Skirtinguose sektoriuose infliacijos poveikis pasireikš nevienodu metu, o kai kur kainų šuolis gali būti jaučiamas tik po kelių mėnesių ar net metų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Maisto kainų pabrangimas – ekonomistai mėgsta tą frazę „infliacijos banga“, „infliacijos šuolis“. Kada tikėtina jis smogtų šiuo atveju? Nes sakoma, kad vėliau pasimatys tas tikrasis vaizdas.
A. Izgorodinas: Skaičiuojant nuo kovo pradžios, visa infliacija Lietuvoje gali spartėti maždaug po keturių mėnesių.
Maistas – penki–šeši mėnesiai, restoranai – apie 11–12 mėnesių, energetika – trys mėnesiai.
Čia apskritai viskas – kuras – nulis mėnesių, tai yra tuo pat metu.
TVF nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, mato didesnę infliacijos riziką
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – kaip ir pernai spalį, numatoma, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 2,9 proc., kitąmet – 2,2 proc.
Tačiau kainų augimas prognozuojamas spartesnis – šiemet bendroji infliacija šalyje, lyginant su praėjusiais metais, turėtų išaugti 0,6 proc. punkto ir siekti 4 proc., kitais metais sumažėti iki 2,7 proc.
Lyginant su pernai spalio prognozėmis, šiemet infliacija augs 0,9 proc. punkto sparčiau (prognozuota 3,1 proc.), 2027 m. – 0,2 proc. punkto sparčiau (2,5 proc.)
Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet turėtų sumažėti iki 6,5 proc. (2025 m. – 6,9 proc.), o kitais metais pasiekti 6,3 proc.
„Pasaulio ekonomiką krečiant dar vienam energijos kainų šokui, Lietuvos ekonomikos atsparumą šiemet palaikys gausesnės viešosios investicijos ir vidaus vartojimas. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu svarbu užtikrinti tvarų, našumu grįstą augimą“, – pranešime sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Anot jos, tvariam augimui būtina investuoti į inovacijas, jas kasdien taikyti viešojo ir privačiojo sektoriaus veikloje, taip pat toliau plėsti finansų ir kapitalo rinkas, kurios gerintų verslo galimybes.
TVF antradienį paskelbė naujausias prognozes, pagal kurias šiemet numato lėtesnį pasaulio ekonomikos bei tarptautinės prekybos augimą ir sparčiau didėsiančią infliaciją.
Visgi vertinama, kad nepaisant pasaulinių sukrėtimų Lietuvos ekonomikos augimas turėtų išlikti spartus ir toliau.
TVF teigimu, nors pernai pasaulio ekonomika buvo atspari dėl sąlyginai mažesnių, nei tikėtasi, muitų, fiskalinio skatinimo ir palankių finansavimo sąlygų, išaugusios energijos kainos lėtins pasaulio BVP augimą ir prisidės prie spartins bendrą kainų augimą.
Pagal bazinį scenarijų prognozuojama, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas sumažės iki 3,1 proc. (pernai – 3,4 proc.), o kitąmet paspartės iki 3,2 proc.
Bendroji infliacija pasaulyje šiemet augs sparčiau – iki 4,4 proc. (pernai sudarė 4,1 proc.), o 2027 m. augimas prislops iki 3,7 proc.
Tvyrant istoriškai dideliam neapibrėžtumui, TVF taip pat numato nepalankius ekonomikos vystymosi scenarijus – jais prognozuojama dar prastesnė BVP ir infliacijos raida, visgi šiuo metu, anot TVF, energijos kainos labiausiai atitinka pagrindinio scenarijaus prielaidas.
Tarptautinės prekybos plėtra artimiausiu metu turėtų prislopti – anot TVF, po praėjusiais metais 5,1 proc. augimo, šiemet prekyba jis turėtų sudaryti 2,8 proc., kitąmet – 3,8 proc.
JAV efektyvusis muitų tarifas kitų pasaulio šalių prekėms sumažėjo nuo 23 proc. (2025 m.) iki 13,5 proc. (šiuo metu) – likusio pasaulio atsakomosios priemonės JAV esą buvo labai ribotos, efektyvusis muitų tarifas beveik nepasikeitė nuo 2024 m. ir sudaro 3,5 proc.
Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti šiek tiek lėčiau – 1,1 proc. (pernai – 1,4 proc.) ir 1,2 proc. kitais metais.
Infliacija euro zonoje vėl turėtų reikšmingiau viršyti Europos Centrinio Banko (ECB) 2 proc. tikslą – ji padidės nuo 2,1 proc. (pernai) iki 2,6 proc. (šiemet), o 2027 m. kris iki 2,2 proc.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
