Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Šioje studijoje praėjusią savaitę taip pat vyko diskusija apie nekilnojamąjį turtą (NT), o rinkos dalyviai skirtingai vertino, kokią įtaką geopolitinė situacija gali padaryti būsto rinkai. Vis tik buvo prieita prie bendros išvados, kad bent jau kol kas situacija Artimuosiuose Rytuose didesnės įtakos rinkai neturi.
Gerbiamas Tomai, pirmiausia norėjau jūsų paklausti – žvelgiant į dabartinius rodiklius, ar iš tiesų sutinkate su ta nuomone, kad Artimųjų Rytų situacija gilesnės įtakos vartotojų ir pirkėjų apsisprendimui nedaro?
T. S. Kvainickas: Trumpai turbūt taip – įtaka nėra didelė. Tačiau nekilnojamojo turto rinka, kaip ir bet kuri kita rinka ar segmentas, nėra veikiama pavienių veiksnių – visą laiką veikia tam tikra jų kombinacija.
Karas tiesiogiai, kaip ir nepalietė nei būsto pirkėjų, nei pardavėjų, tačiau blokada dėl naftos produktų jau paveikė dalį statybinių medžiagų. Jeigu tikimasi kainų augimo, didėja lūkesčiai dėl tarpbankinių palūkanų normų, vadinasi, pabrangsta ir skolinimasis.
Nė vienas iš šių veiksnių nėra kritinis, o ir jų visuma kol kas nėra kritinė. Taip, poveikis nėra džiuginantis, tačiau bent jau šiandien jis tikrai nėra labai ryškus.
Gerbiamas Aleksandrai, iš vartotojų pusės vis dar girdime tą legendinį pasakymą – „dabar nepirksiu, galbūt atpigs“. Kitaip tariant, žmonės tikisi, kad esant neapibrėžtumui ar krizinei situacijai būsto paklausa mažės, o kartu mažės ir kainos. Kaip jūs vertinate tokį požiūrį? Ar bent jau dabar yra ženklų, kad būstas galėtų pigti?
A. Izgorodinas: Kol kas labai sunkiai įsivaizduoju, kad būstas galėtų atpigti. Visų pirma todėl, kad ekonomikos ciklas išlieka pakankamai stiprus.
Antra – yra pensijų reformos poveikis. Mūsų apklausa rodo, kad apie 7 proc. gyventojų planuoja šiuos pinigus panaudoti investicijoms į būstą.
Trečia – jau Tomo minėtas karas Irane. Jis tikrai didins statybinių medžiagų kainas, o tai atitinkamai didins ir nekilnojamojo turto kainas. Aišku, tai galbūt nepaveiks jau pastatytų ir parduodamų objektų, tačiau naujai vystomų projektų biudžetus tikrai palies.
Rinkos dalyviai jau mini ir vadinamąją „putplasčio krizę“. Kalbama, kad dėl jos gali sustoti dalis renovacijos projektų, nors savivaldybių atstovai ramina, jog renovacija nestos. Kalbant apie statybines medžiagas – ką dar ši situacija galėtų paveikti? Ar problema apsiribotų tik putplasčiu?
A. Izgorodinas: Ne. Pirmiausia tai palies stiklą, nes mūsų skaičiavimai rodo, kad stiklas ir stiklo dirbiniai gana greitai reaguoja į energetikos kainų augimą pasaulyje. Atsilikimas siekia maždaug keturis mėnesius.
Dauguma statybinių medžiagų į energetikos kainų augimą reaguoja maždaug po šešių mėnesių. Ryšys tarp pasaulinių energetikos kainų ir statybinių medžiagų kainų visuose segmentuose yra pakankamai stiprus.
Vėliausiai reaguos įvairūs buitinės chemijos produktai – valikliai ir panašūs gaminiai. Ten atotrūkis gali siekti apie devynis mėnesius. Buitinė elektronika, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės, reaguoja maždaug po pusmečio.
Tačiau visos statybinės medžiagos ir su jomis susiję elementai į energetikos kainų augimą tikrai reaguos.
Rinkoje taip pat pasigirsta svarstymų, kad nekilnojamojo turto vystytojai ar statybinių medžiagų tiekėjai gali dirbtinai riboti pasiūlą tam, kad kainos dar labiau augtų. Kiek tokios spekuliacijos apskritai realios Lietuvos rinkoje?
A. Izgorodinas: Problema ta, kad kol kas neturime realių duomenų, nes infliacijos rodikliai skelbiami su tam tikru vėlavimu.
Todėl šiandien padėti parašą ir pasakyti, kad tai vyksta, negaliu. Tačiau jeigu tai vyksta, tai yra labai rizikingas žaidimas. Būtent dėl tokių rizikų Europos Centrinis Bankas birželį didins bazines palūkanų normas.
Aišku, Lietuvos įmonių galimos spekuliacijos euro zonos mastu turi mažą svorį, tačiau palūkanų didinimas, manau, bus prevencinis – siekiant užkirsti kelią būtent tokiems dalykams.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
