Pranešime nurodoma, kad 2013–2024 m. Europos Sąjungoje (ES) būsto kainos vidutiniškai padidėjo daugiau nei 60 procentų ir augo greičiau nei namų ūkių pajamos.
Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį ES kasmet gali trūkti iki 650 tūkst. būstų, o reikalingos investicijos sieks iki 150 mlrd. eurų per metus.
Būsto kainos šovė į viršų
Panaši situacija ir Lietuvoje. Nuo 2015 m. būsto kainos šalyje išaugo daugiau nei dvigubai, o nuomos kainos padidėjo apie 65 proc. – tai spartesnis augimas nei ES vidurkis.
Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 10,6 tūkst. socialinių būstų, o kai kuriose savivaldybėse jo tenka laukti beveik maksimalų terminą – 3 metus.
2024 m. didžiuosiuose miestuose beveik 10 proc. gyventojų būstui skyrė daugiau nei 40 proc. savo gaunamų pajamų, o kaimo vietovėse – dar daugiau.
Taip pat išlieka aukštas perpildyto būsto (kuomet būstas neturi atskiro kambario suaugusiam gyventojui ar porai, dviem tos pačios lyties vaikams nuo 12 iki 17 metų) rodiklis – didmiesčiuose jis viršija 30 proc., kai ES vidurkis yra gerokai mažesnis.
Būsto pasiūla neatitinka paklausos
EK dokumente pažymima, kad būsto pasiūla šiuo metu neatitinka paklausos dėl didelių statybos sąnaudų, inovacijų ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo.
Todėl būsto krizė jau paliečia ne tik socialiai pažeidžiamus žmones, bet ir jaunus, vidutines pajamas gaunančius asmenis.
Europos Komisija šią situaciją vertina kaip struktūrinę problemą ir parengė keturių ramsčių veiksmų planą.
Pirmiausia, siūloma didinti būsto pasiūlą. Siūloma didinti statybos pramonės našumą ir inovacijas, mažinti biurokratiją, gerinti būsto kokybę ir tvarumą.
EK siūlo supaprastinti leidimų išdavimo tvarką, taikyti šiuolaikinius statybos metodus, skatinti pastatų renovaciją ir keisti būsto paskirtį vietoje namų griovimo.
Taip pat bus parengtas būsto supaprastinimo dokumentų rinkinys, padėsiantis valstybėms peržiūrėti ir supaprastinti nacionalines leidimų išdavimo taisykles, statybos kodeksus. Akcentuojama ir pagalba rengiant renovacijos planus.
Antrajame ramstyje kalbama apie investicijas. Planuojama telkti viešąsias ir privačias lėšas socialiniam ir įperkamam būstui statyti, supaprastinti valstybės pagalbos taisykles ir sukurti bendrą Europos investavimo platformą. Ji, padėtų valstybėms lengviau pritraukti finansavimą būsto projektams.
Žadami pakeitimai paliestų ir trumpalaikę nuomą
Trečioji plano dalis skirta trumpalaikės nuomos, spekuliacijos ir struktūrinių reformų klausimams. Joje pripažįstama, kad šios problemos lemia būsto kainų kilimą ir mažina pasiūlą ilgalaikei nuomai. Valstybės galės pačios vertinti šių veiksnių poveikį būsto rinkai ir priimti reikiamus sprendimus.
Ketvirtojoje plano dalyje kalbama apie jaunimą ir pažeidžiamiausias grupes. EK siūlo planuoti tikslines programas jaunimui bei studentų būsto plėtrą, stiprinti paramą pažeidžiamiems namų ūkiams.
„Europos Komisijos plane numatyti svarbiausi būsto politikos formavimo įrankiai, tačiau konkretūs sprendimai bus priimami nacionaliniu lygmeniu.
Lietuva siekia sistemiškų, duomenimis grįstų sprendimų, o ne pavienių priemonių. Jau ir šiuo metu spartiname statybų leidimų išdavimo tvarką, mažiname biurokratiją.
Šiuo metu laukiame būsto prieinamumo gerinimo galimybių vertinimo studijos rezultatų, o juos apibendrinę parengsime Nacionalinę būsto prieinamumo strategiją“, – sako Aplinkos ministerijos Būsto prieinamumo politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė.
Būsto prieinamumo gerinimo galimybių vertinimo studijos rezultatai bus paskelbti vasaros pradžioje. Joje bus išsamiai įvertinta būsto prieinamumo situacija Lietuvoje ir pasiūlytos priemonės prieinamumui didinti.
Šis tyrimas leis įvertinti esamą situaciją, numatyti būsto prieinamumo tendencijas ateityje ir sukurti ilgalaikę tvarią strategiją.
