europos komisija

Europos Komisija (EK) patvirtino, jog Lenkija įvykdė tris paskutines sąlygas, kad būtų visiškai išmokėtos ES struktūrinių fondų lėšos, socialiniame tinkle „X“ penktadienį pranešė Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pelczynska-Nalecz, kurią cituoja naujienų agentūra PAP. „Pagaliau sulaukėme žalios šviesos pateikti dokumentus dėl struktūrinių fondų“, – šeštadienį privačiam naujienų kanalui TVN 24 sakė ministrė.  „Šie dokumentai bus tvarkomi Europos Komisijoje.

Europos Komisija paprašė suteikti informacijos apie technologijų milžinės „Apple“ įsipareigojimus, siekiant sumažinti susirūpinimą dėl konkurencijos ribojimo, atliekant bekontakčius atsiskaitymus mobiliaisiais prietaisais parduotuvėse. „Apple Pay“ yra bendrovės „Apple“ mobilioji piniginė, suteikianti vartotojams galimybę atsiskaityti mobiliaisiais prietaisais ir veikianti bendrovės „Apple“ operacinės sistemos iOS pagrindu, su ja sudarydama uždarą ekosistemą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įspėjo, kad saugumo situacija Europoje „pasikeitė dramatiškai“, todėl būtina ruoštis reaguoti į galimas grėsmes, net jei tai apimtų karines priemones. Lietuvoje viešintis eurokomisaras pramonei ir konkurencingumui Thierry Bretonas patvirtino, kad vasario pabaigoje bus pristatyta nauja Europos gynybos pramonės strategija. Anot premjerės, pasikeitusi saugumo padėtis Europoje rodo, kad valstybės turi stiprinti ir savo gynybą.

Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė beveik 10 mln. eurų pabėgėlių priėmimo sistemai stiprinti, už šias lėšas bus atnaujinama apgyvendinimui skirta infrastruktūra, vykdomi kiti projektai, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).  Ministerija EK skelbtą projektų atranką laimėjo kartu su partneriais – Pabėgėlių priėmimo centru, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Tauragės rajono ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Mirė Jacques 'as Delorsas – buvęs Europos Komisijos vadovas ir vienas pagrindinių euro valiutos kūrėjų, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pranešė jo dukra Martine Aubry. Ji sakė, kad 98 metų J. Delorsas mirė miegodamas savo namuose Paryžiuje gruodžio 27 dieną. Socialistas J. Delorsas padarė įspūdingą politinę karjerą Prancūzijoje, kur 1981–1984 metais, šalį valdant prezidentui Francois Mitterrandui, dirbo finansų ministru.

Europos Komisija ne vieną kartą džiūgavo priėmusi ne visiems priimtiną sprendimą, kuriuo automobilių gamintojai bus įpareigoti nuo 2035 m. nutraukti naujų automobilių, turinčių vidaus degimo variklį gamybą. Nors toks sprendimas sulaukė gausybės prieštaringų vertinimų, tačiau didžiulį spaudimą iš automobilių industrijos pajutusios tam tikros ES šalys narės sugebėjo išsikovoti išimtį sintetiniams degalams, kuriais galėtų būti maitinami tie patys vidaus degimo varikliai.

Vairuotojai, kurių lengvieji automobiliai ir lengvosios komercinės transporto priemonės pirmąkart įregistruotos 2021 m. sausio 1 d., techninės apžiūros ataskaitose matys savo degalų ir energijos sąnaudas. Kaip anksčiau skelbė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai, Lietuvoje šie pokyčiai įteisinami, remiantis Europos Komisijos keliamais reikalavimais valstybėms narėms rinkti transporto priemonių degalų ir energijos sąnaudų duomenis.

Nepasiekus trijų rodiklių iš 19-kos Lietuva negali pateikti antrojo prašymo Europos Komisijai (EK) dėl šimtų milijonų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos, sako Finansų ministerijos atstovas.  Pasak ministerijos Investicijų departamento patarėjo Pauliaus Baniūno, prašymą planuota teikti iki šių metų pabaigos – po to, kai EK patvirtino atnaujintą Lietuvos RRF lėšų panaudojimo planą.

