Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie laukiančius ir esamus pokyčius NT rinkoje kalba „Citus“ nekilnojamojo turto analitikė Ugnė Žiogelė ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Kaip prastėjanti demografinė situacija, jūsų vertinimu, gali paveikti būsto rinką?
T. S. Kvainickas: Yra artimoji ir tolimesnė perspektyva. Artimoje perspektyvoje Vilniaus miestas auga, ir jis auga ne pirmą dešimtmetį.
Lietuvos klimatas neleidžia visus metus gyventi palapinėje, tai trumpuoju laikotarpiu vis tiek būsto fondo didėjimas yra reikalingas, kad apgyvendintume tuos žmones.
Kai mažėja gimusiųjų skaičius, natūrali kaita yra neigiama, bet šiandien mes to nejaučiame. Atvykstantys į miestą gyventojai užpildo, tarkim, atlaisvėjusią paklausą iš vyresnių žmonių, kurie atlaisvino būsto fondą.
O kas bus po 30 metų? Sunku pasakyti. Jeigu gyventojų skaičius, jeigu vidinė ar iš trečiųjų šalių imigracija nepadengs natūralios gyventojų kaitos minuso, tai taip – atsiras būsto fondo perteklius.
Esant būsto fondo pertekliui, kainos bent jau turi pagrindą mažėti. Tai nereiškia, kad tai bus po vienerių ar dviejų metų problema, bet į tai reikia atsižvelgti.
Tiesiog galbūt nekilnojamojo turto vystytojo perspektyvoje tai nėra tiek aktualus klausimas, bet rinkoje dalyvauja ne tik komerciniai subjektai – dalyvauja ir viešosios įstaigos, dalyvauja ir valstybė. Tai problema truputėlį už vystytojų galimybių ribų įvertinti.
Bet šiandien didieji miestai auga – Vilnius labai ilgai, Kauno miestas nuo maždaug 2016–2017 metų, 2019 užtikrintai. Klaipėdoje, deja, augimas sutapo su karo Ukrainoje pradžia ir, remiantis ligonių kasų duomenimis, tikėtina, nemažai į skaičių patenka ir Ukrainos gyventojų, kurie kreipėsi medicininių paslaugų.
Bet vėlgi – jeigu jie neperka būsto ir jį nuomojasi, kažkas turi jį nupirkti, kad galėtų išnuomoti. Tai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu kaip ir viskas gerai. Ilguoju – vėl reikėtų „išgyvendinti“ vieno vaiko politiką.
Kaip vertinate dabartinę situaciją?
U. Žiogelė: <...> Taip, gimstamumas mažėja. Netgi galima tai pastebėti iš namų ūkio sudėties. Šiuo metu ji, jeigu neklystu, siekia apie 1,7 asmens.
Tai reiškia, kad net ir patys poreikiai būstui tampa kitokie. Pavyzdžiui, nebūtinai reikia tokio jau didelio būsto – matome didesnę paklausą mažesniems. Tai taip ir atsiliepia nekilnojamojo turto rinkai.
Sakote, kvadratūra, liaudiškai tariant, mažėja renkantis ir perkant būstą?
U. Žiogelė: Taip. Iš tikrųjų netgi šiame laikotarpyje, kai jau atšoko ta vadinamoji spiralė, išaugo paklausa ir pagerėjo įperkamumas, nes, žinoma, palūkanos sumažėjo.
Pastebėjome, kad nebūtinai žmonės perka didesnius būstus – jie gali pasirinkti ir geresnės kokybės, geresnėje lokacijoje esančius būstus. Tai susiję ir su gyventojais.
O jeigu kalbant apie patį pirkėjo paveikslą iš šiandienos perspektyvos – koks jis?
U. Žiogelė: Priklausomai nuo poreikių. Ekonominė klasė irgi labai laukia to pagerėjusio įperkamumo.
Jeigu šeimai reikėjo prasiplėsti į didesnį būstą, atsirado papildomų vaikų ar tiesiog juos planuoja, tai, žinoma, jie gal net ir nesvarstė apie prabangesnį būstą.
Bet žinome, kad Vilniuje vis tiek yra nemažai vienišų žmonių, tai jiems tokio poreikio nėra.
Natūralu, kad ir ta paklausa daugiausia vidutinės klasės būstui yra išaugusi.
LB vadovas: būsto kainų augimą skatina augančios pajamos, pasiūlos trūkumas
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad būsto kainų augimą labiausiai lems galimas pasiūlos trūkumas, kuris formuosis dėl augančios ekonomikos bei gyventojų pajamų, o ne iš antrosios pensijų pakopos išsiimamos lėšos ar pradinio įnašo pirmajam būstui mažinimas.
„Mes norime būstą pirmą kartą jį įsigyjantiems padaryti prieinamesnį, (...) bet tai nereiškia, jog tai yra absoliutus pasikeitimas dėl pradinio įnašo reikalavimo mažinimo“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Aš manau, kad daug kas galėjo įsitikinti, kad ten (antrojoje pensijų pakopoje – BNS) nėra dešimtys tūkstančių eurų, tai yra labiau kelių tūkstančių eurų pinigai. Ar tai sumos, kurių užtektų įsigyti nekilnojamąjį turtą, aš manau, kad tikrai ne. (...) Mano galva, pagrindinis veiksnys, kuris formuoja (būsto – BNS) paklausą, yra ekonomika ir augančios pajamos“, – pridūrė jis.
Tuo metu augant būstų sandorių apimtims, G. Šimkus teigė, jog šiuo metu yra sukeltas lūkestis, jog nekilnojamasis turtas yra gera investicija, nes kainos tik augs.
„Mes turime tokį, vadinkim, kalbomis sukeltą investicinio pasipelnymo naratyvą. Kiek jis realizuosis, matysime, nes galų gale viską į savo vietas sustato būtent perkamoji galia“, – sakė jis.
LB valdybos pirmininkas teigė, jog būstų pardavimo sandorių augimas nekeltų nerimo, jei atitinkamai augtų ir pasiūla.
„Pasiūla (Vilniuje – BNS) yra apie 4 tūkstančiai butų. Klausimas, kaip greitai šita pasiūla išseks, tačiau matome, kad vystytojai yra pasiruošę statyti daugiau būstų. (...) Mes norime tvarios nekilnojamojo turto raidos. Visgi mūsų politika nėra nukreipta į kainų reguliavimą“, – tikino G. Šimkus.
Tačiau, jo teigimu, 2-3 proc. metinis būstų kainų augimas būtų sunkiai suderinamas su ekonomikos raida.
„Negalvoju, kad 2-3 procentai nekilnojamojo turto kainų metinis kilimas yra tas, kuris esant tokiai ekonomikos raidai ir pajamų augimui yra suderinamas su mūsų ekonomikos raida. Jis bus spartesnis. Bet tikrai nesinori matyti žymiai didesnį nei 10 proc. kainų augimą“, – teigė LB atstovas.
BNS rašė, kad LB atnaujinus Atsakingojo skolinimo nuostatus, nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip yra dabar.
Tuo metu nuo šių metų įsigaliojo antrosios pensijų pakopos reforma, pagal kurią atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
