Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su teisingumo ministre Rita Tamašuniene.
Kaip vyktų socialinių tinklų ribojimas?
Iš tikrųjų ši diskusija nėra nauja Lietuvoje, ji yra plačiai nagrinėjama. Taip pat yra Seimo narių iniciatyvų drausti internetą vaikams iki 16 metų. Tačiau vis dėlto atskiroms valstybėms sureglamentuoti ribojimus ir bendradarbiauti su didelių platformų korporacijomis iš tikrųjų būtų sudėtinga, nes mūsų vaikai yra sumanūs – nueiti per kitą valstybę ir susikurti paskyrą pasinaudojus interneto vertėju jiems nebūtų sudėtinga. Dėl to vieninga sistema turbūt yra teisingas kelias.
Rugsėjo mėnesį Europos Sąjungoje buvo užregistruotas pasiūlymas – „Kids Act“ – būtent riboti vaikų amžių internete ir socialiniuose tinkluose. Nustatytas diferencijuotas amžius, ne vienoda ribojimų grupė – iki 13 metų siūloma visai uždrausti, nuo 13 iki 15 m. – leisti tik su tėvų kontrole ir tam tikru turiniu, o nuo 15 iki 18 metų, grupė, kuri visose Europos valstybėse dažniausiai jau turi sukurtas paskyras, užtikrinti saugią platformų aplinką.
Ši diskusija aktuali, nes matome, kad jau šešios valstybės priėmė nacionalinės teisės aktus ir susiduria su kontrolės problemomis, nes internetas sienų neturi.
Kaip viskas vyktų realiai? Priimti sprendimą yra viena, o kaip jį įgyvendinti?
Tai priklauso nuo derybų galios su didelėmis korporacijomis, kurios taip pat sutinka bendradarbiauti. Mūsų ministerijos komanda susitiko su bendrovės „Google“ atstovais, kurie taip pat pasiryžę prisidėti. Susitikime jie minėjo, kad nori taikyti tam tikrus kontrolės mechanizmus ir sukurti saugesnę skaitmeninę aplinką nepilnamečiams bei vaikams. Tai apima dizaino reikalavimus, nes šiuo metu kuriamas toks dizainas, kuris maksimaliai išlaiko vaiko dėmesį – jį įtraukia vis papildydamas ir pateikdamas dar įdomesnių žinių ar kitokių filmukų socialiniuose tinkluose. Dėl to minėtos valandos, kurias vaikai praleidžia socialiniuose tinkluose ir internete, yra išties įspūdingos.
Nuo 13 iki 15 metų jaunuoliai galėtų naudotis socialiniais tinklais prižiūrimi tėvų po vieną valandą per dieną. Bet kiek tai veiksminga, jei tėvai dažnai neturi laiko vaikams, o telefoną kartais duoda nuo mažų dienų, kad tik vaikas nezirztų? Kiek tikėtina, kad tai veiks?
Pirmiausia akcentuojamas amžiaus nustatymas kuriant paskyrą. Tai labai sudėtingas darbas, todėl reikia sulaukti visų Europos valstybių nuomonės šiuo klausimu, nes susiduriame su balanso paieškomis tarp asmens duomenų apsaugos ir amžiaus nustatymo. Tapatybės, kitaip nei per elektroninę bankininkystę arba asmens tapatybės dokumentą, nustatyti negalėtume, todėl tą reikės daryti. Tačiau reikia tokių funkcionalumų, kad socialiniuose tinkluose neliktų per daug duomenų ir platformos ne visais jais disponuotų.
Amžiaus nustatymas, kurį griežtai kontroliuos pačios platformos, taip pat yra labai svarbus momentas, nes atsakomybė ir kontrolė daugiau perleidžiama joms. Tai yra, jos pačios turės įrodyti, kad jų platforma ir siūlomas produktas yra saugūs. Mes šiek tiek nukreipiame kontrolės ir vaiko apsaugos internete mechanizmą į verslo pusę. Šis kelias turbūt yra teisingas.
Didžiausia diskusija kyla dėl to, kad nepilnametis skirtingai apibrėžiamas nacionalinėje teisėje. Pavyzdžiui, mūsų Civiliniame kodekse jau nuo 14 metų vaikai turi daugiau teisių turėti savo pajamas arba su tėvų leidimu sudaryti sandorius, taip pat nuo 14 metų jie įgyja autorių teises. Žinome, kad ne viskas yra blogybė. Internete yra ir lavinamojo turinio, naudingo mūsų vaikų gebėjimams bei kompetencijoms ugdyti. Taip pat kalbame apie tai, kad mums reikia rasti aukso vidurį – ne viską vaikams uždrausti, o padaryti internetą saugų ir lavinantį, kad rečiau susidurtume su tokiomis pasekmėmis, kokias matome dabar – prastėjančia vaikų psichine bei emocine sveikata ir prastesniais socialiniais bei bendravimo su bendraamžiais įgūdžiais.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
