Ekonominėmis įžvalgomis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ dalijosi Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Tomas Karpavičius ir Kauno technologijos universiteto ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.
Pirmoji banga, kuri kilo Artimuosiuose Rytuose pačioje konflikto pradžioje, ir dabartinė banga, prasidėjusi po paliaubų nutraukimo – kiek šios situacijos skiriasi? Kaip ši antroji banga smogė rinkoms dabar, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau? Ar rinkos reagavo taip pat?
T. Karpavičius. Taip, iš esmės vyksta labai panašūs dalykai, kaip buvo vasarį, kovą ir kas vyksta dabar. Tai yra konfliktas Artimuosiuose Rytuose, į kurį įsipainiojusios ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tačiau emocinis fonas yra visiškai skirtingas.
Jeigu prieš keletą mėnesių, kai viskas prasidėjo, buvo tam tikra šoko fazė. Tai buvo labai netikėta, niekas negalvojo, kad taip bus. Suveikė emocijos, akcijų indeksai krito, visi galvojo apie pačius blogiausius scenarijus – pasaulinį karą, visišką Hormūzo sąsiaurio uždarymą, milžinišką energetinių išteklių kainų šuolį.
Dabar jau turime, turbūt galima pavadinti, susitaikymo fazę. Jau įžvelgiame ir galime vertinti tam tikrą konflikto dinamiką, visus pareiškimus tiek iš JAV prezidento pusės, tiek iš Irano, tiek iš kitų šalių. Ir, turbūt, dabar yra daugiau pragmatiškumo.
Jeigu prieš kelis mėnesius viską vertinome labai emocionaliai, dabar iš esmės vertiname pagal faktą. Jeigu nuskandinamas kažkoks tanklaivis, rinkos tai įvertina kaip nuskandintą tanklaivį su tam tikromis rizikomis. Jau piešiama šiek tiek mažiau emocinių šuolių ir apokaliptinių scenarijų.
Gerbiamas Evaldai, ar matote daugiau pragmatiškumo iš verslo atstovų, rinkos dalyvių pusės?
E. Stankevičius: Taip, reikia sutikti, kad laikai keičiasi ir, matyt, rinkos apsiprato po pirmojo šoko. Iš tikrųjų jos prisitaikė, atrado naujus transportavimo kanalus.
Jeigu pirmoje fazėje daugiau vyravo atsargų kaupimas ir rizikingų aktyvų pardavimas, tai vėliau viskas perėjo prie realių naftos ir dujų srautų vertinimo.
Aišku, matome neapibrėžtumą dėl dujų atsargų užpildymo artėjant žiemos sezonui. Bet iš principo manau, kad šiuo metu situacija stabilesnė ir rinkos jau bando prognozuoti, kas bus.
Iš tikrųjų problema ta, kad geopolitikos mes nelabai galime paveikti ir nelabai žinome, kas bus toliau. Tačiau šiuo metu nei rinkose, nei akcijų rinkose, nei, sakykime, dujų rinkose akivaizdžios panikos nėra.
Tai suteikia daugiau tikėjimo, kad situacija stabilizuosis ir viskas bus gerai, ypač artėjant šaltajam žiemos sezonui.
Viešojoje erdvėje vienas dažniausių klausimų, kurį kelia vairuotojai, yra degalų kainos. Jie kasdien mato besikeičiančias kainas degalinėse. Ne tik dyzelinas jau pasiekė 2 eurų ribą, bet prie jos priartėjo ir benzinas.
Tačiau pažiūrėjus į „Brent“ rūšies žaliavinės naftos kainą, ji nėra tokiose aukštumose, kokiose buvo pirmosios bangos metu. Ar galima sakyti, kad čia veikia tam tikras pragmatiškumas – rizika, jog vėliau gali kažkas nutikti? Todėl verslo atstovai tarsi iš anksto įvertina šią riziką ir savotiškai apsidraudžia.
E. Stankevičius. Aš manyčiau, kad šiaip nafta ir dyzelis yra labai susiję produktai. Aišku, dyzelis gaunamas iš naftos, tačiau iš principo tai yra du atskiri produktai. Akivaizdu, kad, kylant naftos kainai, yra reali prielaida kelti ir kainas degalinėse.
Tačiau tai, kas vyksta šiuo metu, kai nafta netgi pinga, o dyzelio kaina kyla, man iki galo sunku suvokti mechanizmą, kaip tai persiduoda. Akivaizdu, kad paklausa yra didelė ir, matyt, kaip bando teigti rinkos dalyviai, didmeninė dyzelio kaina tam tikru metu gali būti tikrai padidėjusi.
