Lukas Dulskas

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) savininkams liko kiek daugiau nei dvi savaitės pateikti prašymą patikslinti savo turimo NT mokestinę vertę. „Nekilnojamojo turto savininkai kiekvieną mokestinį laikotarpį per tris mėnesius nuo jo pradžios, t. y. kasmet iki kovo 31 d., gali Registrų centrui pateikti prašymą patikslinti jiems priklausančių NT objektų mokestines vertes, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai.

Diskusijos dėl socialinių tinklų ribojimo nepilnamečiams įsibėgėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse. Vis dėlto praktika rodo, kad net ir įvedus griežtesnius ribojimus atsiranda spragų, kurias jaunimas greitai išmoksta apeiti. Ar įstatymai iš tiesų gali suvaldyti šią problemą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr. Antanas Kairys ir advokatas Mindaugas Civilka.

Dėl karinio konflikto Artimųjų Rytų regione kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus. Visgi, anot politikės, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete. Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai antradienį apie įvedamas kainų „lubas“ šalių degalinėse pranešė Vengrija ir Kroatija.

Diskutuojant apie socialinių tinklų ribojimą nepilnamečiams vis dažniau keliami ir kiti klausimai – ar draudimai nepakenks jaunų žmonių saviraiškai, socializacijai ar net žodžio laisvei. Tačiau dalis ekspertų atkreipia dėmesį į kitą problemos pusę – pačios platformos kuriamos taip, kad kuo stipriau įtrauktų vartotojus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutoj Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr. Antanas Kairys.

Diskusijos apie socialinių tinklų ribojimą nepilnamečiams vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir Europos Sąjungos lygiu. Pasak ekspertų, artimiausi metai gali atnešti esminių pokyčių – planuojama nauja reguliavimo sistema, kuri turėtų aiškiau apibrėžti platformų atsakomybę ir riboti tam tikras jaunimui žalingas funkcijas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr.

Diskusijose apie vagystes vis dažniau minimos savitarnos kasos, keliami klausimai, ar jų atsiradimas padidino sukčiavimo atvejų skaičių. Prekybininkai pripažįsta – naujos technologijos atnešė ir naujų iššūkių. Tačiau kartu jos atveria ir daugiau galimybių prevencijai – dirbtinis intelektas jau dabar padeda atpažinti nesąžiningus veiksmus.

Socialiniuose tinkluose žmonės vis dažniau dalijasi ne tik kasdienėmis akimirkomis, bet ir itin asmeniška informacija – nuo šeimos nuotraukų iki visos gyvenimo istorijos. Tačiau ekspertai perspėja, kad toks atvirumas gali turėti ir pavojingų pasekmių. Apie vadinamąją internetinę higieną ir tai, kokios informacijos geriau neviešinti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr.

Įsiplieskęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose supurtė ne tik akcijų rinkas, bet ir naftos kainas. Pasekmes jaučia ir Lietuvos vairuotojai, kurie už degalus yra priversti mokėti daugiau.  Lietuvos energetikos agentūra (LEA) paskelbė, kad pastarąją savaitę degalų kainos šalyje šoktelėjo – benzinas brango 0,9 proc., o dyzelinas – 1,6 proc.

Besaikis socialinių tinklų naudojimas vis dažniau vadinamas šių laikų rykšte, todėl įvairios valstybės svarsto ar jau taiko ribojimus nepilnamečiams. Panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje – dalis politikų siūlo socialiniais tinklais leisti naudotis tik nuo 16 metų.

Diskusijose apie vagystes iš parduotuvių neretai žeriama kritika ir patiems prekybos tinklams – esą regionų parduotuvėse trūksta apsaugos darbuotojų, o kai kur jų funkcijas atlieka patys prekybos tinklų darbuotojai, kasininkai. Tačiau verslo atstovai atkerta – atsakomybė už nusikaltimą negali būti permetama prekybininkui.

Tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuva pradeda piliečių, esančių šiame regione, evakuaciją, trečiadienį pranešė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.  „Atsižvelgdami į situaciją Artimuosiuose Rytuose, pradedame evakuacijos operaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė premjerė.  Anot Vyriausybės vadovės, priimtas sprendimas pradėti pažeidžiamų grupių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei aplinkinių šalių.

Vagystės iš parduotuvių Lietuvoje vis dar išlieka opi problema. Pareigūnai kalba apie sisteminius, pasikartojančius nusikaltimus ir net organizuotas grupes. Lietuvoje planuojamas naujas kirtis vagišiams. Teisingumo ministerijos atstovai siūlo ne tik taikyti baudžiamąją atsakomybę už tęstines smulkias vagystes, bet ir uždrausti apsivogusiems asmenims lankytis prekybos vietose iki dvejų metų. Dabar į parduotuves vagys eina kaip į darbą.

Vyriausybei planuojant siūlyti papildomai apmokestinti gaminančius vartotojus, taip kompensuojant nepriklausomų tiekėjų nuostolius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl to savarankiškai elektrą gaminančių gyventojų kaštai smarkiai nedidės.

Ar vienas infrastruktūros projektas gali pakeisti viso regiono likimą? Ekspertai sako – taip, jei kartu ateina žmonės, darbo vietos ir papildoma ekonominė veikla. Tiesa, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad net ir tokiais atvejais ne visi išlošia vienodai.

Regionai traukiasi, o didieji miestai auga – ir vien geros valios neužtenka, kad žmonės sugrįžtų į mažesnes savivaldybes. Ekspertai atvirauja – gyventojas turi turėti, ką veikti – dirbti arba ilsėtis, o ten, kur nėra nei patrauklių darbo vietų, nei realios galimybės įpirkti būstą, naujos statybos stebuklai neįvyksta.

Griežtinant atsakomybę už sistemines vagystes, kyla du esminiai klausimai – ar policijai pakaks pajėgumų įgyvendinti naujas priemones ir ar nusikaltimai nepersikels kitur. Pavyzdžiui, ar nebus pradėta dažniau vogti iš gyventojų būstų arba automobilių? Pareigūnai tikina, kad naujų pakeitimas tikslas yra ne didinti darbo krūvį, o priešingai – jį mažinti. Tiesa, tikimybės, kad nusikaltimai persikeltų iš prekybos tinklų į kitas vietas, jie taip pat neatmeta.

Lietuvoje bręsta nauji pokyčiai, kurie gali iš esmės pakeisti kovą su vagystėmis iš parduotuvių. Siūloma ne tik taikyti baudžiamąją atsakomybę už tęstines smulkias vagystes, bet ir uždrausti apsivogusiems asmenims lankytis prekybos vietose iki dvejų metų.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos iššūkiu – tai daro įtaką ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų vystymuisi. Dokumente taip pat pateikiamas šios problemos sprendimo planas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniuje policija ėmėsi pilotinio projekto, kurio metu į tam tikrus įvykius ketinama reaguoti dronais, pranešė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. „Šiuo metu Vilniuje startavo pilotinis projektas, tai yra kartu su savivaldybe ieškome galimybės į tam tikrus įvykius reaguoti dronais. Esant tam tikrai situacijai, į įvykio vietą atskrenda dronas, pareigūnai mato gyvą vaizdą, realią situaciją ir dažnai patruliams net nereikia važiuoti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Paulauskas.

Valstybė toliau dalija subsidijas šilumos siurbliams įsigyti, o gyventojai aktyviai naudojasi tokia parama.  Tačiau ar ji skiriama taip, kad būtų naudinga ne tik pinigus gaunančiam žmogui, bet ir visai šalies energetikos sistemai? Ekspertai sako – pats principas remti efektyvesnius šildymo prietaisus yra teisingas, bet paramos modelį dar galima patobulinti.

