Lietuvos energetikos agentūra (LEA) paskelbė, kad pastarąją savaitę degalų kainos šalyje šoktelėjo – benzinas brango 0,9 proc., o dyzelinas – 1,6 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Agentūros teigimu, degalų brangimui įtakos turėjo naftos kainų augimas dėl pastarųjų įvykių Artimuosiuose Rytuose.
Kovo 2-ąją litras benzino Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,47 euro, o dyzelino vidutinė kaina siekė 1,64 euro. Degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,37 euro iki 1,63 euro, dyzelino – nuo 1,54 euro iki 1,78 euro.
LEA duomenimis, praėjusią savaitę benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,9–3,5 proc., Lenkijoje kaina sumažėjo 0,1 proc.
Agentūros atstovai skaičiuoja, kad Lenkijoje litras benzino šiuo metu vidutiniškai kainuoja 1,37 euro ir yra 10 centų pigesnis nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinė kaina atitinkamai yra 1,48 euro ir 1,55 euro.
Tuo metu dyzelinas visose lyginamose šalyse pabrango 0,2–4,6 proc. Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina šiuo metu siekia1,43 euro ir yra 21 centu mažesnė kaina nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje dyzelino vidutinė kaina atitinkamai yra 1,43 euro ir 1,55 euro.
Kovo pradžioje didmeninė benzino kaina padidėjo 6 centais, o dyzelinas pabrango 23 centais.
Kaltina degalinių tinklų godumą
Ekonomistai kalba, kad degalinių švieslentėse dabar matomas kainų šuolis iš dalies atspindi ir pačių verslo atstovų godumą.
Apie finansinius iššūkius gyventojams dėl įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbame kartu su Artea“ banko ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene, Vilniaus universiteto (VU) docentu Andriumi Jaržemskiu ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekonomistu Tomu Karpavičiumi.
Vertinant galimo energetinio šoko riziką, dažnai tokia situacija sugretinama su 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą. Ar visos pamokos buvo išmoktos ir didesnių sukrėtimų išvengsime?
Indrė Genytė-Pikčienė: Kad rizikų vis dar yra, matome iš energetikos nešėjų kainų reakcijos. Vis tik tas neapibrėžtumas, geopolitinio konflikto mastas sudrebino energetikos nešėjų rinką.
Tačiau kainų šuoliai yra vis dar santykinai nedideli. Palyginkime su 2021 m. pabaigos, 2022-ųjų metų energetikos nešėjų kainomis. Dabar ta reakcija yra gerokai kuklesnė.
Vienas dalykas, tai yra laikotarpio, momento, karo pradžios įtaka. Nes prisiminkime, kad Rusijos energetikos karas prieš Europą buvo pradėtas gerokai anksčiau negu Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ir atitinkamai prieš žiemos šalčius, žiemos sezoną buvo užsuktas dujų kranelis, t.y. pačiais skausmingiausiais Europoje žiemos mėnesiais darkė dujų tiekimo balansus ir atitinkamai kaitino kainų situaciją.
<...> Dabar, kai yra toks didžiulis neapibrėžtumas, kai yra neaiški karo trukmė, kai yra braižomi scenarijai nuo mėnesio iki įšalusio, ilgo karinių veiksmų laikotarpio, atitinkamai tokie scenarijai turi visiškai skirtingą poveikį energetikos nešėjų žaliavų tiekimui pasauliui.
Tai labai objektyvu, kad žaliavų rinkos yra sudirgusios, spekuliatyvusis indėlis rinkose yra labai reikšmingas.
Ir tos reakcijos – jos yra momentinės. Ir atitinkamai dar kažkokios objektyvios ir aiškios krypties nėra, nes kintamųjų dar yra labai daug.
Kalbant apie Europą, tai 2022-aisiais metais Europa Rusijos energetinį karą pasitiko visiškai nepasiruošusi, turėjo labai reikšmingą priklausomybės bambagyslę nuo rusiškų dujų.
Dabar per šiuos keletą metų situaciją keitėsi. Europa atsibudo, pradėjo diversifikuoti savo energetikos importo balansus, pradėjo investuoti gerokai gausiau į atsinaujinančią energetiką ir atitinkamai suskystintų dujų importo alternatyvas. Pozicijos yra gerokai sveikesnės, bet priklausomybė vis dar išlieka reikšminga.
Dujotiekiais dujos į Europą neplūsta iš Rusijos taip gausiai, praktiškai labai sumažėjęs tas importuojamas kiekis. Suskystintų dujų vis dar atsivežame reikšmingą dalį.
Kitas svarbus momentas – tai, kad Hormūzo sąsiauris kelia grėsmę tiek suskystintų dujų, tiek naftos rinkai, nes užsmaugia bendrą pasiūlą reikšminga dalimi pasaulio rinkoms ir ypatingai Azijai.