Briuselyje antradienį vykstant Europos Sąjungos (ES) energetikos tarybai, Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario. Dokumente taip pat įsipareigota spartinti elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ įgyvendinimą ir išnagrinėti jos alternatyvą sausumoje pranešė Energetikos ministerija.

Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą preliminarų įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti beveik 9 mln. eurų iš įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, pranešė Finansų ministerija. Anot jos, tokį sprendimą EK priėmė įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją – Komisija laiko visiškai pasiekus rodiklį dėl aplinkosaugos mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo.

2035 m. įsigaliosiančių reikalavimų naujoms transporto priemonėms naudą vis dažniau kvestionuoja ne tik įvairių transporto priemonių gamintojai, bet ir verslo atstovai. Štai, Vokietijoje veikianti bendrovė „Lühmann Group“ planuoja imtis teisinių veiksmų, jog galėtų pakoreguoti jau priimtą ES reglamentą.

Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) prašymą išmokėti 378 mln. eurų paskolą pagal  papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą. Paskola turėtų būti suteikta iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų.  Sulaukus pozityvaus EK vertinimo, pinigai turėtų būti gauti kitų metų balandį, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui. „Kaip Komisija išnaudosime iki tol likusį laiką, kad užtikrintume, jog, kad ir kas nutiktų kitame (ES aukščiausiojo lygio) susitikime, turėsime praktinį sprendimą“, – sakė ji po Europos Vadovų Tarybos Briuselyje.

Pagrindinė Šveicarijos partija – kraštutinė dešinioji Šveicarijos liaudies partija (SVP) – atmetė anksčiau penktadienį pristatytą glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES) planą. Įraše socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) partija pažadėjo „visomis įmanomomis priemonėmis“ kovoti prieš bet kokio pobūdžio institucinius ryšius su Europos Sąjunga.

Europos Komisija trečiadienį pasmerkė Lenkijos „beveik visišką nedalyvavimą“ bandant nutraukti sunkvežimių vairuotojų protestus, dėl kurių buvo užblokuoti sienos perėjimo punktai su Ukraina. „Tai beveik visiškas Lenkijos valdžios institucijų nedalyvavimas (...) Visa ES, jau nekalbant apie Ukrainą, šalį, kurioje šiuo metu vyksta karas, negali tapti įkaitais blokuojant mūsų išorės sienas“, – sakė transporto eurokomisarė Adina Valean.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą laikytis Bendrijos teisės aktų dėl oro taršos ir sumažinti kai kurių išmetamųjų teršalų kiekį, ketvirtadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Europos Komisija išanalizavo naujausius apskaitos duomenis ir kitą valstybių narių pateiktą informaciją (...) ir padarė išvadą, kad Bulgarija, Airija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Austrija, Portugalija ir Švedija toliau nevykdė savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų“, – rašoma pranešime.

Europos Komisija pasiūlė uždrausti importuoti rusiškus deimantus ir suskystintas naftos dujas taikant naujas sankcijas dėl karo Ukrainoje, teigiama dokumente, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Į sankcijų paketą, kuriam turi vienbalsiai pritarti Europos Sąjungos šalys, taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama neleisti Rusijai apeiti naftos kainų viršutinės ribos.

Europos Komisija (EK) blogina šiemet gegužę paskelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad nuosmukis sieks 0,4 procento. Gegužę prognozuota, kad BVP augs 0,5 procento.  Lietuvos realusis BVP sumažės dėl didelės infliacijos, darančios įtaką privačiam vartojimui, ir silpnos pasaulinės paklausos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Tuo metu 2024 metais BVP turėtų padidėti iki 2,5 proc.

Europos Komisija trečiadienį sumažino euro zonos ekonomikos augimo šiais ir ateinančiais metais prognozes, pripažindama, jog „išaugusios pragyvenimo išlaidos padarė didesnės žalos nei tikėtasi“. Euro zonos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2023-asiais prognozė apkarpyta nuo 0,8 proc. iki 0,6 proc., o 2024 metais – nuo 1,3 proc iki 1,2 procento. Nors infliacija ir lėtėja, tebėra vis dar aukšta ir, EK nuomone, kitąmet vartojimas euro zonoje brangs vidutiniškai 3,2 proc., o ne 2,9 proc.