Paspaudus šalčiams ir išaugus sąskaitoms už šildymą ir elektrą, gyventojai vis dažniau ieško būdų, kaip sutaupyti. Tačiau, pasak specialistų, ne visi taupymo triukai iš tiesų duoda naudos. O kai kurie gali net padidinti išlaidas.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Augant sukčiavimo mastams, vis daugiau dėmesio skiriama bankų atsakomybei ir jų vaidmeniui užkardant neteisėtus pinigų pervedimus.  Finansų įstaigos sako, kad kasmet investuoja didelius pinigus į prevencines priemones ir dirbtinį intelektą. Tačiau ekspertai pripažįsta – net ir pažangiausios technologijos ne visada apsaugo, kai pats žmogus bendradarbiauja su sukčiais. Be to, į sukčių tinklą bandoma įtraukti ir lietuvius, kad šie gimtąja kalba apgaudinėtų tautiečius.

Nors gyventojai dažniausiai renkasi oras–vanduo šilumos siurblius, ekspertai primena – geoterminis šildymas turi savų pranašumų, ypač kalbant apie efektyvumą žiemą. Vis dėlto didelė pradinė šilumos siurblio įrengimo kaina atbaido ne vieną, tad kyla klausimas: ar tai atsiperka ir ar toks namų šildymo būdas yra ekonomiškiausias? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros docentas dr.

Spaudžiant didesniam šalčiui, dalis gyventojų ėmė skųstis – šilumos siurbliai esą pradėjo veikti ne taip efektyviai, o kai kurios šildymos sistemos visai nustojo veikti. Ekspertai įvertino, ar Lietuvoje dažnai naudojami šilumos siurbliai oras–vanduo iš tiesų yra tinkami Lietuvos klimatui.

Ilgamečiam Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vadovui Geniui Lukošiui paliekant pareigas, iš įstaigos traukiasi ir likusi vadovybė – abu pavaduotojai ir kanclerė. Tai BNS patvirtino G. Lukošius. „Kiekvienas žmogus turi savo asmenines priežastis. Taip, išeinam keturiese“, – teigė G. Lukošius. Jis taip pat patvirtino, kad iš LTSA pranešė besitraukianti ir Paslaugų departamento vadovė, tačiau tai, anot G. Lukošiaus, nesusiję su vadovybės pasitraukimu.

Lietuvoje daugėja atvejų, kai gyventojai sukčiams atiduoda ne tik savo santaupas, bet ir II pensijų pakopoje sukauptus pinigus. Ekspertai taip pat fiksuoja augančius nuostolius, vis sudėtingesnes sukčiavimo schemas ir nerimą keliančią tendenciją – vis dažniau sukčiai naudojasi nutekėjusiais asmens duomenimis, kreipiasi vardu ir kalba lietuviškai.

Lietuva sensta, gimstamumas mažėja, o namų ūkiai traukiasi. NT rinkos ekspertai įvertino, ar tai reiškia, kad demografiniai pokyčiai gali atvėsinti ir įkaitusią būsto rinką, sumažinti kainas.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie laukiančius ir esamus pokyčius NT rinkoje kalba „Citus“ nekilnojamojo turto analitikė Ugnė Žiogelė ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Pirmadienį minint Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais metines, šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su energetikos bendruomenės atstovais. Susitikime prezidentas akcentavo, kad prieš metus žengtas žingsnis sustiprino regiono energetinį saugumą.  „Lygiai prieš metus kartu su Baltijos valstybių, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovais tapome istorinio įvykio liudininkais – Baltijos šalių elektros sistemos buvo sinchronizuotos su kontinentine Europa.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad vieno iš svarbiausių sinchronizacijos projektų – jungties su Lenkija „Harmony Link“ – statybos galėtų būti užbaigtos metais anksčiau, o tai sukurtų naudų tiek Lietuvos, tiek kaimyninės valstybės elektros vartotojams.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pirmadienį atlikus kratas demokratų lyderio parlamentaro Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose ir namuose, premjerės Ingos Ruginienės vertinimu, tai prisidės prie visuomenės nepasitikėjimo politikais ir partijomis, sako jos atstovas. „Vertiname teisėsaugos darbą, neabejojame institucijų kompetencija, tyrimo skaidrumu ir tuo, kad jos savo darbą atliks taip, kaip reikia.

