patirties – buvę gyventojai paliko būstą apleistą ir blogos būklės.  Prieš kelias dienas R. Lukoševičiūtė-Daudienė socialiniuose tinkluose paskelbė išnuomojanti butą, esantį sostinės Šeškinės mikrorajone. „Sveiki, mano mieli sekėjai.

Mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai piktinasi, kad būstas sunkiai įperkamas. „Eurostat“ duomenimis, per 15 metų būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo visoje Europos Sąjungoje, o bene labiausiai Lietuvoje. Kuo mes esame tokie išskirtiniai? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė.

Prieš metus buvo teigiama, kad Lietuvoje būsto kainos nekils, tačiau dabar matyti, kad jos vis dar auga. Ar nekilnojamojo turto kainos ir toliau kils, ir ar toks kainų šuolis paskatins nuomos rinkos klestėjimą? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuviams vis sunkiau įsigyti pirmąjį būstą. Per 15 metų būsto ir būsto nuomos kainos Lietuvoje pakilo beveik 200 procentų. Politikai dalijasi siūlymais, kaip padidinti būsto prieinamumą jaunoms šeimoms, bet pripažįsta – pradėjus dėlioti biudžetą gynybai ir kitoms reikmėms, šis klausimas gali nusistumti į šoną. Eurostato duomenimis, nuo 2010 iki 2025 m. būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o bene labiausiai – Lietuvoje.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ buvo pasidalinta įrašu iš Klaipėdos, kuriame teigiama, kad uostamiestyje išplito skelbimai, kuriuose siūloma bute apsigyventi „švelniai merginai“.  „Moteriškė apgyvendintų švelnią merginą, kuri prižiūrėtų butą. Su atlygiu. Gali būti ir studentė“, – su gramatinėmis klaidomis teigiama skelbime vienoje Klaipėdos autobusų aikštelėje.

Ieškant nuomojamo būsto svarbiausia – ne tik patogi vieta ar priimtina kaina. Ne mažiau svarbu aiškiai aptartos nuomos sąlygos, nes neapibrėžti susitarimai dažnai tampa ginčų priežastimi. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ragina nuomininkus atidžiai perskaityti ir suprasti visas sutarties sąlygas prieš pasirašant. Aiškūs susitarimai padeda išvengti nesusipratimų bei užtikrina, kad tiek nuomininkas, tiek nuomotojas jaustųsi saugiai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojo daugiau nei 3 tūkst. Vilniaus gyventojų. Iš viso vilniečiams išmokėta kompensacijų suma siekia 1,5 mln. eurų. Kompensacijos dydis kiekvienam paramos gavėjui apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į šeimos sudėtį, gaunamas pajamas bei būsto nuomos kainą. Šiemet mažiausia skirta kompensacija buvo 49 eurai, o didžiausia – 530 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ši vasara – viena lietingiausių ir vėsiausių per daugelį metų. Pajūrio verslininkai jau nuo birželio skundžiasi liūdnu ir finansiškai skausmingu sezonu. Populiariųjų kaimo turizmo sodybų savininkai taip pat sako pastebintys liūdnesnes tendencijas. Vis dėlto gyventojai nurodo, kad problema ne tik prasti orai, bet ir „kosminės“ kainos. Laukiantys gerų orų ir ieškantys progos pailsėti gamtoje, prie vandens, su įvairiomis pramogomis, žmonės šiais metais teigia nusivylę pasiūla.

Kauno miesto savivaldybė antradienį priėmė nepalankų sprendimą trumpalaikę būsto nuomą teikiantiems asmenims. Taryba nusprendė jiems taikyti pagalvės mokestį, iki šiol galiojusį tik viešbučiams, moteliams, svečių namams, sanatorijoms, sveikatingumo kompleksams ar apgyvendinimo paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims. Pagal ankstesnę tvarką, iki šiol pagalvės mokesčio Kaune išvengdavo tie, kurių verslo liudijime buvo įrašyta trumpalaikė nuoma.

Į Lietuvą atvykstantiems ir čia besimokantiems ar dirbantiems užsieniečiams ne visada pavyksta greitai išsinuomoti gyvenamąjį būstą. Štai iš Irako kilęs ir Lietuvoje jau keletą metų gyvenantis Ahmedas pasakoja, kad neretai būstų nuomotojai nesutinka nuomoti būstų dėl atvykėlių kilmės. Visgi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pabrėžia, kad tokia praktika yra laikoma diskriminacija, už kurią nuomotojas gali būti nubaustas.

