Vis garsiau užsimenama apie brangstančias statybines medžiagas. Tačiau NT vystytojai sako, kad bent jau kol kas pirkėjų aktyvumas nemažėja.
Anot jų, paklausa išlieka didelė, o kai kuriuos gyventojus į rinką pastūmėjo net ir iš antrosios pensijų pakopos atgauti pinigai.
Apie situaciją nekilnojamojo turto rinkoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.
Kokiu pulsu šiandien gyvena nekilnojamojo turto rinka ir kokios tendencijos pastebimos?
Š. Tarutis: Bendrais žodžiais, trumpai sakant, pulsas rinkoje iš tikrųjų yra pakankamai pozityvus, nes vienas svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto rinkoje, savaime suprantama, yra paklausa. Kol pirkėjai norės pirkti būstą, kol bus poreikis būstui, tol mes, kaip nekilnojamojo turto vystytojai, turėsime ką veikti.
Ta paklausa geriausiai matuojama tuo, kiek per mėnesį pirminėje rinkoje sudaroma pirkimo–pardavimo sandorių. Balandžio mėnesio skaičius jau praktiškai turime patvirtintus – Vilniaus pirminėje rinkoje bus apie 600 sandorių. Kad būtų aiškiau, tai vos vienu procentiniu punktu mažiau nei kovą. Kitaip sakant, visiškai stabilus ir pakankamai aktyvus rinkos lygis šiuo metu yra.
Kol pasiūla nespėja paskui paklausą, natūralu, kad tai lemia ir bendrą rinkos kainų augimą. Čia jau klasikiniai pasiūlos ir paklausos dėsniai. Kodėl ta pasiūla vėluoja – čia jau ilga diskusija, kodėl mums nepavyksta pasiūlyti daugiau būstų.
Tačiau bendrai žiūrint, jeigu pirkėjai yra pasiruošę pirkti, o vartotojų pasitikėjimo indeksas šiandien tai rodo, rinka yra gyvybinga. Šiuo metu mes labiau sukame galvą, kaip greičiau į statybų stadiją atvesti daugiau projektų, kaip greičiau gauti statybas leidžiančius dokumentus, o ne kaip stabdyti, atsisakyti ar etapuoti projektus. Tad situacija rinkoje šiuo metu tikrai yra pozityvi.
Iš to, ką girdžiu, tarsi kyla mintis, kad geopolitinė situacija mažai, ką reiškia. Tačiau, vertinant bendrą klientų skaičių ir jų elgesį, ar atsiranda žmonių, kurie nutraukia sutartis, jas koreguoja ar vilkina sprendimus būtent dėl geopolitinio neapibrėžtumo?
Š. Tarutis: Su geopolitine situacija mes jau šiek tiek esame pripratę gyventi. Tikriausiai rimčiausias atvejis mūsų rinkoje buvo tada, kai prasidėjo antrasis Rusijos invazijos į Ukrainą etapas. Tuo metu tikrai jautėme neapibrėžtumą visuomenėje – dalis žmonių krovėsi lagaminus, išvyko iš Lietuvos, pardavinėjo savo turtą ir pirko nekilnojamąjį turtą Ispanijoje ar kitur.
Šiandien tokio sujudimo tikrai nėra. Kadangi kiekviename savo projekte pardavimus vykdome patys, labai gerai jaučiame visą rinkos pulsą – nuo pirminių užklausų interneto puslapiuose iki galutinio pirkėjo.
Gal tam tikrą koreliaciją ir galima įžvelgti – jeigu atsiranda kokia nors staigi žinia, tarkime, dėl JAV ir Irano santykių, vieną kitą dieną užklausų būna mažiau. Tačiau ta informacija labai greitai susiniveliuoja ir užklausos grįžta atgal.
Net, sakyčiau, kad šiandien nekilnojamojo turto rinką labiau paveikė politinis sprendimas leisti žmonėms pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Balandis buvo pirmas mėnuo, kai tie pinigai realiai papildė žmonių kišenes. Ir tos sumos tikrai yra didelės.
