Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.
Geopolitikos įtaka verslui
Vis dėlto peršasi vaizdas, kad geopolitinė įtaka verslui vis dar yra neigiama, ji konstruoja visą foną ir verslui dabartinėje aplinkoje yra sudėtinga. Ar tai tiesa?
I. Genytė-Pikčienė: Tikrai, matyt, reikia pripažinti, kad neapibrėžtumas išlieka labai nemenkas ir tų rizikos židinių yra nemažai. Dirbtinis intelektas iš tiesų galbūt yra kaip įrankis, kaip galimybė, kaip produktyvumo didinimo šaltinis.
Aš net neabejoju, kad informacinių technologijų sektorius yra tarp tų, kurie labiausiai jaučia pokytį ir galbūt pirmiausia svarsto pokyčius. Kitos tiek pramonės šakos, tiek ekonominės veiklos irgi ieško galimybių taupyti, ypač kai brangstantis darbo veiksnys Lietuvoje kvėpuoja į nugarą.
Tokiomis aplinkybėmis, kokias stebime dabar, jūsų minėtas geopolitinis fonas, Persijos įlankos besitęsianti krizė ir energetikos nešėjų, naftos, degalų, ypač dyzelino, kainų paūmėjimas vienareikšmiškai spaudžia sąnaudas, o neapibrėžtumas mažina paklausą mūsų eksportuojamai produkcijai.
Lietuva – maža, atvira ekonomika, ir mums be galo svarbu stebėti, koks yra apetitas mūsų eksportui. Kai toks neapibrėžtumas, natūralu, kad jis yra šiek tiek kuklesnis, negu būtų, jeigu vyrautų optimizmas ir augimo lūkesčiai.
Kita vertus, infliacija yra svarbus kelrodis Europos centrinio banko pinigų politikai ir palūkanų normų dinamikai. Jau dabar tie infliaciniai lūkesčiai, kurie yra susiję su Persijos įlankos, Irano ir JAV konflikto tąsa, neapibrėžtumu ir nerimu, kad tai išvirs į tokį latentinį, nuolatinį, besitęsiantį židinį, vienareikšmiškai nėra palankūs.
Matome pajamingumų kilimą vyriausybių obligacijų ir kitų taupymo produktų rinkose, bankinės palūkanų normos kyla, o tai irgi spaudžia, didina naštą ekonomikos dalyviams. Natūralu, kad situacija yra pakankamai sudėtinga.
Galime tik pasidžiaugti, kad, kaip paminėjote, darbo rinkoje Lietuva bent jau kol kas, antrojo ketvirčio rodikliais, atrodo visai neblogai. Nedarbo lygis netgi smuktelėjo. Tai reiškia, kad įmonės naviguoja, stengiasi pakankamai sėkmingai išlaviruoti.
Iš tiesų šiems metams turime pakankamai palankių paspirčių. Viena vertus, didesnius Europos Sąjungos pinigus, suplanuotus būtent šiems metams, kurie skatina statybų ir susijusius sektorius. Kita vertus, vartojimas yra viena kertinių augimo kolonų šiems metams ir įdarbina būtent į vartotojus suorientuotas ekonomines veiklas.
Iš kitos pusės, tikrai puikiais rezultatais šiemet stebina pramonė, nors nerimo buvo nemažai. Tikrai buvo mėnesių, kai pramonės rezultatai buvo prastesni, bet paskutiniai mėnesiai buvo tikrai stiprūs.
Aišku, dar yra šiek tiek abejonių, ar tai tvaru ir ar tai tęsis toliau, ar tai tik bandymas užbėgti numatomam sąnaudų šokui už akių ir sukaupti sandėlius tiek prekėmis, tiek komponentais iš importuotojų pusės. Bet bent jau tai, kad Lietuva yra ta tiekėja, kurią pasirenka tiems sandėliams užpildyti, yra svarbus mūsų sėkmės formulės komponentas.
Ar prasidės darbuotojų atleidimo vajus?
Kaip jūs dabartinėje situacijoje vertinate verslo galimybes ir tuos saugumo garantus, kad verslas galės išlaikyti darbuotojus ir neprasidės vadinamasis darbuotojų atleidimo vajus?
A. Jaržemskis: Aš vėlgi grįžtu prie dirbtinio intelekto. Pirmiausia dirbtinį intelektą panaudoja didžiosios korporacijos, kadangi jos turi daug vienodų, pasikartojančių funkcijų ir darbų. Tiesiog yra lengviau pakeisti tai, kas pasikartoja, sukurti agentą, kuris vietoj žmogaus tai atliks.
Lietuvoje daug verslų yra vidutinio dydžio arba netgi mažos įmonės. Daug įmonių net nesiekia 100 darbuotojų. Mažesnėse įmonėse dirbtinis intelektas, be abejo, irgi yra labai naudingas ir gali atverti visiškai naujas galimybes konkuruoti su didžiosiomis korporacijomis.
Kita vertus, jį pritaikyti yra šiek tiek sudėtingiau, nes mažuose versluose nėra tiek daug pasikartojančių funkcijų. Pritaikyti, apmokyti dirbtinį intelektą daryti daug skirtingų darbų, kur reikalingas ir kūrybingumas, ir konteksto supratimas, ir prisitaikymas, yra šiek tiek sunkiau.
Nenurašykime dirbtinio intelekto – dar keletas metų ir jis, manau, puikiai tiks ir vidutinėms, ir mažoms įmonėms. Kalbant apie geopolitiką ir dirbtinį intelektą, dar vienas toks didelis dramblys kambaryje, kurio kažkaip niekas neįvardija.
Visos didžiausios dirbtinio intelekto kompanijos yra JAV. Be šių didžiųjų, taip pat yra daug technologinių įmonių, kur, pavyzdžiui, tas pats „Palantir“ – didžiulis pasaulinis duomenų ežeras, kur viskas skaitmenizuojama. Tos korporacijos taip pat yra JAV.
Kadangi JAV savo jurisdikcijoje ir teritorijoje turi ir fizinę infrastruktūrą, ir pačias registruotas įmones, kurios sukuria visą virtualią verslo infrastruktūrą, tai, be abejo, JAV konkurencingumas visame pasaulyje didėja.
Įsivaizduokite dabar verslus, kurie atleidžia darbuotojus, viską pateikia dirbtiniam intelektui, o vieną dieną tos didžiosios dirbtinio intelekto korporacijos penkis kartus padidina kainą už jo naudojimą arba iš viso pasako: „Jei jūsų šalis blogai pasielgs, mes atjungsime jums galimybę turėti dirbtinį intelektą.“
Aišku, aš čia kalbu tokią mokslinę fantastiką, bet darbas ir yra pagalvoti, kas būtų, jeigu būtų, kalbant apie geopolitines rizikas. Šiuo atveju geri santykiai su JAV yra tas saugumo garantas, kuris leidžia tikėtis, kad ir ateityje mes galėsime dirbtinio intelekto vaisiais naudotis, nes nebūtinai jis bus visiems prieinamas. Apie tai amerikiečiai labai garsiai kalba.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
