europos komisija

Jaunieji europiečiai per dieną socialiniuose tinkluose praleidžia 4–6 valandas, o tie, kurie pradėjo naudotis socialiniais tinklais nesulaukę 10 metų – ir 7–8 valandas. Europos Komisija sumanė, kad reikia tai riboti ir jaunesniems nei 13 metų vaikams neleisti turėti prieigos prie socialinių tinklų. Kaip tokie pokyčiai atrodytų praktikoje ir ar patys tėvai yra pasiruošę pokyčiams? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su teisingumo ministre Rita Tamašuniene.

Europos Komisija Lietuvai ir kitoms bloko narėms inicijuoja pažeidimo procedūrą dėl to, kad jos laiku neperkėlė į savo nacionalinę teisę kelių direktyvų. EK pranešime nurodoma, kad terminas šioms direktyvoms perkelti į nacionalinę teisę neseniai pasibaigė. Nurodytos valstybės narės neperkėlė ES direktyvų visiškai. Komisija ragina jas nedelsiant imtis veiksmų, kad jų teisės aktai atitiktų ES reikalavimus.

Socialinių tinklų draudimas vaikams iki 13 metų, o vyresniems – ne daugiau kaip valanda per dieną. Tokį vaikų naudojimosi socialiniais tinklais reguliavimo įstatymą paskelbė Europos Komisija (EK). O asmenines paskyras, kurios nebus reguliuojamos, galės turėti tik paaugliai, sulaukę 16 metų. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Europos Komisija užsimojo reguliuoti, nuo kokio amžiaus ir kiek laiko vaikai praleis socialiniuose tinkluose.

Neįsivaizduojate savo pusryčių be kavos ar apelsinų sulčių? Pasiruoškite sumokėti daugiau už šiuos produktus. Jei bus įgyvendintas Briuselio planas priversti užsienio augintojus laikytis Europos Sąjungos (ES) pesticidų taisyklių, vien už kavą gali tekti mokėti 4 kartus daugiau, rašo „Politico“. Europos Komisijos (EK) vidaus tyrėjų atlikta analizė patvirtina tai, ką ne ES ūkininkai sako jau kelis mėnesius: planas uždrausti bet kokius kai kurių „pavojingiausių“ pesticidų, uždraustų ES dėl sveikat...

Europos Komisijos paskelbta teisės viršenybės ataskaita patvirtina, kad Lietuvos teismų sistema išlieka stipri ir patikima, pirmadienį pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos visuomenė ir verslo bendruomenė teismų nepriklausomumą suvokia kaip aukštą – 66 proc. gyventojų ir 70 proc.

Lietuvos inovacijų indeksas šiemet siekia 86,6 proc. ES vidurkio – per metus padidėjo 1,9 punkto, rodo naujausia Europos Komisijos (EK) Europos inovacijų švieslentė. Lietuva ir toliau priskiriama vidutinių inovatorių grupei bei išlaikė 18-ąją vietą, penktadienį pranešė Inovacijų agentūra.  Latvija švieslentėje užima 25 vietą, o Estija – 11 vietą, ji priskiriama stiprių inovatorių grupei. Europos inovacijų švieslentės viršūnėje – Švedija, Danija ir Nyderlandai.

Europos Komisija (EK) kreipėsi į keturias ES nares, įskaitant Lietuvą, dėl netinkamo Direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame EK pranešime, direktyvoje apibrėžiamos nusikalstamos veikos ir sankcijos už pinigų plovimą, palengvinamas ES valstybių narių policijos bei teisminis bendradarbiavimas, taip pat užkertamas kelias nusikaltėliams pasinaudoti skirtingomis teisinėmis sistemomis visoje Bendrijoje.

Daliai gyventojų patiria vis daugiau sunkumų padengti šildymo, elektros sąskaitų ar sumokėti už degalus automobiliui. Dėl to valstybė numato naujas paramos priemones, kurios padėtų sumažinti finansinę naštą. Tiesa specialistai pažymi, kad pasinaudoti finansine pagalba galės ne visi. Lietuvos socialinio klimato plane yra nurodoma apie 300 tūkst. namų ūkių, kurie yra pažeidžiami arba jau patiria energetinį skurdą. Taip pat išskirti ir 226 tūkst.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos Socialinio klimato fondo (SKF) planą – 2026–2032 metais jam įgyvendinti numatyta 884 mln. eurų paramos, pirmadienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir EK atstovybė Lietuvoje. 663 mln. eurų plano lėšų bus skirta iš ES Socialinio klimato fondo, o 221 mln. eurų padengs Lietuva. Prašyti pirmo mokėjimo Vyriausybė  galės pradėjusi įgyvendinti planą. 440 mln. eurų bus skirta visuomeninio ir kito transporto sektoriui, 422 mln.

