Lukas Dulskas

Brangstant putplasčiui ir kitoms statybinėms medžiagoms, rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar dalis tiekėjų sąmoningai neriboja produkcijos ir taip dar labiau nekelia kainų. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) vystytojai sako, kad dabartinė situacija daug sudėtingesnė nei paprastas noras daugiau uždirbti.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad prievolę atidėjus pusmečiui darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui. „(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų.

Nuo birželio degalinėms įsigalios nauja tvarka – degalų kainas jos galės didinti tik vieną kartą per dieną, o mažinti galės neribotai. Nors valdžia tikina, kad taip bus siekiama daugiau stabilumo rinkoje, daliai gyventojų kyla klausimų, ar tai netaps priežastimi degalams dar labiau brangti. Vis dėlto ekonomistai sako, kad tokia praktika jau taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl didelių sukrėtimų rinkoje tikėtis nereikėtų.

Brangstančios statybinės medžiagos kelia vis daugiau klausimų nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojai dažniausiai girdi apie augančias putplasčio kainas, NT vystytojai sako, kad didžiausia problema šiandien yra visai kita – kai kurių medžiagų rinkoje tiesiog nebeužtenka. Anot jų, daliai projektų didžiausiu galvos skausmu tampa ne kainos, o realus medžiagų prieinamumas.

Apie sukčiavimą kalbama nuolat, tačiau žmonės vis tiek užkimba. Ekspertai sako, kad problema nėra tik žinių trūkumas – sukčiai taiko į emocijas, skubina sprendimus ir vis geriau imituoja tikrumą. O tai reiškia, kad suklysti gali bet kas ir kartais pakanka vienos neapgalvotos reakcijos.

Sukčiai veikia greitai ir organizuotai – pinigai dažnai per kelias minutes iškeliauja į užsienį ir dingsta sudėtinguose tinkluose. Todėl svarbiausia kova vyksta dar prieš apgaulę. Ekspertai pabrėžia, kad keli paprasti veiksmai gali padėti išvengti didelių nuostolių, o suklydus – bent jau padidinti šansus apginti savo teises.

Sukčiai keičia taktiką – dabar jie ieško ne tik aukų, bet ir „darbuotojų“. Pasiūlymai lengvai uždirbti ar dirbti su klientais gali būti tik priedanga, o pavojingiausia tai, kad žmogus gali net nesuprasti, kad pats tampa apgaulės dalimi. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

Lietuvos bankas (LB) siūlo griežtinti kovą su sukčiavimu ir net įpareigoti bankus kompensuoti gyventojų nuostolius.  Tad iki šiol sprendžiama esminė dilema: kas turėtų prisiimti atsakomybę, kai pinigai išviliojami apgaulės būdu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

Sukčiavimo schemos gali atrodyti skirtingos, tačiau jų esmė paprasta – įgyti pasitikėjimą ir priversti žmogų ar įmonę pačią pervesti pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad apgavikų metodai nesikeičia, bet sukčiai nuolat prisitaiko, o įmonėse viena klaida gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

Antrosios pensijų pakopos pinigai jau pasiekė gyventojų sąskaitas, bet kartu jie tampa lengvesniu taikiniu sukčiams. Įdomu tai, kad pačios sukčiavimo schemos nesikeičia, tačiau didesnės sumos reiškia ir didesnius galimus nuostolius. Tad ta pati klaida, kuri anksčiau kainuodavo keliasdešimt eurų, šiandien gali atsieiti tūkstančius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena, kad pirmadienis – paskutinė diena pateikti pajamų deklaracijas šiemet. Tuo metu investicinių sąskaitų deklaravimui terminas pratęstas iki birželio 1 d. VMI išskiria pagrindinius atvejus, kuriais nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją: dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo (MNPD); kalendoriniais metais gavus tam tikros rūšies pajamų, kurios pagal pajamų mokesčio su...

Sukčiai šiandien nebeieško silpniausių – jie taikosi į visus. Skambučiai, žinutės ir netikros nuorodos tapo įprasta kasdienybe, o bandymų išvilioti pinigus skaičius per metus beveik padvigubėjo. Vis dėlto specialistai sako, kad, nors atakų daugėja, žmonės darosi atsparesni. Tačiau viena klaida vis dar kainuoja labai brangiai.