Mes dar nuo sausio stebėjome klientų elgesį – žmonės ateidavo į sandorį ir sakydavo, kad norėtų pradinį avansą išskaidyti bei sumokėti būtent balandžio pirmomis savaitėmis. Paklausus kodėl, atsakydavo, kad tuo metu gaus pinigus iš pensijų kaupimo.
Taigi, prie sudėtingos geopolitinės situacijos atsiradęs savotiškas pinigų lietus rinkoje iš esmės atsvėrė tą neapibrėžtumą. Dėl to matome, kad rinka šiuo metu tikrai aktyvi.
Vertinant klientų derybinę poziciją, ar šiandien jie dar gali laisvai derėtis, ar vis dėlto situacija tokia, kad vieną klientą greitai pakeičia kitas?
Š. Tarutis: Kaip ir sakiau, čia veikia pamatinis ekonomikos principas – pasiūlos ir paklausos santykis. Šiuo metu pasiūla tikrai nespėja paskui paklausą, todėl natūralu, kad derybinė pozicija yra pardavėjo pusėje.
Ar yra klientų, kurie nori geresnių sąlygų? Taip, yra. Tačiau dažniausiai tai susiję ne su kainos mažinimu, o su įmokų išskaidymu ar lankstesniu atsiskaitymu.
Žmonės puikiai supranta, kad savikaina auga visur. Matome kuro kainas degalinėse – net juokaudavome, kad ir varškės sūrelį atvežti į prekybos tinklą tampa brangiau. Natūralu, kad ir mūsų rinkoje savikaina didėja.
Klientai supranta, kad pirminėje rinkoje šiandien jie gali rezervuoti dabartinę būsto kainą, nors realiai tą būstą pirks tik po metų ar pusantrų. Dažniausiai kalbame apie pardavimus „iš popieriaus“. Su santykinai nedidele avansine įmoka žmogus užsitikrina šiandieninę kainą, nors tikėtina, kad po pusantrų metų ji jau bus gerokai didesnė.
Tai ir skatina žmones pirkti. O kuo daugiau žmonių perka, tuo mažesnė pasiūla lieka pas vystytojus ir tuo mažiau jie linkę nuolaidžiauti.
Registrų centras: NT sandorių rinka šiemet augo 6,1 proc.
Lietuvoje šiemet iš viso įregistruota 42,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilojamojo turto (NT) objektų. Pasak Registrų centro, tai 6,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Centro duomenimis, Vien tik per balandį registruota 12,3 tūkst. NT sandorių, arba 11,6 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (11 tūkst.) ir 18,9 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,4 tūkst.).
„Šių metų pradžia šalies NT sandorių rinkoje bent jau kol kas atrodo pakankamai stabiliai, nepaisant įvairių geopolitinių iššūkių. Panašu, kad pasaulinės žaliavų rinkos dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pamažu stabilizuojasi ir tai kol kas neturėjo reikšmingos įtakos NT rinkai. Neatmestina, kad NT rinką jau veikia ir iš II pensijų pakopos gyventojų atsiimtos lėšos, kurių dalis nukreipiama investicijoms į NT“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per šių metų keturis mėnesius visoje šalyje įregistruota 11,7 tūkst. butų pardavimų – 0,6 proc. daugiau nei 2025 sausį–balandį, kai buvo įregistruota 11,6 tūkst. butų sandorių. Vien per balandį įregistruota 3,2 tūkst. butų sandorių, arba 1,4 proc. mažiau nei pernai balandį.
Vilniuje šiemet įregistruota 4,3 tūkst. butų pardavimų, Kaune – 1,6 tūkst., Klaipėdoje – 1 tūkst.
Taip pat įregistruota 3,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 5,7 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–balandį, kai buvo įregistruota 3,6 tūkst. namų pardavimų. Vien tik balandžio mėnesį įregistruota 1,1 gyvenamųjų namų sandorių, arba 13,4 proc. daugiau nei praeitų metų balandį.
Šiemet taip pat įregistruota 19,7 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 5,2 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai, kai buvo įregistruota 18,8 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik balandžio mėnesį įregistruota 5,8 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 16,3 proc. daugiau nei praeitų metų balandį.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