Trys ketvirtadaliai europiečių neigiamai vertina Jungtines Amerikos Valstijas – tai staigus šuolis lyginant su praėjusių metų pabaiga, rodo penktadienį paskelbta didelio masto apklausa.  Remiantis apklausomis 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, žmonių, turinčių nepalankią nuomonę apie Jungtines Valstijas, nuo 2025 m. spalio ir lapkričio mėnesių padaugėjo 14 proc., dabar tokios nuomonės laikosi 74 proc. europiečių.  „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad tik 24 proc.

Artėjančios Europos dienos proga, Lietuvoje lankysis už kartų tarpusavio teisingumą, jaunimą, kultūrą ir sportą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Glennas Micallefas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Nurodoma, kad G. Micaleggas susitiks su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovais.

Siekiant padėti suvaldyti krizės Artimuosiuose Rytuose padarinius, Europos Komisija (EK) sudarė lengvesnes sąlygas skirti valstybės pagalbą labiausiai nukentėjusiems verslo sektoriams. Komisija patvirtino tai numatantį komunikatą, kuris bus taikomas iki metų pabaigos, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Anot jos, jau finalizuojama tikslinė pagalbos priemonė – paskolos labiausiai krizės paveiktiems Lietuvos verslo sektoriams.

Europos Komisija (EK) paskelbė pirmąją Europos Sąjungos (ES) kovos su skurdu strategiją ir socialinį planą, kuriuo siekiama iki 2050 metų Bendrijoje visiškai panaikinti skurdą bei užtikrinti žmonių su negalia teises, skelbia EK atstovybė Lietuvoje. Pasak jos, dokumente numatytas ir tarpinis tikslas – iki 2030 metų skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių asmenų skaičių ES sumažinti bent 15 mln. Naujausiais duomenimis, 52 proc.

Lietuva pateikė prašymą Europos Komisijai (EK) išmokėti dar 153 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) plano lėšų.  Tai jau šeštas toks mokėjimo prašymas, apimantis atsiskaitymą už dar 18 rodiklių (viso bus atsiskaityta už 129 rodiklius), pranešė Finansų ministerija.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos sprendimas atsisakyti branduolinės energijos buvo „strateginė klaida“, nes sparčiai kylančios naftos kainos vėl sukėlė susirūpinimą dėl bloko energetinio pažeidžiamumo.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos iššūkiu – tai daro įtaką ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų vystymuisi. Dokumente taip pat pateikiamas šios problemos sprendimo planas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prie Europos Komisijos (EK) būstinės Briuselyje iškelta Ukrainos vėliava kaip solidarumo su Ukraina ženklas, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos metinėms.  Europos Komisija apie tai paskelbė socialiniame tinkle X. Europos Komisija pavadino vėliavą „Europos atsparumo ir vilties simboliu“.  „Šiandien keliama vėliava įkūnija nepalenkiamą tautos, ketverius metus atremiančios plataus masto neišprovokuotą smurtą ir sunaikinimą, dvasią.

Europos Komisija trečiadienį pristatė naują strategiją, kuria siekiama palengvinti ES regionų, besiribojančių su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, galimybes gauti naujo finansavimo. Komisijos teigimu, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos pasienio regionai dėl hibridinių atakų, tikslinės migracijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo patiria vis didesnį ekonominį ir socialinį spaudimą.

Europos Komisijai (EK) skyrus Lietuvai 22 mln. eurų kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tam lėšų reikės daugiau, o jų bus siekiama gauti 2028–2034 metų ES biudžete. Pasak ministro, Lietuva nori, kad europinių lėšų būtų skiriama ne tik su sinchronizavimu susijusiems objektams saugoti. O tam, kad regiono valstybės galėtų tinkamai apsaugoti energetikos objektus, joms kitąmet reiktų apie 1 mlrd. eurų. „Tai (22 mln.

Europos Komisija (EK) pristatė Europos prieglobsčio ir migracijos valdymo strategiją, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai migracijai, apsaugoti žmones, bėgančius nuo karo ir persekiojimo, bei pritraukti specialistų į Europos Sąjungą (ES), pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Skelbiama, kad migracijos strategijoje numatyta stiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais migracijos srityje bei kovą su neteisėtu žmonių gabenimu ir grąžinimo bei readmisijos procesus.

