Ši tendencija nėra trumpalaikis svyravimas, o veikiau ilgus metus besitęsiantis procesas. Pastaruosius 15 metų Lietuvoje fiksuojamas būsto pardavimo ir nuomos kainų augimas, sako „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Kainų kilimas vyksta tiek didmiesčiuose, tiek ir mažesniuose šalies miestuose. Nepaisant to, kad jų augimo tempas tarp skirtingų šalies regionų yra panašus, tačiau išlieka didelis skirtumas vertinant kainų lygį ir pačią būsto rinkos struktūrą.
Anot eksperto, nuomos mokesčius didmiesčiuose galima išskaidyti į tris grupes pagal kainų lygį. Aukščiausios sumos yra šalies sostinėje, po jos rikiuojasi Kaunas ir Klaipėda, o žemiausias kainų lygis yra likusiuose šalies miestuose: Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje ir kt.
Vilnius pasižymi plačiu nuomos kainų intervalu, nes pasiūloje yra daug ir įvairių būstų – nuo prasčiau įrengtų butų senos statybos daugiabučiuose iki prestižinių naujos statybos projektų centrinėje miesto dalyje ar senamiestyje.
2 kambarių nuomos kainos sostinėje prasideda nuo 400 eurų per mėnesį, tačiau gali siekti ir 1 500 – 2 000 eurų per mėnesį.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja būsto nuoma buvusių apskričių centruose – Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose ir Utenoje, kur šiuo metu nuomojami vieno, dviejų ir trijų kambarių butai.
Skelbimų platformoje „Aruodas.lt“ šiuo metu siūloma išsinuomoti 15 įvairių butų Alytuje. Iš jų po šešis sudaro vieno ir dviejų kambarių, dar trys – trijų kambarių.
Vieno kambario būsto nuoma Alytuje kainuoja nuo 170 iki 380 eurų per mėnesį, dviejų kambarių – iki 500 eurų, o trijų kambarių butas alytiškiams gali atsieiti nuo 375 iki 675 eurų.
Marijampolėje pasirinkimas kiek didesnis – čia galima rinktis iš 18 skirtingų būstų. Vieno kambario butų nuomos kaina siekia nuo 370 iki 498 eurų, dviejų kambarių – nuo 170 iki 500 eurų, o trijų kambarių – nuo 250 iki 550 eurų per mėnesį.
Tuo metu Utenoje pasiūla kuklesnė: skelbimuose siūlomas vieno kambario butas už 250 eurų, dviejų kambarių – už 400 eurų, o trijų kambarių butas senamiestyje nuomojamas už 750 per mėnesį.
Mažiausiai pasiūlymų šiuo metu yra Telšiuose – vos du – vieno ir dviejų kambarių būstai. Jų nuomos kaina svyruoja nuo 200 iki 300 eurų per mėnesį.
Aiškina, kodėl kainos lygiuojasi į sostinę
R. Reginio teigimu, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasižymi išplėtota būsto nuomos rinka, kur pasiūla yra didelė ir nuomininkai turi didelę pasirinkimo įvairovę.
„Tuo metu regionuose nuomos rinka yra sekli ir nelikvidi, nes čia statoma mažai naujų būstų, o gyventojų skaičius mažėja. Dėl to mažesniuose miestuose būsto nuomai ieškantys žmonės skundžiasi ribotu pasirinkimu, o norintieji išnuomoti būstą pasigenda patikimų nuomininkų“, – pasakoja ekspertas.
Anot jo, tai ryškiai kontrastuoja su šalies sostine, kur nuomos rinkos likvidumas yra didelis ir būsto nuomotojai gali rinktis iš gausaus interesantų skaičiaus.
Ekspertui pritaria ir „Capital Alytus“ brokeris Lorenas Ažukas.
„Kainos kyla natūraliai ir kai kuriais atvejais vejasi sostinę dėl riboto nuomojamų būstų pasirinkimo“, – sako jis.
Tačiau Alytuje, Marijampolėje ir Utenoje pastebimas sparčiai augantis nuomos poreikis.
Pasak L. Ažuko, į Alytų iš didmiesčių grįžta vis daugiau žmonių, kurie sąmoningai renkasi gyvenimą mažesniame mieste. Dažniausiai jie pirmiausia renkasi nuomojamus būstus, todėl jų paklausa auga greičiau nei pasiūlą.
