Energetikos sektoriaus atstovai sako, kad šiuo metu generacijos pajėgumų pakanka, tačiau ateityje teks ieškoti papildomų sprendimų, kaip užtikrinti stabilų energijos tiekimą ir toliau plėtoti atsinaujinančią energetiką.
Negana to, klausimų kyla ir dėl paramos saulės elektrinių įsirengimui mechanizmų – ar lėšos bus mažinamos, ar ne.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Kalbant apie elektros tinklų pajėgumus. Elektros pagaminama dabar gerokai daugiau, bet poreikis taip pat didėja. Daugėja elektromobilių, išnaudojamos kitos sistemos. Galima kalbėti ir apie ateitį, pavyzdžiui, apie dirbtinį intelektą. Ar tie pajėgumai šiuo metu yra pakankami ir galbūt yra vykdomi gilesni sprendimai, kaip juos būtų galima pagerinti?
Taip, elektros energijos generacijos požiūriu šiuo metu turime pakankamus pajėgumus. Tačiau, kaip ir minėjote, elektros energijos poreikis auga. Šiuo metu Lietuva per metus suvartoja apie 13 teravatvalandžių elektros energijos.
Prognozuojama, kad po dvejų–trejų metų šis skaičius gali augti iki 14–15, galbūt net iki 16 teravatvalandžių.
Šie faktoriai yra įvertinti. Taip pat labai svarbu pastebėti, kad elektros energijos vartojimo augimas yra paskata atsinaujinančios energetikos vystymui. Šiuo metu turime gana paradoksalią situaciją – sumažėjus elektros energijos kainai rinkoje, vystytojams – kalbu ne tik apie saulės elektrines. bet, pirmiausia, apie didžiuosius saulės ir vėjo parkus – projektus vystyti tampa mažiau patrauklu.
Paprasta priežastis – bankai ne visada nori finansuoti tokius projektus, o atsiperkamumas yra pakankamai ilgas. Todėl kuo didesnis elektros energijos poreikis, tuo didesnė paskata atsinaujinančios energetikos vystymui.
Turime ir atskirą programą, kuria siekiame pritraukti investicijas, kad Lietuvoje kurtųsi duomenų centrai, kurie yra labai imlūs elektros energijai. Tokiu būdu galėtume turėti subalansuotą elektros energijos vartojimo portfelį.
Kalbant apie subsidijavimą ir pinigų skirstymą saulės elektrinių įsigijimui ir kaupikliams, kyla mintis, kad ateityje tokių paramų gali būti vis mažiau.
Galime pažvelgti ir į Lietuvą – transporto sektoriuje elektromobiliai jau turi mažiau vadinamųjų naudų iš valstybės. Ar galima sakyti, kad parama saulės elektrinėms, jų įsirengimui tendencingai mažės ateityje?
Žiūrint iš šiandienos situacijos, tokia tendencija iš tiesų yra matoma. Tačiau svarbu įvertinti du momentus.
Pirmasis – parama paprastai skiriama siekiant skatinimo efekto. Kai matoma, kad tam tikrų technologijų atsiperkamumas rinkoje dar nėra pakankamai greitas, parama sutrumpina atsipirkimo laikotarpį ir skatina gyventojus investuoti.
Antrasis momentas susijęs su pačiomis technologijomis ir jų atsiperkamumu. Situacija rinkoje yra dinamiška, technologijos pinga, todėl šiuos du faktorius reikia vertinti kartu.
Kalbant apie patį principą, valstybė yra užsibrėžusi tikslą, kad iki 2030 metų Lietuvoje būtų 300 tūkst. gaminančių vartotojų.
Perskaičiuojant aritmetiškai, 2028 metais turime pasiekti 200 tūkst. gaminančių vartotojų.
Šiuo metu Lietuvoje turime apie 172 tūkst. gaminančių vartotojų. Iš esmės su 2026 metų parama labai priartėjame prie 2028 metų tikslo.
Tai reiškia, kad 2026 metų pabaigoje jau būsime labai netoli 2028 metų tikslo. Tai gana aiški indikacija, kad paramos lygis, jeigu būtų daugiau finansinių išteklių, galėtų ir toliau skatinti gaminančius vartotojus.
Tačiau naujos paramos taisyklės dar keletą metų turėtų galioti. Esminis klausimas yra finansinė parama, nes šios lėšos skiriamos iš europinių fondų, o kitas finansavimo laikotarpis prasidės tik 2028–2029 metais.
Šiuo laikotarpiu bus nelengva mobilizuoti kitus finansinius resursus. Vis dėlto, kaip ir minėjau, ieškome papildomų galimybių.
Bendra taisyklė yra tokia – tie, kurie investuoja pradžioje, paprastai gali tikėtis didesnio paramos lygio. Vėliau, technologijoms pingant ir atsiperkamumui trumpėjant, sąlygos keičiasi.
Priminsiu, kad 2016–2017 metais, kai buvo kuriama gaminančių vartotojų sistema, saulės elektrinių atsipirkimas siekė 14–15 metų. Šiandien saulės elektrinės atsiperka per trejus–ketverius metus. Tai yra esminis lūžis, kurį reikia įvertinti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