Europos Komisija (EK) skyrė 113 mln. eurų kritinės infrastruktūros atsparumo projektus įgyvendinančioms Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorėms, pranešė Energetikos ministerija. Institucijos teigimu, kritinės energetikos infrastruktūros apsauga Europos Sąjungos (ES) lygiu finansuojama pirmą kartą. Tokios galimybės buvo sukurtos, Baltijos šalims ir Lenkijai įgyvendinus sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą.

Suomijos pasienio apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė kartu su kitomis Baltijos jūros valstybėmis ir Europos Komisija (EK) steigia jūrų stebėjimo centrą, skirtą kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugai Suomijos įlankoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. „Kompetentingos institucijos privalo turėti gebėjimus ir įgaliojimus įsikišti į situacijas, susidarančias teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – teigiama tarnybos pranešime.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį perspėjo, kad 27 valstybių Europos Sąjunga (ES) privalo veikti greičiau stiprindama savo ekonomiką ir gynybą, nes susiduria su nauja pasaulio tvarka, kurią apibrėžia „gryna jėga“. U. von der Leyen, kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP), teigė, jog Europa privalo sustiprėti, kad galėtų daryti įtaką likusiam pasauliui, bei perspėjo Jungtines Valstijas, kad nesutarimai tarp sąjungininkų dėl Grenlandijos tik sustiprins Vakarų šalių...

Europos Sąjunga (ES) ir Indija, pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, artėja prie derybų dėl milžiniškos naujos laisvosios prekybos zonos pabaigos. „Dar turime darbo, tačiau jau netrukus sudarysime istorinį prekybos susitarimą“, – sakė ji Pasaulio ekonomikos forume Davose. Tai esą sukurtų 2  mlrd. žmonių rinką, kuri sudarytų beveik ketvirtadalį pasaulio ekonominės galios.

Keturioms Pietų Amerikos valstybėms ir Europos Sąjungai (ES) po 25 metus trukusių derybų šeštadienį pasirašius svarbų bei prieštaringai vertinamą prekybos susitarimą, Europos Komisijos (EK) atstovas sako, kad jis atvers naujų galimybių Lietuvos verslui, o nuogąstaujančius ūkininkus ramina – jų apsaugai nuo pigios Pietų Amerikos produkcijos numatyti saugikliai.

Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino penktąjį Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) mokėjimo prašymą, šalia kovo mėnesį turėtų būti išmokėta virš 360 mln. eurų (atskaičius avansus), pranešė Finansų ministerija. Pernai gruodį pateiktame penktajame mokėjimo prašyme Lietuva sėkmingai atsiskaitė už 5 rodiklius, tarp jų – už rodiklį dėl naujos nacionalinio plėtros banko ILTE investavimo politikos.

Europos Komisijos atstovė Paula Pinho pareiškė, kad norint užbaigti karą Ukrainoje, „tam tikru momentu“ turės įvykti tiesioginės derybos su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „Euractiv“. „Taika Ukrainoje priklauso nuo vieno asmens: tas asmuo, kaip jūs puikiai žinote, yra prezidentas Putinas“, – sako ji. „Taigi, akivaizdu, kad tam tikru momentu teks derėtis ir su prezidentu Putinu“, – priduria P. Pinho.

Lietuvą kitą savaitę turėtų pasiekti beveik pusę milijardo eurų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano lėšų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Pernai rugpjūtį Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) ketvirtąjį prašymą išmokėti dalį šaliai numatytų fondo pinigų. Jame nurodyta, kad Lietuva įvykdė 40 įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė 2021 m., kai ES valstybių vadovų iniciatyva buvo sukurtas RRF planas.

Europos Komisija (EK) nutraukė prieš devynerius metus prieš Lietuvą pradėtą formalią Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą dėl Miesto nuotekų direktyvos nuostatų neįgyvendinimo. Toks sprendimas buvo priimtas Lietuvai įgyvendinus didžiąją dalį nustatytų įsipareigojimų, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija. „EK sprendimas nutraukti pažeidimo procedūrą rodo, kad Lietuva padarė reikšmingą pažangą įgyvendindama Miesto nuotekų direktyvos reikalavimus.