Europos Komisija (EK), įvertinusi Ukrainos ir Moldovos pažangą, rekomendavo pradėti derybas dėl šių valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES).  Ar Ukrainos narystės neužblokuos tokios šalys kaip Vengrija arba tie, kurie nenorės dalintis pinigais, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Europos komisaras Virginijus Sinkevičius. Ar siūlant Ukrainai narystę ES nėra slaptai siūloma Rusijai tartis dėl paliaubų? Tikrai ne, šiuo atveju Europos Komisijos sprendimas nėra susijęs su vykstančiu karu.

Užsienio reikalų ministras tikisi teigiamo Europos Komisijos vertinimo dėl Ukrainos pasirengimo pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, tačiau neabejoja, kad vėlesnės diskusijos šalių vadovų lygmenyje bus sunkūs.

Europos Komisija sekmadienį pasmerkė stiprėjantį antisemitizmą Europos Sąjungoje nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios ir pareiškė, kad „Europos žydai šiandien vėl gyvena baimėje“. „Per kelias pastarąsias dienas antisemitinių incidentų skaičius visoje Europoje pasiekė neįtikėtiną lygį, primenantį kai kuriuos tamsiausius istorijos laikus“, – sakoma EK pareiškime. „Griežčiausiai smerkiame šiuos niekingus veiksmus. Jie prieštarauja viskam, ką turėtų ginti Europa“, – priduriama pranešime.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Vyriausybė pirmadienį pritarė ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimui ir papildymui naujomis investicijomis. Tam prieštaravo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susisiekimo ministras Marius Skuodis susilaikė.  Planą Vyriausybė pakeitė pagal su Europos Komisija (EK) šią savaitę baigtą derinti jo versiją. Su šių įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas. Naująjį planą sudarys 2,3 mlrd.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis aiškiau apibrėžiama teroristinės grupės sąvoka ir gresiančios bausmės už dalyvavimą joje. Tokį siūlymą pateikė Teisingumo ministerija, reaguodama į Europos Komisijos pastabas dėl esamo teisinio reguliavimo. Dabar galiojančioje Baudžiamojo kodekso redakcijoje teroristinės grupės sąvoka yra nurodyta kaip viena bendrininkavimo formų ir prilyginama nusikalstamam susivienijimui.

Lietuva Europos Komisijai (EK) pateikė visus būtinus duomenis ir argumentus, kurie reikalingi šaliai norint gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo, BNS penktadienį pranešė Finansų ministerija.  „Europos Komisija per dviejų mėnesių terminą vertins pateiktą informaciją, tuomet bus priimtas sprendimas“, – teigia ministerija.  Dokumentus Vyriausybė privalėjo pateikti EK iki šeštadienio, spalio 28-osios.

Europos Komisija (EK) Lietuvos 2024 metų biudžeto projekto vertinimą pateiks lapkričio antroje pusėje, sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.   „Biudžeto vertinimas turi būti pateiktas lapkričio antroje pusėje“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete svarstant 2024 metų biudžeto projektą pranešė M. Liutvinskas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 procentinio punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM, nurodoma naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje.  Didesnis atotrūkis nei Lietuvoje užfiksuotas tik Rumunijoje (36,7 proc.), Maltoje (25,7 proc.) ir Graikijoje (17,8 proc.). PVM atotrūkio Europoje mediana – 4,9 proc., vidurkis – 5,3 proc.

Europos Komisijos (EK) atstovai sako, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai.

Europos Komisijos (EK) atstovams pareiškus, kad Lietuva nenurodė rimtų priežasčių, kodėl turėtų būti atidėti su mokesčių reforma susiję šalies Ekonomikos gaivinimo plano (RRF) įgyvendinimo terminai, Finansų ministerija tikina Briuseliui nuolat teikusi argumentus apie aplinkybes, lėmusias politines diskusijas dėl Vyriausybės pasiūlytos mokesčių reformos.