Perkant automobilį, dauguma renkasi paprasčiausią kelią – standartinę sutartį ir jokių papildomų patikrų. Tačiau specialistai įspėja – būtent čia ir slypi didžiausios rizikos. Pavyzdžiui, perkant brangų automobilį, notaro paslaugos nėra privalomas, bet  yra ta atsarga, kuri nedaro gėdos ir gali padėti išvengti situacijų, kai paaiškėja, kad automobilis parduotas ne to asmens, yra areštuotas ar net neturi aiškios nuosavybės istorijos.

Daugelis vis dar tikisi, kad automobiliai sulig kiekvienais metais smarkiai nuvertėja. Tačiau, pažiūrėjus į rinką, galime pamatyti visai kitą situaciją – net ir senesni modeliai išlaiko savo vertę. Lėto kai kurių automobilių modelių pigimo priežastis paprasta – pasiūla nebespėja paskui paklausą, o patys automobiliai tapo tokie, kad žmonės juos naudoja ilgiau ir neskuba keisti.

Automobilių pirkimas vis dar išlieka viena dažniausių vietų, kur žmonės praranda pinigus. Sukčiai taikosi į skubančius ir patraukliais pasiūlymais susigundančius pirkėjus. Teisininkai sako paprastai – užtenka vieno neapgalvoto pavedimo, kad liktumėte ir be pinigų, ir be automobilio. Apie stebimą situaciją automobilių rinkoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Mantas Baigys ir bendrovės „Longo.

Net ir nuvežus automobilį į servisą prieš pirkimą, tai dar nereiškia, kad apsisaugosite nuo problemų. Patikra parodo tik tai, kas matoma tuo momentu – dalis gedimų išlenda vėliau. O jei defektas paaiškėja per pirmuosius metus, dažniausiai laikoma, kad gedimas buvo jau pardavimo metu. Tad atsakyti teks pardavėjui.

Automobilio rida – vienas svarbiausių dalykų, nuo kurio priklauso ir jo kaina, ir tikroji būklė. Tačiau rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kai ji tiesiog pakoreguojama. Problema ta, kad pirkėjas dažnai tai sužino tik po sandorio. Teisinėje praktikoje suklastota rida laikoma paslėptu trūkumu, o tai gali reikšti ne tik kainos mažinimą, bet ir viso sandorio nutraukimą.

arba Nusipirkote automobilį ir sugedo? Advokatas paaiškino, kada atsako pardavėjas

Diskusijos dėl taršių automobilių mažinimo Lietuvoje netyla, tačiau susisiekimo ministras pabrėžia, kad sprendimai turi būti socialiai teisingi. Anot jo, negalima bausti žmonių už tai, kad jie neturi galimybių įsigyti naujesnių transporto priemonių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko  ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Į rinką sugrįžę antrosios pakopos pensijų pinigai jau keičia gyventojų elgesį – dalis jų neslepia lėšas leidžiantys didesniems pirkiniams. Automobilių pardavėjai fiksuoja išaugusį susidomėjimą ir pastebi aiškią tendenciją – vis daugiau žmonių atsisako lizingo ir už transporto priemones moka iš karto. Apie stebimą situaciją automobilių rinkoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja profesinės bendrijos „Avocat“ advokatas Mantas Baigys ir bendrovės „Longo.

Nors kainų augimą gyventojai jau jaučia, ekonomistai sako, kad tai dar ne pikas. Skirtinguose sektoriuose infliacijos poveikis pasireikš nevienodu metu, o kai kur kainų šuolis gali būti jaučiamas tik po kelių mėnesių ar net metų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Siekiant sušvelninti karo Irane sukeltus padarinius energetikos sektoriuje, Europos Komisija (EK) svarsto siūlymą, pagal kurį visiems Europos Sąjungos (ES) šalių narių gyventojams būtų įtvirtinta viena darbo diena nuotoliu per savaitę. Degalų kainoms pakilus, Lietuvoje taip pat ieškoma greitų sprendimų. Vienas jų jau įgyvendintas – akcizo dyzelinui sumažinimas. Būtent Akcizo mažinimas dyzelinui dažnai įvardijama, kaip viena paprasčiausių priemonių.

Nors apie žaliąją energetiką kalbama vis garsiau, ekspertai pabrėžia, kad perėjimas prie jos nebus greitas. Ekonomistas tikina, kad investicijos į šią sritį turėtų spartėti, tačiau priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakyti artimiausiu metu nepavyks. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir "Citadele banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Kai kurios Europos šalys, reaguodamos į augančias degalų kainas, imasi drastiškų sprendimų – mažina mokesčius, įveda kainų lubas ar net svarsto riboti degalų pardavimą užsieniečiams. Tačiau ar tokios priemonės iš tiesų veiksmingos? Ekonomistas sako, kad dalis jų gali turėti neigiamų pasekmių, o gyventojų vartojimo įpročiai jau pradeda keistis.