Ir nepaisant to, kad naftos kainos krenta, būtent šio produkto paklausa išlieka aukšta. Matome, matyt, ir tai, kad atostogų režimas prisideda prie benzino kainų augimo.
Ar tai yra sutapimas, ar iš tikrųjų toks rinkos elgesys, iš mūsų pozicijų vertinti būtų sunku, nes informacija, kurią turime, yra tik iš viešosios erdvės. Reikėtų paklausti žmonių, kurie dirba toje srityje, kodėl būtent taip persiduoda kainos, o ne kitaip.
Bet akivaizdu, kad kainų kilimas būna greitas, o jų mažėjimas – šiek tiek vangesnis. Tas vadinamasis lipnios etiketės sindromas turbūt irgi čia veikia.
Gerbiamas Tomai, kaip jūs paaiškintumėte tokią tendenciją?
T. Karpavičius. Visų pirma, turbūt žaliavinė nafta, benzinas ir dyzelinas nėra tie patys produktai. Žinoma, jie labai susiję, bet ne visada galime juos lyginti.
Kai kalbame apie kainas degalinėse, turime omenyje naftos produktų didmenininkus. Ten prisideda įvairūs papildomi dalykai – mokesčiai, pristatymo infrastruktūra, logistika, perdirbimas. Taip pat neretas atvejis, kai didmenininkai įsiskaičiuoja vadinamąją rizikos premiją. Kitaip sakant, prognozuoja, kad ateina sunkesni laikai, ir, apsisaugodami bei saugodami savo verslą, šiek tiek pakelia kainą ir bando turėti papildomų lėšų sunkesniam laikui.
Kitas dalykas – jau buvau minėjęs ekonomikoje vadinamąjį raketos ir plunksnos efektą, arba paradoksą. Degalų kainos visada labai greitai kyla, kai tik pabrangsta žaliavinė nafta, nes didmenininkai iš karto reaguoja – mato, kad yra nuostolių, ir juos perkelia vartotojams.
Tuo tarpu, kai žaliavinė nafta atpinga, didmenininkai neskuba mažinti kainų, nes galvoja, kad tai gali būti trumpalaikis kritimas. Dėl to kainos, kaip plunksna, labai lėtai krenta.
Tai toks standartinis variantas. Ir visada kiekvienoje rinkoje labai svarbus konkurencijos aspektas. Jeigu konkurencija stipri, sveika ir gyva, kainos turėtų būti logiškos. Jeigu su konkurencija kyla tam tikrų problemų, gali būti ir tam tikro piktnaudžiavimo.
Valys: rengiamas konkretus priemonių planas dėl išaugusių degalų kainų
Lietuvos degalinėse laikantis aukštoms kuro kainoms, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad jų suvaldymui yra rengiamas mokestinių ir nemokestinių priemonių planas.
„Mes turime planą, svarstome jį. Svarstome tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė jis.
„Praeitą savaitę buvome susitikę, šią savaitę vėl susitiksime. Yra ruošiamas konkretus planas dėl tam tikrų kompleksinių priemonių tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė ministras.
Anksčiau jis aiškino, kad priemones būtų galima svarstyti naftos kainai rinkose viršijus 100 JAV dolerių už barelį ribą. Vis dėlto T. Valio teigimu, kainos turėtų tokiame lygyje būti ilgesnį laiką.
„Tai nereiškia, kad tik (kaina – ELTA) pakils iki 100 dolerių už barelį, iškart taikysime. Tikrai nebuvo tokio plano. Tiesiog mes, įvertinę situaciją, jos rimtumą, svarstome tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – kalbėjo ministras.
Paprašytas konkrečiau įvardyti, kokios galėtų būti taikomos priemonės degalų kainų suvaldymui, ministras įvardijo, kad mokestinės būtų susijusios, pavyzdžiui, su degalų akcizais. Tuo metu nemokestinės, pasak jo, yra derinamos su Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis.
T. Valys tikino, kad priemonių planas bus parengtas ir pristatytas artimiausiomis dienomis.
„Nemokestinės yra tos, kurias dabar turime susiderinti su Energetikos ministerija, su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Yra eilė priemonių, kurios jau buvo taikytos, kurios pasiteisino, kurios nepasiteisino”, – teigė ministras.
„Daugiausia siūloma išnaudoti jau turimus įrankius, kuriuos menkai naudojame“, – tęsė jis.