Europos Komisijai (EK) skyrus Lietuvai 22 mln. eurų kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tam lėšų reikės daugiau, o jų bus siekiama gauti 2028–2034 metų ES biudžete. Pasak ministro, Lietuva nori, kad europinių lėšų būtų skiriama ne tik su sinchronizavimu susijusiems objektams saugoti. O tam, kad regiono valstybės galėtų tinkamai apsaugoti energetikos objektus, joms kitąmet reiktų apie 1 mlrd. eurų. „Tai (22 mln.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus kratas demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose bei jų gyvenamosiose vietose, pastarasis pirmadienį pranešė laikinai stabdantis narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje. Vis tik, politikas teigė dėl susiklosčiusios situacijos esantis ramus. „Įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes, priimu sprendimą laikinai stabdyti narystę TS-LKD partijoje.

Sukčiavimo schemos Lietuvoje tampa vis sudėtingesnės – nusikaltėliai ne tik skambina ar siunčia žinutes, bet ir verbuoja lietuvius, kad šie apgaudinėtų tautiečius.   Naujienų portalui tv3.lt. personalo paieškos agentūros vadovas Saulius Vanagas pasakojo, kad gavo laišką su darbo pasiūlymu. Jame buvo siūlomas darbas asmenims, kurie kalba lietuviškai. Laiške minima, kad patirtis nebūtina, o už atliktą darbą žadamas 2–2,5 tūkst.

Elektromobiliai tampa vis labiau panašūs į riedančius kompiuterius – su kameromis, sensoriais ir nuolat renkamais duomenimis. Tačiau vis dažniau pasigirstą kalbų, kad visi autonominiai automobiliai turi kameras ir daviklius. O tai reiškia, kad yra galimybė rinkti aplink esančią informaciją, ją kaupti ir esant reikalui persiųsti į duomenų centrus.

Lietuvos automobilių rinka po truputį keičiasi, tačiau dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka dominuojantys. Ir nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta – vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė siūlymui suteikti teisę žemės savininkams apsispręsti, ar jų sklypų ribos bus paženklintos riboženkliais, ar ne. Atsisakius privalomų riboženklių, komiteto nariai taip pat palaiko iniciatyvą atsisakyti dabar numatytų baudų gyventojams už sugadintus riboženklius.  Trečiadienį posėdžiavę Aplinkos apsaugos komiteto nariai bendru sutarimu pritarė tokioms pernai rudenį parlamentui pateiktoms įstatymų pataisoms.

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius ir jo kainos kopia aukštyn. Tačiau kol vieni gyventojai skuba pirkti, kas pakliūva, kiti elgiasi santūriau ir svarsto neskubėti, dar palaukti. Tuo metu NT rinkos ekspertai įvertino, ko galime tikėtis perkant ar išnuomojant arba nuomojantis būstą. Šiais metais įsigaliojo II pakopos pensijų reforma. Negana to, nuo rugpjūčio keičiasi Atsakingojo skolinimo nuostatos.

Šiais metais šalies gyventojų laukia nauji mokestiniai pokyčiai, o vienas aktualiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkai – pasikeitusi būsto pardavimo apmokestinimo tvarka, rašome banko pranešime žiniasklaidai. Nuo šiol parduodant būstą, kuris nuosavybėje išlaikytas ilgiau nei 5 metus, gautas pelnas nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Kaip tai pakeis antrinę būsto rinką, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Vagims, į parduotuves einantiems kaip į darbą, ruošiamas naujas kirtis. Paaiškėjus, kad už prekes nebuvo sumokėta, grėstų ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir būtų draudžiama prekybos vietose lankytis net ir 2 metus. Tema apie vagystes iš parduotuvių netyla jau ne vienerius metus. Dar pernai Lietuvos prekybos įmonių asociacijos surengė diskusija kartu su teisėsaugos atstovais Teisingumo ministerijoje. Tąkart dalyvavo ir Rimantas Mockus, policijos atstovai bei kt.

