Apie tai laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius.
Ar reikalingos priemonės degalų kainų mažinimui?
Kaip jums atrodo, tai yra reikalinga priemonė, kuri rodytų, kad valstybė sugeba kontroliuoti situaciją, ar vis dėlto tai iškraipytų rinką ir efekto neduotų?
A. Butkevičius: Matote, yra praktiškai trys priemonės, kurios taikomos, ypač dėl degalų kainų, augimo. Pirma yra mokesčio mažinimas, vadinamas antiinfliaciniu skydu. Tai yra svarbiausia ir reikšmingiausia priemonė žiūrint į tolimesnę eigą, kokią įtaką tai turės prekių ir paslaugų kainų augimui, transportui, pervežimui.
Žinome, kad prekių, paslaugų kainos susietos ir su transportavimo sektoriumi. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, jeigu kalbame apie kompensavimą, lyg iš papildomų gautų PVM įplaukų, bus nukreipta tam tikra pinigų suma kažkam padėti.
Niekas nekalba apie tai, kad yra Lietuvos biudžete numatyta investicinė programa dėl padidėjusios infliacijos. Padidės ir statomų objektų kainos, tai valstybė turės indeksuoti. Tai čia pirmiausia turi būti nukreipti pinigai, kad tie projektai nesustotų.
Antras dalykas, per daug sudėtingą mechanizmą, mano požiūriu, pasirinko prezidentūra. Paprasčiausiai, žinome, kokia yra biržos kaina, kokia išvedama, kokia yra vidutinė, didmeninė pardavimo kaina. Pasakome, kad didmeninės prekybos marža yra iki tiek procentų leidžiama, mažmeninės prekybos marža yra iki tokio procento.
Jeigu po kurio laiku paskaičiavus tai viršija tą maržą, savaime suprantama, kad visą sumą atskaitai į biudžetą ir dar susimoki baudą. Dabar, kai mes kalbame apie kainos lubų nustatymą, tai žmonės galvoja, kad mes pasižiūrėsime į lubas, toks psichologinis supratimas, ir deklaruosime viršutinę ribą.
Ne, turi būti atsakomybė ir iš verslo pusės. Aiškiai pasakyta, didmeninė kaina valstybės yra stebima, kontroliuojama ir tokio dydžio, nes tai leidžia jums išlaikyti ir tam tikrą pelno maržą. Tą patį mato ir mažmenininkai, svarbu, kad nesinaudotų situacija ir nekeltų kainų kaupiant didesnį pelną.
Kur yra problema?
Kaip jums atrodo, kur čia problema gali būti? Kiek bendrauju, sako, kad mažmena yra aiškesnė situacija nei didmena, kur nelabai aišku visos kainos struktūros dalys. Ar tikrai?
V. Augustinavičius: Aš beklausydamas gerbiamo Algirdo Butkevičiaus norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatyme būtent taip sudėliota, kaip kalba gerbiamas Algirdas Butkevičius. Ten yra sudėliota formulė, yra paimamas kelių mėnesių, 12 mėnesių, maržos vidurkis, pridedamas išorinis faktorius, tai yra naftos produktai biržoje, ką visi perka ir prideda mokesčiai.
Būtent tokia sistema ir sudėliota. Kasdieninis skaičiavimas reikalingas tam, kad jeigu mes užfiksuojame lubas, tada atsiranda poreikis kompensuoti verslą ir pnš. Kasdieną atsižvelgiant į biržos duomenis, viskas yra objektyvu ir viskas atitinka rinkos tendencijos. Šitas modelis ir atitinka tai. Tai, apie ką kalba gerbiamas Algirdas Butkevičius, nereikalauja ieškoti, skaičiuoti retrospektyviai, kas pažeidė, kas nepažeidė.
Kontrolės mechanizmas yra labai paprastas. Kiekviena degalinė turėtų taikyti maksimalią kainą ne didesnę, arba viršija, arba neviršija. Net ir nereiktų didelio administravimo nustatyti, ar kažkas pažeidė, ar ne, nes tai matosi labai vizualiai.
Šitas sprendimas yra pats paprasčiausias. Dėl to ir Belgija, ir Liuksemburgas, ir Lenkija jį pasirinko. Administravimo prasme tai yra labai nesudėtingas dalykas, išskyrus tai, kad kiekvieną dieną energetikos ministerija turėtų papildomai padirbti.
A. Butkevičius: Aš norėjau pabrėžti, kad iš aiškinimų problema yra. Kiek buvo komentarų, aš vakar stebėjau visuomenės informavimo priemonėse, vėl valdžia nustatys viršutinę ribą ir apie mechanizmą niekas nekalba.
Aš pilnai pritariu tam, ką kolega kalbėjo, tam reguliavimui, bet visada reikia išaiškinti ir pačiam verslui, nes vakar iš mažmeninės prekybos, atrodo, degalų asociacijos vadovas kalbėjo, apie lubų viršutinės kainos nustatymus, o ne apie mechanizmą.
Mes visi pilamės degalus, esame priklausomi nuo to. Kaip jūs vertinate iš šono visą vykstančią diskusiją apie kainų lubas, mažinimą ir norą padėti žmonėms atlaikyti užgriuvusį energetikos ir degalų kainų volą?
I. Stankovičius: Eilinio vartotojo reakcija tokia, kad nafta pabrango degalinėse, pakilo žaibiškai, bet šį kartą tikrai buvo. Pasibaigė, atpigo rinkose žalios naftos kaina, degalinėse kaina tebestovi aukšta. Jie sako: „Mes prisipirkome atsargų, dabar kol atsargas išparduosime, ta kaina bus tokia.“
Kaip tokiame anekdote. Nesvarbu, ar žalios naftos kaina kyla, ar leidžiasi, degalinėse kaina kyla. Svarbu, kad pokytis būtų. Turėčiau pasakyti, kad dabar tikrai neaiškumo su kainomis yra ir matosi, jog nelogiška, vienoje degalinėje gerokai pigiau negu kitoje. Tai reiškia yra žaidimai pačiose degalinėse ir stengiamasi, kaip buvo minėta, tą rinkos psichologija sužaisti.
Kai kuras eina tiesiogiai į produkto kainą, tai atsiliepia mums visiems per kitus galus. Dėl važinėjimo, galima rasti kitą transportą, kitą būdą keliauti, jeigu reikia. Asmeniškai man tas nėra skausminga, kadangi aš neužsiimu tokia gamyba, kur reikėtų visur važinėti. Truputį mažiau važinėji, brangiau sumoki.
A. Butkevičius: 2022 metais, kai energetinių išteklių kainos buvo išaugę, mes infliaciją turėjom 22,5 proc. rugsėjo mėnesį. Tai labai daug įtakos turėjo prekių ir paslaugų kainų augimui. Energetinių išteklių kaina nukrito, bet prekių ir paslaugų kaina liko praktiškai tame pačiame lygyje, tik augimas jau buvo 2-3 proc.
Aš dinamiką stebiu nuo 2020 metų, tai daugiau kaip mokslo daktaras darau ir atskirą studiją esu pasidaręs. Yra svarbu suprasti, kad efektyviausia priemonė yra mokesčių mažinimas, tada išlaikoma degalų kaina žemesniame lygyje neturi įtakos ilgalaikiame laikotarpyje prekių ir paslaugų kainų augimui.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