Prasta kelių būklė Lietuvoje jau seniai kelia vairuotojų nepasitenkinimą, tačiau greitų sprendimų tikėtis nereikėtų. Susisiekimo ministras pripažįsta, kad situacija pasiekė kritinį tašką. Tačiau kartu jis tikina, kad pirmieji pokyčiai turėtų pasimatyti po kelerių metų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Nors valstybė kalba apie žaliąjį kursą, dalies institucijų autoparkas vis dar kelia klausimų. Susisiekimo ministras pripažįsta, kad situacija nėra ideali, tačiau tikina, kad artimiausiu metu laukia pokyčiai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Šiandien dar daugiau įmonių pateikė duomenis Lietuvos energetikos agentūrai apie degalų kainas: balandžio 13 d. informaciją pateikė 54 degalais prekiaujančios įmonės iš 736 degalinių, rašoma pranešime spaudai. LEA interneto svetainės puslapyje nuo šiol rasite patogų ir visiems prieinamą interaktyvų įrankį, skirtą degalų kainų mūsų šalies degalinėse apžvalgai. Skelbiamos degalinėse nurodytą dieną vartotojams parduodamų degalų kainos, taip pat jų vidurkiai bei mažiausios ir didžiausios kainos.

Degalų kainoms išliekant aukštumose, Europos Sąjungos atstovai, o ir Lietuvos politikai, siūlo įvairias taupymo priemones –nuo darbo iš namų iki greičio ribojimo keliuose. Visgi susisiekimo ministras Juras Taminskas tokius siūlymus vertina kritiškai ir pabrėžia, kad sprendimus turi priimti patys gyventojai, o valstybė neturėtų jų versti taupyti.

Parlamente kelią skinasi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos siūlymas įstatymu įtvirtinti galimybę šalyje kasdien nustatyti degalų kainų lubas.  Tačiau specialistai įspėja – pagal dabartinę skaičiavimo formulę, galima matyti, kad išradinėjamas dviratis. O dėl netinkamo skaičiavimo, pasak specialistų, gali atsitikti ir taip, kad degalinių švieslentėse vairuotojai matys „nuliukus“, o ne degalų kainas, mat dyzelino tiekimas gali sutrikti.

Degalų kainoms mušant rekordus, gyventojai ieško būdų, kaip galėtų sutaupyti. Ne vienas pasienio gyventojas keliauja ir į kaimynines valstybes, pavyzdžiui, Lenkiją.  Šalia Lenkijos gyvenantis Ramūnas sako, kad piltis brangių degalų Lietuvoje jam nekyla rankos. Esą po mokestinių lengvatų Lenkijoje dabar ten dyzelinas nesiekia 2 eurų ribos. „Kadangi gyvenu šalia pasienio, nuvažiuoti į Lenkiją – vieni juokai.

Kol valdžia ieško būdų mažinti kainas, verslas įspėja apie kitą problemą – Lietuva darosi per brangi. Augant atlyginimams ir nesprendžiant darbo jėgos bei reguliavimo klausimų, investuotojai renkasi kitas šalis. Pasekmės gali būti paprastos – mažiau darbo vietų ir lėtesnis augimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Nors vis dažniau kalbama, kad verslo aplinka Lietuvoje pastaruoju metu prastėja, ekonomistai ragina nepanikuoti. Dalies ekspertų vertinimų, problemos realios – darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o mokestiniai sprendimai esą ne visada skatina investicijas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Vis dažniau girdima, kad vyresni darbuotojai darbo rinkoje tampa mažiau reikalingi – kai kurie net kalba apie jų „nurašymą“. Tačiau ekspertai sako, kad reali situacija kur kas sudėtingesnė – dalį problemų įsidarbinant lemia ne žmogaus amžius, o jo motyvacija, įgūdžiai ir vis dar gyvi visuomenės stereotipai.

Ministrų kabinetas penktadienį neeiliniame posėdyje priėmė projektą, kuriuo iki birželio 15 d. pritarta sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus svarsto, kad efektas degalinių švieslentėse, tikėtina, bus labai mažas.

Senstant visuomenei vis dažniau keliamas klausimas, ar Lietuvai teks ilginti pensinį amžių. Nors šiuo metu dar ramiau, nes tik dabar įsigaliojo naujas 65 metų pensinis amžius, ekspertai įspėja, kad ateityje gali tekti rinktis – arba lėtinti pensijų didinimą, arba visiems dirbti ilgiau.