Europos Komisijai (EK) antradienį atmetus Lietuvos prašymą iki 2025-ųjų atidėti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) terminus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvai teksiančią paramos sumą lems Seimo sprendimai dėl mokesčių pakeitimų. „(Mokestinių pakeitimų – BNS) priėmimas būtų buvęs anksčiau, tačiau Komisijai nesutikus, manau, kad tos diskusijos Seime toliau tęsis.

Europos Komisijai (EK) antradienį atmetus Lietuvos prašymą koreguoti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) terminus, Seimo opozicijos atstovai sako, kad tai parodo politikų nemokėjimą susikalbėti viduje, o valdantieji tikisi, kad Lietuvai numatytos lėšos nebus įšaldytos.

Europos Komisijai teikdama atnaujintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų planą, Lietuva prašė daugiau nei dvejiems atidėti su mokesčių reforma susijusių tikslų terminą, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.  EK antradienį pranešė netenkinanti šio Lietuvos prašymo. „Šiame etape Europos Komisija pateikė Lietuvai preliminarias neigiamas išvadas dėl šio prašymo (...). Lietuva turi per vieną mėnesį pateikti savo pastabas.

Europos Komisija (EK) antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų paketą.  Plane atsispindi nauji Lietuvos tikslai finansuoti žaliąją energetinę transformaciją ir paskatinti verslo perėjimą prie žaliųjų ir aukštąją pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pirmadienį nurodė, kad naujų sankcijų Rusijai priėmimas gali užtrukti ištisas savaites Pirmadienį Z. Rau dalyvavo Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, o jo darbotvarkėje buvo dar vienas sankcijų paketas Rusijai dėl jos plataus masto invazijos į Ukrainą.  Savaitgalį Europos Komisija surengė konsultacijas su Bendrijos valstybėmis narėmis dėl naujausio sankcijų Maskvai paketo.

Lietuvai siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų, kol kas neketinama įvesti jų deginimo mokesčio, sako aplinkos viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, naujo mokesčio poreikio nėra, nes perdirbimas augs pakuočių gamybai naudojant daugiau perdirbti tinkamų žaliavų.  „Ar deginimo mokestis panacėja? Anaiptol. Esminių proveržių nesukurtų. Nėra Europos Komisijos rekomendacijos (įvesti tokį mokestį – BNS)“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė.

Laisvės partija neseniai pagrasino Seime blokuoti konservatoriams rūpimą kandidatą į Europos Komisijos narius. Šis grasinimas tiesiogiai nutaikytas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį, kuris užkulisiuose minimas kaip potencialus kandidatas. Kandidatūros realumą parodo tai, kad G. Landsbergis nesiruošia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, neketina vesti partijos sąrašo Seimo rinkimuose, nebesieks vadovauti partijai.

Vokietija pirmadienį pranešė Europos Komisijai apie laikiną pasienio kontrolę prie savo sienų su Lenkija, Čekija ir Šveicarija, taip žengdama dar vieną žingsnį po to, kai praėjusį mėnesį sugriežtino rytinės sienos kontrolę. Po šio pranešimo Vokietija galėtų vykdyti tokius pačius sistemingus patikrinimus pasienyje, kokius nuo 2015 metų vykdo pasienyje su Austrija.

Daugiau nei pusantro milijardo europinių lėšų lyg žemai kabantis vaisius laukia, kol Lietuva juos pasiims, tačiau ministerijos jau trečius metus nesugeba suderinti plano. Savivaldybės skundžiasi, kad projektus infrastruktūros remontams, dviračių takams ar socialinėms reikmėms jau seniausiai parengė ir laukia pinigų, tačiau centrinė valdžia jų nepatvirtina, ar vis keičia. Vinco Kudirkos progimnazija Šiauliuose pastatyta tarpukariu, vos ne prieš šimtą metų. Atėjo laikas ją iš esmės atnaujinti.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pasakė ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, kad Izraelis privalo ginti savo piliečius ir patikino, kad Europa yra jo pusėje. „Tai pats baisiausias išpuolis prieš žydus nuo Holokausto laikų“, –  Izraelio premjerui Tel Avive sakė EK vadovė po apsilankymo „Hamas“ kovotojų išpuolio vietoje. „Manėme, kad tai daugiau niekada nepasikartos, tačiau taip nutiko.