Europos Komisija (EK) patvirtino pirmosios atominės elektrinės Lenkijoje valstybinį kofinansavimą, taip užbaigdama beveik metus trukusį Varšuvos paraiškos nagrinėjimą. EK pripažino, kad investicijos į branduolinę energetiką gali atlikti esminį vaidmenį Lenkijos strategijoje dekarbonizuoti elektros energijos gamybą. Prieš metus pateiktoje paraiškoje Lenkijos vyriausybė nurodė, kad investicijos į projekto įgyvendinimą siektų beveik 180 mlrd. zlotų (daugiau kaip 40 mlrd. eurų), iš jų 60 mlrd.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija (EK) nusprendė apskųsti Lietuvą Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismui. Esą mūsų šalis taip ir nesugebėjo sumažinti pavojingos oro taršos. O jei teismas pripažins, kad taisyklės buvo pažeistos, tai gali atsieiti labai brangiai visai valstybei, taigi ir mokesčių mokėtojams.

Europos Sąjungos (ES) klimato komisaras Wopke Hoekstra penktadienį pareiškė esąs nusivylęs naujausiu COP30 susitarimo projektu, kuriame neminimas laipsniškas iškastinio kuro naudojimo atsisakymas. „Tai visiškai neatitinka mūsų siekių poveikio klimatui mažinimo srityje. Esame nusivylę šiuo metu svarstomu tekstu“, – sakė W. Hoekstra.

 Su Europos Komisijos (EK) pirmininkės vykdomąja pavaduotoja Henna Virkkunen penktadienį susitikusi premjerė Inga Ruginienė sako, jog ES į Rusijos hibridines atakas turi atsakyti sankcijomis Kremliui ir jo bendrininkams. „ES valstybių narių atsparumas hibridinėmis atakomis yra išbandomas kasdien, Rusijai ieškant pažeidžiamų vietų visur, kur tik gali – ore, jūroje, sausumoje, kibernetinėje erdvėje.

Su oficialiu vizitu Lietuvoje penktadienį lankosi Europos Komisijos (EK) pirmininkės vykdomoji pavaduotoja Henna Virkkunen. Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga pareigūnė Vilniuje susitiks su šalies vadovais, dalyvaus diskusijoje. Kaip nurodė EK atstovybė Lietuvoje, H. Virkkunen kalbėsis su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Inga Ruginiene, užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, lankysis Nacionaliniame krizių valdymo centre.

Europos Komisija įvardijo prognozę, kada gali baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą – institucijos vertinimu, tai gali nutikti jau 2026-ųjų pabaigoje. Tokia prielaida tapo pagrindu naujam trijų finansavimo scenarijų pasiūlymui, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikę ES paramą Kyjivui ir išlaikyti spaudimą Maskvai.

Siekdama nuraminti susirūpinusią Belgiją, Europos Komisija (EK) pasiūlė dideles garantijas Ukrainai suteikiamai 140 mlrd. eurų paskolai. Anot EK, Belgija nebus palikta viena spręsti teisinių ar finansinių pasekmių, susijusių su šalies teritorijoje esančio Rusijos turto panaudojimu, rašo „Politico“. Leidinys susipažino su vidiniu pranešimu, kuris buvo pridėtas prie pirmadienio ryte Europos Sąjungos (ES) sostinėms išsiųsto laiško.

Europos Komisija (EK) padidino euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo šiais metais prognozę iki 1,3 proc. nuo prieš pusmetį skelbtų 0,9 procento.

Europos Komisija (EK) patvirtino ketvirtąjį Lietuvos prašymą išmokėti 514,5 mln. eurų (atskaičius avansus) šaliai skirtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, ketvirtadienį pranešė Komisija. Lietuva sėkmingai įvykdė 39 iš 40 Europos Sąjungos (ES) Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų reformų ir investicijų rodiklių, susijusių su trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dotacijos dalimis, nusprendė naujausią šalies mokėjimo prašymą įvertinusi EK.

