Tačiau ekspertai sako, kad reali situacija kur kas sudėtingesnė – dalį problemų įsidarbinant lemia ne žmogaus amžius, o jo motyvacija, įgūdžiai ir vis dar gyvi visuomenės stereotipai.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Vyresni nei 50 metų asmenys sudaro, galima sakyti, didžiausią dalį žmonių, kurie šiuo metu neturi darbo. Yra ir toks negražus pasakymas, kad būtent tokio amžiaus asmenys nurašomi, tampa nebereikalingi.
Ar yra sričių, kur vyresnio amžiaus žmonės tampa nereikalingi darbdaviams ar tiesiog jų darbą keičia technologijos?
A. Maldutytė: Yra visaip. Negalime pasakyti, kad yra tik balta arba juoda. Yra labai skirtingi sektoriai ir labai skirtingi žmonės.
Vieni žmonės, kurie yra vyresnio amžiaus, galvoja, kad jie kažkada išsimokslino ir kad jie jau viską žino, viską moka. Ir kadangi turi dar 20 ar 30 metų patirties, tai juos tokius visi turi nešioti ant rankų.
Deja, dabartinė darbo rinka yra tokia, kad reikia nuolat mokytis – reikia mokytis ir jums, ir man. Nesvarbu, kiek metų bebūtų, nes naujausios technologijos liečia mus visus.
Ir jeigu vienas sėdės kamputyje, galvos, koks jis fainas ir kad jam nieko nereikia, kad viską ir taip žino ir kad jo technologijos nepakeis, tai, aišku, jis ir nebus paklausus darbo rinkoje.
Jeigu žmogus pats bus motyvuotas, iš vidinės motyvacijos, nes darbdavys tikrai neprimotyvuos jokiais būdais, kad žmogus labai norėtų save edukuoti – jis turi pats norėti, pats domėtis, pats žiūrėti, kas vyksta jo srityje ir kokios yra naujausios kryptys.
Tik tada žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, bus paklausūs.
Bet, žinoma, kai kuriuose sektoriuose ir įmonėse dar yra stereotipų, kad vyresni žmonės nemoka dirbti kompiuteriu ar nemoka užsienio kalbų, moka tik rusų kalbą.
Bet praėjo jau 30 metų nepriklausomybės ir tie, kurie dabar yra 50 ir vyresni, tikrai nėra tokie, kokie buvo 1995 metais. Tai yra žmonės, kurie subrendo jau naujoje ekonomikoje, ir tikrai yra daug gabių bei veržlių žmonių.
Ir matome, kad darbo rinkoje tai keičiasi – kuo toliau, tuo labiau net ir inovatyvios įmonės, vienaragiai ir kitos įmonės stengiasi įtraukti kuo įvairesnes komandas – tiek amžiaus, tiek kitais aspektais.
Jos pamato naudą, kad skirtingi požiūriai vienas kitą papildo. Nors kartais ir sunku susikalbėti skirtingoms kartoms, nes vieni galvoja, kad jie žino viską naujausia, o kiti remiasi savo patirtimi. Tai iššūkių tikrai yra įvairių.
Kokį prioritetą šiuo atveju darbdaviai kelia dažniausiai – ar sukauptą patirtį, ar šiuo atveju tą veržlumą, jaunatviškumą? Kitaip tariant – ar patirtis, ar jaunatviškas polėkis?
A. Maldutytė: Aš manau, kad kiekvienas darbdavys žiūri pagal save, ko jam reikia ir kas jo komandai labiausiai tiks, kas geriausiai pritaps prie aplinkos ir motyvuos komandą dirbti.
Komandos yra įvairios ir kiekvienas vadovas renkasi pagal tai, kas būtų jo komandai geriausia.
Ir, aišku, mes turime daugiau kalbėti apie gerus pavyzdžius, apie įvairias komandas, kad vieni iš kitų galėtume semtis patirties – ar vyresni įsileisti jaunimą, ar jaunimas vyresnius.
Bet kas darbdaviams yra svarbiausia – tai motyvacija. Noras dirbti, noras kurti, būti naudingu ir nesustoti ties turimomis žiniomis, o gebėti priimti naujas žinias ir tobulėti.
Ir tai tikrai nėra tik jaunimo galimybė – tai kiekvieno žmogaus galimybė. Aš manau, kad žmogus ir 70 metų gali puikiai žiūrėti į naujoves, augti toliau ir net pradėti visiškai naują specialybę.
Tai labai priklauso nuo žmogaus. Kiekvienas turėtų pagalvoti apie save – ar jam smalsu, kas dar vyksta, ar jis nori sužinoti daugiau. Technologijų pasaulis vystosi labai greitai – humanoidai, robotizavimas, naujos įmonės, kur dirba tik robotai.
Tai kartais atrodo šokiruojantys dalykai, bet reikia domėtis, atsirinkti patikimus šaltinius ir suprasti, kad jei tai vyksta kažkur, tai anksčiau ar vėliau ateis ir pas mus.
Gerbiamas Algirdai, jūs, kaip ekonomistas, stebite situaciją rinkoje. Ar įžvelgiate tą ribotumą, žvelgiant iš vyresnių asmenų perspektyvos?
A. Bartkus: Na, jeigu pažiūrėtume į skaičius, neimant atskirų atvejų, tai vaizdas yra kiek kitoks.
Pavyzdžiui, vyresni nei 65 metų asmenys 2011 metais sudarė apie 3 proc. dirbančiųjų, 2021 metais – jau 5 proc., o dabar, 2026 metų sausio duomenimis, – apie 7 proc.
Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonių dalis darbo rinkoje didėja. Jeigu paimtume jauniausius, jų dalis mažėja – nuo 7 proc. iki maždaug 5 proc.
Tai rodo, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių lieka darbo rinkoje net ir išėję į pensiją. Tas galutinis pasitraukimas iš darbo rinkos užsitęsia.
Tai lemia darbo jėgos trūkumas – įmonėms fiziškai trūksta darbuotojų, ypač kvalifikuotų. Jeigu žmogus gali dirbti, jis dažniausiai ir lieka dirbti.
Kas jį riboja – tai fizinės galimybės. Nes kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybose ar kelių tiesime, reikalingas fizinis pajėgumas. Tačiau kalbos, kad vyresni žmonės yra nepageidaujami, skaičiuose neatsispindi. Bet, žinoma, nebūna dūmų be ugnies – tokių atvejų tikrai yra.
Egzistuoja tam tikras jaunystės kultas, kai ne visada vertinami žmogaus rezultatai ar patirtis. Tai yra problema, bet ji labiau socialinė nei ekonominė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