Europos Komisijos narys Thierry Bretonas įspėjo Eloną Muską, kad jo platformoje „X“ skleidžiamas „neteisėtas turinys ir dezinformacija“. Th. Bretono laišką E. Muskui peržiūrėjo naujienų agentūra AFP. Laiške teigiama, kad po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį padidėjo susirūpinimas dėl dezinformacijos, ir reikalaujama, kad E. Muskas atsakytų į skundą ir per 24 valandas kreiptųsi į atitinkamas teisėsaugos institucijas.

Europos Komisija (EK) apribojo tikslingai į įvairius produktus dedamus mikroplastikus – pagal rugsėjo 25 dieną priimtą reglamentą bus uždrausta prekiauti mikroplastiku ir produktais, kuriuose jo yra arba kuriuos naudojant jis išskiriamas, pranešė EK. Didžiausias specialiai pridedamo mikroplastiko šaltinis aplinkoje – dirbtinėje sporto aikštelių dangoje naudojamos užpildo granulės.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis spalį vyks į Europos Sąjungos (ES) ir JAV viršūnių susitikimą Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas džiaugiasi spalio 20 d. Baltuosiuose rūmuose vyksiančiu susitikimu su abiem aukščiausiais Europos politikais, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Europos Sąjunga (ES) skirs nuo konflikto Kalnų Karabache nukentėjusiems žmonėms humanitarinės paramos už 5 mln. eurų. Tai antradienį pranešė Europos Komisija (EK). Praėjusią savaitę EK buvo paskelbusi apie paramą, kurios vertė siekia 500 tūkst. eurų. „Turime būti pasiruošę paremti tūkstančius iš Kalnų Karabacho pasitraukti nusprendusių žmonių, ypač dėl to, nes artėjanti žiema veikiausiai sukels pabėgėliams papildomų iššūkių, – teigė ES krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius.

Nepaisant Maskvos visapusiškos invazijos į Ukrainą, daugybė užsienio investuotojų vis dar vykdo verslą Rusijoje, sako Europos Komisija (EK). „Tarptautinė prekyba ir užsienio bendrovių buvimas Rusijoje pastebimai sumažėjo. Daugiau kaip 40 proc. užsienio investuotojų arba nusprendė palikti Rusiją, arba jau pasitraukė“, – pareiškė Komisija, atsakydama į Europos Parlamento (EP) nario Moritzo Körnerio klausimą.

Trečiadienį, JT Generalinės Asamblėjos metu Niujorke, Europos Komijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius dalyvaus Tarptautinės atvirosios jūros apsaugos sutarties pasirašyme. Anot jo, tai istorinis susitarimas, kuris pirmą kartą numato apsaugoti teritorijas, esančias už atskirų šalių išskirtinių ekonominių zonų ribų. „Tai pirmas ir neabejotinai svarbiausias kada nors valstybių sudarytas susitarimas, siekiant apsaugoti mūsų vandenynus.

Pastarosiomis dienomis į Italijos Lampedūzos salą plūsta tūkstančiai nelegalų iš Afrikos ir italai juos įsileidžia. Žmonių kiekiai milžiniški, o tai reiškia, kad greičiausiai nelegalus bus bandoma paskirstyti po Europos Sąjungos valstybes. O Lietuvai gali tekti spręsti dilemą – arba priimti šimtus nelegalų, arba mokėti milijonus eurų kaip kompensaciją. Kol Lietuva ir Lenkija gana tvirtai nuo nelegalių migrantų saugo rytinę Europos sąjungos sieną, pietų Europoje situacija visiškai priešinga.

Europos Komisijai (EK) rugsėjo pradžioje išaiškinus, kaip vykdyti sankcijas dėl į Lietuvą neįleidžiamų automobilių su rusiškais registracijos numeriais, Komisija gali pateikti ir daugiau išaiškinimų, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. „Komisija pakankamai dažnai aiškina sankcijas, nes reglamentai yra sudėtingi, apima ne vieną sritį, ne vieną prekę, ir asmenis apima.