„Žmonės pavargo nuo sostinės tempo, spūsčių ir nuolatinio šurmulio, todėl ieško ramesnės, patogesnės gyvenimo kokybės. Prie to prisideda ir sparčiai vystoma miestų infrastruktūra, paslaugos, ugdymo įstaigos, laisvalaikio erdvės tampa lengvai ir greitai pasiekiamos“, – pasakoja specialistas.
Tuo metu „Capital Marijampolė“ brokeris Gintautas Keršis atskleidžia, kad NT rinkoje galioja pasiūlos ir paklausos dėsnis – kai paklausa yra didelė, o pasiūla ribota, nuomos kaina dažniausiai priklauso nuo šalių susitarimo.
„Šiuo metu regionuose naujų daugiabučių statyba vyksta labai vangiai. Tuo metu senos statybos būstų pardavimo kainos per pastarąjį laikotarpį išaugo maždaug 30 procentų. Taip pat ženkliai pabrango remonto darbai.
Nuomininkų lūkesčiai irgi keičiasi, vis mažiau žmonių nori gyventi senuose, neremontuotuose būstuose, todėl didėja paklausa kokybiškesniam būstui, o kartu kyla ir nuomos kainos“, – aiškina specialistas.
Įžvelgia tolesnį kainų augimą
„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims sako, kad skirtumai tarp šalies regionų išliks ir ateityje, nes didžiausi miestai gali pasigirti aukštu ekonominiu aktyvumu, gyventojų prieaugiu ir gausiomis naujo būsto statybų apimtimis, o kiti miestai pagal šiuos rodiklius pastebimai atsilieka.
„Nepaisant to, matome, kad ir kituose šalies regionuose bendros ekonominės ir nekilnojamojo turto tendencijos lemia būsto kainų ar aktyvumo augimą. Augantis gyventojų pragyvenimo lygis didina kokybiškesnio būsto poreikį ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose“, – komentuoja R. Reginis.
L. Ažuko teigimu, tikėtina, kad regionuose bus galima stebėti nuomos kainų augimą, tačiau jis turėtų išlikti nuoseklus, o ne staigus. „Daug kas priklausys nuo ekonominės situacijos, gyventojų migracijos ir naujų būsto projektų plėtros regionuose“, – sako jis.
„Capital Marijampolė“ brokeris priduria sakydamas, kad nuomos kainų augimas išliks, kol rinkoje neatsiras didesnė pasiūla ir konkurencija.
„Papildomą spaudimą kainoms daro ir į regionus atvykstantys darbuotojai iš užsienio, kurie dažnai yra pasirengę mokėti didesnę kainą“, – dalijasi G. Keršis.
Skiriasi ir atlyginimai
Kasmet augant atlyginimams, dalis žmonių renkasi apsigyventi ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur gali sau leisti patogesnį būstą bei aukštesnę gyvenimo kokybę. Tai, anot ekspertų, taip pat daro įtaką nuomos kainų augimui.
Vidutinis atlyginimas 2025-aisiais augo 8,4 proc. ir pasiekė 2410 eurų „ant popieriaus“ (bruto) ribą. Į rankas jis pernai III ketvirtį sudarė 1484,4 eurų.
Marijampolietė Auksė (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas) pasakoja, kad per mėnesį uždirba 1100 eurų „į rankas“. Anot jos, tai nėra pakankamas atlyginimas norint išgyventi vienai.
„Nuomos kainos neadekvačios, mokėti už būstą 400–500 eurų per mėnesį yra geroki per daug. Jau nekalbu apie komunalinius mokesčius, maistą, degalus automobiliui, jo priežiūrą ir visas būtinas prekes bei paslaugas“, – dalijasi ji.
Pašnekovė žino, kad pasiūloje yra ir pigesnių variantų, tačiau sako, kad norisi gyventi gražiame bute, o ne kokiame „sutryptame bendrabutyje“.
„Sudėjus pragyvenimui skirtas išlaidas ir nuomos kainą, išleisčiau beveik visą atlyginimą, todėl taupymui liktų tik trupiniai. Neįmanoma taupyti ateities pirkiniams, kai tiek turi pakloti kas mėnesį“, – skundžiasi Auksė.
„Sodros“ turimais vasario mėnesio duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 2866 eurus. Tuo metu Utenos rajono savivaldybėje – 1938 eurus, Alytaus miesto savivaldybėje – 1963 eurus, Marijampolės savivaldybėje – 1910 eurų, o Telšių rajono savivaldybėje – 1816 eurų.