Vilnietė Olga Wiseman, profesionali grožio ekspertė ir natūralios kosmetikos „Greenas“ įkūrėja, savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo asmenine itin skaudžia patirtimi. Moteris tapo nepavykusios nuomos situacijos auka – jos nuomojamas butas buvo suniokotas, o nuomininkas elgėsi neadekvačiai, kėlė pavojų kaimynams ir ignoravo šeimininkės pastangas išspręsti situaciją taikiai.

Ar Vilnius taps antra Kopenhaga? Būsto kainos sostinėje artėja prie didžiųjų Europos miestų lygio, o ekspertai svarsto – ar netrukus būstas taps prieinamas tik išrinktiesiems? Vieni tai vadina brandžios rinkos ženklu, kiti – nerimą keliančia tendencija jauniems gyventojams.

Vyriausybei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti pirmojo būsto apmokestinimo grindis ir tarifus, sostinės meras Valdas Benkunskas tokį lankstumą vertina pozityviai. Visgi, politiko teigimu, per žema kartelė ne pagrindiniam būstui Vilniuje gali kelti nuomos kainas, nuomotojams siekiant sumažinti padidėjusią mokestinę naštą.

Internete apstu įvairių skelbimų dėl būsto nuomos. Visgi kai kurie kelia klausimų – ar gali būsto savininkas nuomoti patalpas tik moterims arba išskirtinai ne rusakalbiams?  Prieš keletą dienų feisbuke pasirodė skelbimas apie nuomojamą butą Vilniuje. Pats butas apibūdintas išsamiai, tačiau skelbimas prasideda taip: „Nekalbu rusiškai, dėl visaverčio bendravimo rusakalbių prašau neskambinti. Nuomojama tik Lietuvos piliečiams.

Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų sumokėti už būsto nuomą, gali kreiptis dėl kompensacijos. Savivaldybės skaičiuoja, kad asmeniui skiria didesnes nei 200 eurų kompensacijas, o šeima gali gauti daugiau nei 500 eurų.

Per Valentino dieną viengungiams nereikia išlaidauti, finansinių iššūkių, tačiau, kitaip nei turintiems antrą pusę, gali atsirasti planuojant likusių metų biudžetą. Skirtingai nei būtinąsias išlaidas besidalijančios poros, viengungiams tenka visa šių išlaidų našta, o tai daliai žmonių gali tapti apsunkinti taupymą ateičiai, galimybes pasiskolinti būstui ar įsigyti stambesnį pirkinį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Namo savininkas pateko į keblią situaciją. Anatolijus tikina, kad didžiausios bėdos jo gyvenime prasidėjo tada, kai jis išsiskyrė su savo žmona. Ši išvyko į užsienį, o jis liko teismo per pusę lygiomis dalimis padalintame name. Norėdamas prisidurti prie pensijos jis išnuomojo du kambarius. Spręsti Anatolijaus ir įnamių konfliktą skubėjo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė.

Gruodžio 14-oji turėjo būti ypatinga diena – grupės „Man-go“ narės Rimos Petrauskytės-Paulauskienės šeima planavo švęsti dukrelės Adelės trečiąjį gimtadienį. Tačiau šią šventinę dieną aptemdė netikėtas ir nemalonus incidentas – šeimos trumpalaikei nuomai skirtuose apartamentuose apsigyvenusi nuomininkė sukėlė chaosą, kurį užbaigti prireikė policijos įsikišimo. Po šio įvykio šeima rado sugadintą turtą, netvarką ir net narkotinių medžiagų likučius.

Nemažai gyventojų ieško būsto ne pirkti, bet išsinuomoti. Ir nori iš karto jame gyventi, t. y., kad bute būtų visi reikalingi baldai ir buitinė technika. Todėl skelbimas, kuriame butas siūlomas be baldų ir remonto sulaukė daugybės pasipiktinimų. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) brokeris pastebi, kad lietuviai nuomos rinkai yra ypač išrankūs.

Panevėžio rajono gyventojas V. Š. pripažintas kaltu padegęs socialiniuose tinkluose pagarsėjusios moters nuomojamą butą. Kaltinamasis teigė esą norėjęs pasijuokti iš buto gyventojos, nes ji per savo tiesiogines transliacijas platformoje „TikTok“ buvo jį pažeminusi.  Kaip paskelbė Panevėžio apskrities policija, Panevėžio rajono gyventojas V. Š. pripažintas kaltu dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Plungės rajono savivaldybė neseniai sudarė sutartį su įmone „Swedbank lizingas“ dėl 10 automobilių „Škoda Kodiaq“ nuomos. Skaičiuojama, kad per trejus metus už jų nuomą savivaldybei teks pakloti 267 tūkst. eurų, rašo portalas „Žemaitis“. Anot portalo, vieno šio automobilio mėnesio nuoma savivaldybei kainuos 742,94 euro, o už visus dešimt kas mėnesį reikės sumokėti po 7 430 eurų.