Ir Azija, Kinija tampa labai priklausomos nuo importo iš JAV. Ir čia Europa turi labai rimtą konkurentą, kuris atitinkamai gali mokėti tikrai reikšmingai didesnę kainą.
Tas disbalansas, kurį galėtų ilgesniuoju laikotarpiu paserviruoti problemos ir užšaldytas Hormūzo sąsiauris, jos atitinkamai tikrai finansiškai infliacijos prasme reikšmingai atsilieptų mūsų regionui, nes mes daug importuojame suskystintų dujų iš Kataro. Ir atitinkamai – užsidarius šiam kanalui, alternatyvos būtų importuoti iš kitur.
Ar matote didesnių rizikų būtent naftos logistikai ir dujų tiekimui?
Tomas Karpavičius: Be jokios abejonės Hormūzo sąsiauris yra vienas iš trijų didžiausių energetinių kaklelių, kaip tai yra vadinama, šalia Malakos sąsiaurio ir Sueco kanalo. Per Hormūzo sąsiaurį apie 20 proc. naftos išteklių transportuojama, panašus kiekis ir dujų.
Mes jau iš esmės nuo kovo 1 d. matėme, kad apie 150 tanklaivių tiesiog bijojo plaukti, plūduriavo vandenyse. Kitą dieną daugelis prisišvartavo prie tam tikrų uostų. Ir matome, kad ta visa sistema, kuri buvo iki tol, yra paralyžuota.
Ar yra kažkokie alternatyvūs keliai – yra keletas antžeminių naftotiekių iš Saudo Arabijos ir JAE, tačiau per juos praeinantis naftos kiekis yra daug mažesnis negu per Hormūzo sąsiaurį.
Jeigu per Hormūzo sąsiaurį praeina apie 22 milijonai barelių naftos per dieną, per naftotiekius – apie 6,5. Tai yra didžiulis skirtumas. Ir kažkokių alternatyvų iš esmės nėra.
Taip pat mes turime suprasti, kad tai nėra tik tranzitinis sąsiauris, kaip tai būtų Sueco ar Panamos kanalas. Iš esmės yra iš Artimųjų Rytų viskas transportuojama į Europą arba Aziją. Kitaip iš ten nelabai įmanoma transportuoti.
Dėl to atsiranda šitos problemos. Ir, žinoma, kad tai ne tik nafta ar dujos, taip pat yra ir kiti gaminiai, kiti ištekliai iš Artimųjų Rytų transportuojami, t.y. chemijos pramonės elementai, aliuminis, trąšos. Šitos rinkos iš esmės irgi turėtų pajusti ir jau jaučia tam tikrus keblumus.
Sugrįžtant prie vairuotojams jautrios temos apie degalų kainas. Ar nematote godumo iš degalinių tinklų? Kodėl jie taip greitai sureagavo ir pabrangino degalus?
Andrius Jaržemskis: Godumas geras žodis. Naftos ir degalų industrijoje yra tam tikra inercija. Nes pirmiausiai išgaunama žalia nafta, tada ji perdirbama, pasiekia didmeną, mažmeną ir ateina iki degalinių.
Tas ciklas gali užimti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Įprastai – keli mėnesiai.
Tai iš esmės kaina, kurią mokame šiandien už degalus, turėtų būti labai susijusi su naftos kaina, kuri buvo prieš 3 mėnesius.
Tai kad tą pačią dieną, atsitikus naftos pabrangimui, degalinės padidina kainą, tai yra puikus būdas pasipinigauti, pasinaudojant grynai ta emocija, kad kainos kyla ir tada visi, kaip ir labiau sutiks mokėti.
Nes ką darysi – karas vyksta. Tai yra pasipinigavimas.
Ar degalų kainos gali perkopti 2 eurus?
Tomas Karpavičius: Kad degalų kainos viršytų 2 eurus, žinoma, kad tai yra įmanoma teoriškai.
Ir Andrius turbūt labai teisingai pasakė, kad mes čia galime įžvelgti tam tikrus godumo požymius degalinių darbe.
Nes kai vyksta pabrangimas, vairuotojai pamato brangimą labai greitai. Juokaujama, kad kartais per kelias valandas. Tačiau, kad atpinga, vairuotojai tai pamato gerokai vėliau – po mėnesio ar kelių.
Viskas turbūt priklauso, kokio mastelio tai bus konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Šiam momentui mes turbūt visiškai negalime pasakyti, į kurią pusę tai pasisuks. Jeigu tai užtruks labai ilgai ir tiekimo grandinės, tiek energetinės grandinės bus sutrikdytos, tai viskas yra įmanoma.
Vis tik norisi tikėti, kad sveikas protas vis dar valdo pasaulį. Ir šitas konfliktas neužsitęs.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Uztenka tersti. Dar kasa savo vamzdi nuo juros iki mazeikiu kuriuo nuo tarybiniu laiku pompavo technini vandeni i jura.. Smalos gabalai maisomi su zeme ir dzin aplinkosaugai....