Lietuvos automobilių rinka po truputį keičiasi, tačiau dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka dominuojantys. Nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta – vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė nematantis jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori siekti taikos derybose karui Ukrainoje užbaigti. Šeštadienį paskelbtame komentare žiniasklaidos grupei RND B. Pistorius sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė akstiną diplomatinėms pastangoms, bet pabrėžė, kad Maskvos veiksmai rodo ką kita. „Tačiau kol kas nematau jokių ženklų, kad Rusija rimtai siekia taikos“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

JAV Teisingumo departamentui paviešinus daugiau kaip 3 mln. su skandalingojo Jeffrey Epsteino byla susijusių dokumentų puslapių, juose figūruoja ne vienas elito atstovas. Minimas ir JAV milijardierius Elonas Muskas. Jis paviešintą informaciją pakomentavo ir socialiniame tinkle. Kaip rašo BBC, atskleistuose dokumentuose yra išlikęs ir elektroninis susirašinėjimas tarp technologijų milijardieriaus Elono Musko ir Jeffrey Epsteino.

Naujai paviešinti dokumentai parodė, kad velionis seksualinis nusikaltėlis Jeffrey Epsteinas siūlė supažindinti britų karaliaus Charleso III brolį Andrew Mountbatteną-Windsorą su viena ruse. Diskusija apie šią moterį ir po kelių savaičių vykęs numanomas susirašinėjimas dėl kvietimo į Bakingamo rūmus pasirodo kai kuriuose iš milijonų puslapių, kuriuos penktadienį paviešino JAV Teisingumo departamentas. Viename 2010 metų rugpjūčio 12-osios el.

JAV Teisingumo departamentui paviešinus daugiau kaip 3 mln. su skandalingojo Jeffrey Epsteino byla susijusių dokumentų puslapių, juose figūruoja ne vienas elito atstovas. Tarp tokių asmenų – ne tik JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kaip rašo BBC, atskleistuose dokumentuose yra išlikęs ir elektroninis susirašinėjimas tarp technologijų milijardieriaus Elono Musko ir Jeffrey Epsteino.

Įsigaliojus II pensijų pakopos pokyčiams, jau fiksuojami pirmieji atvejai, kai sukčiai pasinaudojo situacija ir išviliojo gyventojų pinigus, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai. Daiva Uosytė, SEB banko prevencijos departamento vadovė, analizuodama atvejį sako, kad ši sukčiavimo schema nėra nauja ar išskirtinė – sukčiai, kaip ir anksčiau, aktyviai ieško žmonių, turinčių didesnę pinigų sumą sąskaitose.

„Sodra“ į asmenines gyventojų paskyras išsiuntė pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje. Po šiemet įsigaliojusios pensijų kaupimo reformos nebeliko automatinio įtraukimo, todėl šie pranešimai yra tik informacinio pobūdžio. Sprendimą, ar prisijungti prie kaupimo, kiekvienas žmogus priima savarankiškai, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Dalis lietuvių domisi pakeitimais, susijusiais su antrosios pensijų pakopos sistema. Ekspertai neslepia, kad dalis žmonių gali nuspręsti pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas. Tad verslo atstovai jau trina rankomis ir ruošiasi galimam pirkimų bumui. Tiesa, kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad didelė dalis gyventojų šias lėšas gali skirti naujo automobilio įsigijimui.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie taršos mažinimą – steigiamos ne tik mažos taršos zonų miestuose, bet ir planuojami realaus laiko taršos matuokliai keliuose. Vis dėlto automobilių rinkos ekspertai atvirauja – vien kontrolė ir baudos vairuotojų neprivers persėsti į netaršius automobilius. Jų vertinimu, be realios finansinės pagalbos ir infrastruktūros kūrimo, bet kokie nauji reikalavimai tik didins žmonių nepasitenkinimą.