Ieškantiems išsinuomoti būstą tenka pamatyti skelbimų, kuriuose nuomininkai rėžia be užuolankų: „priimamos tik merginos“, „prašome be vaikų“, „pirmenybė lietuviams“ ir pan. Daliai žmonių tai ne tik apsunkina būsto paieškas, bet ir atstumia morališkai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, jog tam tikros formuluotės nuomos skelbimuose gali būti laikomos diskriminacija, o už tai taikomos nuobaudos. „Merginoms išnuomojamas 3 kambarių butas Pilaitėje.

Viena moteris skundžiasi prasta nuomojamo buto būkle. Apie tai ji pasidalino socialiniuose tinkluose. Tačiau buto savininkė išsakė visai kitokią poziciją ir teigia, kad tai, ką nuomininkė pasakoja, neatitinka tiesos. Abi moterys išsakė skirtingas istorijų versijas. Istorija apie butą Skirmantė Balstusevičiūtė pasidalino „Facebook“ puslapyje „NEPATIKIMI ASMENYS“. Šis butas yra Kauno mieste. Moteris įvardijo, kas jai sukėlė nepasitenkinimą.

Sukčiai Klaipėdoje apgavo dvi moteris, ketinusias išsinuomoti butus uostamiestyje. Pirmadienį nukentėjusios kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą. Kaip pranešė policija, 21 metų nukentėjusioji pasakojo, kad liepos 28 dieną, ketindama išsinuomoti butą pagal skelbimą socialiniame tinkle, į nurodytą sąskaitą kaip užstatą pervedė 300 eurų. Po to su butą neva nuomojusiu asmeniu susisiekti nepavyko. Pirmadienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi ir 31 metų moteris.

Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų sumokėti už būsto nuomą, gali kreiptis dėl kompensacijos. Tą gali padaryti studentai ar nuosavą, bet jau nusidėvėjusį būstą turintys gyventojai.

Vasaros pabaigoje į didžiuosius miestus sugužės studentai, kurie nuo rudens pradės studijas aukštosiose mokyklose. Kylant butų nuomos kainoms, jaunimas nori bent pirmiesiems metams patekti į bendrabučius. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja gyventi bendrabutyje ir kokių sąlygų tikėtis pirmakursiams. Vilniaus universiteto (VU) trečiakursė Augustina bendrabutyje gyvena jau trečius metus.

Būsto nuomos rinka Lietuvoje stabilizavosi – kainos svyruoja nežymiai, pasiūla panaši į paklausą, sako nekilnojamojo turto (NT) ekspertai.  NT bendrovės „Capital“ valdomasis partneris ir NT brokeris Kaune Česlovas Savickas sako, kad 2022-aisiais metais į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių ir jiems užplūdus nuomos rinką, lietuviai dar aktyviau susidomėjo investicijomis į NT. Anot jo, įsigiję butus dar nepradėtuose projektuose jų savininkai juos rinkoje realizuoja tik dabar.

Mitybos specialistas, tinklalaidės „Tapk geresniu“ kūrėjas Arturas Lebedenko-Swan pranešė apie pokyčius savo gyvenime. Vyras išnuomoja Vilniuje esantį kotedžą. Vyras išnuomoja Verkių miško ir Žaliųjų ežerų apsuptyje esantį kotedžą, kuriame yra įrengta ir sporto salė. Už kotedžo nuomą vyras prašo 1800 eur.

Marijampolėje iš Anglijos grįžęs vyras rado ne tik siaubingai nuniokotą savo butą, bet jame dar ir galimai kankintą šunį. Marijampolietis mano, kad gyvūnas vienas bute dienas leido jau kelias savaites, kai jo nuomininkas – pradingo. Tiesa, paliko jis ne tik šunį, bet ir didžiules skolas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Siaubingai nuniokotą savo butą Marijampolėje, ar, tiksliau, kas liko iš buto, išvydo Anglijoje gyvenantis Bronius.

Pasikeitus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarkai, dalis studentų jau negauna būsto nuomos kompensacijos dėl to, kad per mažai uždirba ir gyvena per brangiame būste. Ministerijai atrodo, kad studentai gali išsinuomoti būstą sostinėje vos už 200 eurų, tai yra du kartus mažiau nei rinkos kaina. Išgirdę tokias sumas tiek studentai, tiek nekilnojamojo turto rinkos specialistai aiškina – išsinuomoti už tokią kainą buto Vilniuje neįmanoma.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.