Antradienis – paskutinė diena pateikti prašymus, jei norite atgauti pinigus iš antrosios pensijų pakopos iki balandžio 15 d. Tuo atveju, jei prašymą dėl pinigų atsiėmimo užpildysite rytoj, lėšas atgausite liepos 1–15 d. Tiesa, galioja tam tikros išimtys – specialiąsias sąlygas atitinkantiems asmenims sukaupti pinigai bus išmokami per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

Degalų kainoms augant, vis dažniau svarstoma, ar tai pakeis vairuotojų įpročius ir automobilių pasirinkimą. Nors lietuviai ilgai buvo siejami su dyzeliniais automobiliais, tendencijos po truputį keičiasi. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.

Brangstant degalams, vis dažniau kyla klausimas – ar verta spausti greičio pedalą. Ekspertai sako, kad pasirinkimas paprastas – arba taupai laiką, arba pinigus. Tačiau skirtumas gali būti gerokai didesnis, nei daugelis įsivaizduoja. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.

Nors infliacijos banga dažnai reiškia, kad kainos kyla ilgesniam laikotarpiui, ekspertai sako, kad degalų rinkoje situacija gali būti kitokia. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius. Dažnai minima sąvoka – infliacijos bangą.

Degalų kainoms kylant, vairuotojai ieško įvairių būdų sutaupyti – nuo važiavimo stiliaus keitimo iki netradicinių sprendimų. Tačiau specialistai sako, kad nors efektyviausi būdai yra paprasti, bet dažnai ignoruojami. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.

Gyventojai, kurie nusprendė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, netrukus sulauks išmokų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jų sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.

arba Elektromobilis ar dyzelis? Vitoldas Milius pasakė, kas iš tikrųjų apsimoka arba Vairuotojai pasimetę: kuris automobilis dabar iš tiesų apsimoka? arba Degalų kainos keičia viską: štai ką rinktis šiandien

Diskusijos apie degalų kainų lubas įgauna pagreitį – vieni politikai jas siūlo kaip išeitį, kiti griežtai atmeta. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad toks sprendimas gali turėti skaudžių pasekmių, kurios pasijaustų jau po kelių mėnesių. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.

Seimas panaikino privalomą žemės sklypų ribų žymėjimą riboženkliais bei panaikino administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą ar nukėlimą.  Ketvirtadienį tokias Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisas palaikė 90 Seimo narių, 1 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Už Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimus vieningai balsavo 97 Seimo nariai.

Degalų kainoms kylant, valdžia ieško sprendimų, tačiau dalis vairuotojų jau imasi savų būdų taupyti – vyksta į užsienį ar net eksperimentuoja pildami aliejų į bakus. Ekonomistas perspėja, kad delsimas gali turėti rimtesnių pasekmių nei laikini nuostoliai biudžetui. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.

Dirbtinio intelekto proveržis kelia vis daugiau klausimų – vieni baiminasi dėl darbo vietų, kiti įspėja apie augančią sukčiavimo ir dezinformacijos grėsmę, o dalis ekspertų jau kalba ir apie galimą dirbtinio intelekto burbulą.

Viešojoje erdvėje vis daugiau diskutuojama apie sumažėjusią paramą saulės elektrinėms ir kaupikliams. Skaičiuojama, kad ji sumažėjo net keturis kartus. Tačiau Energetikos ministerija tikina, kad realus poveikis gyventojams nėra toks didelis – elektrinių atsipirkimas pailgės tik keliais mėnesiais.

Lietuva kelia tikslą jau artimiausiais metais pasigaminti daugiau elektros energijos, nei jos suvartoja. Tačiau kartu siekiama spręsti ir kitus energetikos iššūkius – nuo elektros kainų svyravimų iki kritinės infrastruktūros apsaugos. Apie tai, kokie tikslai keliami artimiausiems metams ir kas galėtų sumažinti elektros kainų šuolius,  naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Elektros energijos Lietuvoje pagaminama vis daugiau, tačiau kartu sparčiai auga ir jos poreikis – prie to prisideda elektromobiliai, duomenų centrai ir kitos technologijos. Energetikos sektoriaus atstovai sako, kad šiuo metu generacijos pajėgumų pakanka, tačiau ateityje teks ieškoti papildomų sprendimų, kaip užtikrinti stabilų energijos tiekimą ir toliau plėtoti atsinaujinančią energetiką.