Nuo kitų metų Lietuvoje leidus žmonėms atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos fondų, už finansus atsakinga eurokomisarė Maria Luís Albuquerque pabrėžia, kad Europos Komisija (EK) rekomenduoja šalims narėms stiprinti antrąją pensijų pakopą. „Visoms ES narėms teikiama rekomendacija yra plėsti ir remti profesinių pensijų sistemą – antrąją pakopą“, – penktadienį po susitikimo su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu Vilniuje sakė M. L. Albuquerque.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) pristatė planą, kaip iki 2040 m. gerokai sutrumpinti kelionių traukiniais tarp didžiųjų Europos miestų laiką, siekiant sumažinti trumpų nuotolių skrydžių poreikį.  „Kelionių tarp sostinių visoje Europoje trukmės sutrumpinimas yra apčiuopiamas ir pragmatiškas mūsų ryžto padaryti Europą vieningesnę ir veiksmingesnę rezultatas“, – sakė EK viceprezidentas Raffaele Fitto.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pagerbė Venesuelos opozicijos lyderės Marios Corinos Machado Nobelio taikos premijos laimėjimą, sakydama, kad šis apdovanojimas simbolizuoja ne tik jos drąsą, „bet ir kiekvieną balsą, kuris atsisako būti nutildytas“. „Venesueloje ir visame pasaulyje. Tai yra galinga žinia. Laisvės dvasia negali būti įkalinta. Demokratijos troškimas visada nugali. Brangioji Maria, kova tęsiasi“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė U. von der Leyen.

Europos Komisija (EK) skyrė 1,1 mln. eurų paramos nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams. Vyriausybė galės skirti dar iki trijų kartų daugiau nacionalinės paramos.  Parama skirta iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Ūkininkai nukentėjo, kuomet šių metų kovo pradžia buvo rekordiškai šilta, tačiau balandį netikėtinai atslinko šalnos ir dėl to stipriai nukentėjo sodai bei uogynai“, – pranešime sakė atstovybės vadovas Marius Vaščega.

Ketvirtadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir jos komanda Europos Parlamente Strasbūre atlaikė du balsavimus dėl nepasitikėjimo.  Pasiūlymus balsuoti dėl nepasitikėjimo pateikė kraštutinių dešiniųjų grupė „Europos patriotai“ ir kairieji, per abu balsavimus nepavyko užsitikrinti mažiausiai 360 balsų, kad nepasitikėjimas būtų pareikštas.  Kraštutinių dešiniųjų pasiūlymą palaikė 179 įstatymų leidėjai, 378 balsavo prieš, 37 susilaikė.

Į Lietuvą oficialaus vizito ketvirtadienį atvyksta už sanglaudą ir reformas atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininkės vykdomasis pavaduotojas Raffaele Fitto. Savo vizitą Lietuvoje R. Fitto pradės dalyvaudamas konferencijoje „ES+U“. Vėliau suplanuoti EK pirmininkės vykdomojo pavaduotojo susitikimai su parlamento vadovu Juozu Oleku, laikinuoju ministru pirmininku ir finansų ministru Rimantu Šadžiumi bei paskirtąja premjere Inga Ruginiene.

Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino Europą įtvirtinti savo nepriklausomybę „priešiškame“ pasaulyje, pasmerkė Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją ir paragino imtis griežtesnių veiksmų Izraelio atžvilgiu dėl katastrofiškos situacijos Gazoje. „Šiuo metu brėžiamos naujos pasaulio tvarkos, grindžiamos galia, mūšio linijos“, – savo metiniame pranešime apie ES padėtį Europos Parlamente sakė U. von der Leyen. „Taigi, taip, Europa turi kovoti.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europa „gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, ragindama investuoti į strateginius pajėgumus, siekiant sustiprinti su Rusijos grėsme susiduriantį rytinį flangą. „Europos rytinis flangas užtikrina visos Europos saugumą. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Štai kodėl turime investuoti į jo rėmimą“, – Strasbūre susirinkusiam Europos Parlamentui (EP) sakė U. von der Leyen.

Buvęs Europos Komisijos skaitmeninių reikalų komisaras Thierry Bretonas ketvirtadienį nepriėmė kvietimo liudyti JAV Kongreso posėdyje dėl Europos Sąjungos (ES) skaitmeninių taisyklių, kurias prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkai kritikuoja kaip grėsmę žodžio laisvei. „Su pagarba pranešu, kad dalyvauti negalėsiu“, – naujienų agentūrai AFP perduotame savo laiške Respublikonų partijos atstovui Jimui Jordanui, vadovaujančiam Atstovų Rūmų Teisės komitetui, rašė buvęs Europos Komisijos narys.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį lankysis Lietuvoje. Vizito metu, kuris prasidės penktadienį, Komisijos vadovė iš viso aplankys septynias Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną turinčias valstybes. Kaip rašoma EK vadovės darbotvarkėje, U. von der Leyen susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, taip pat lankysis pasienyje su Baltarusija.

Europos Komisijai (EK) paviešinus 2028-2034 metų finansinę programą, vis dar neaišku, ar bus suvienodintos ir kaip tiesioginės išmokos visų Europos Sąjungos (ES) šalių ūkininkams, sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.