Ūkininkai sako, kad kvalifikuotų specialistų regionuose trūksta, o sezono metu be jų nuimti derlių tampa itin sudėtinga.
Ar vienintelė išeitis yra darbuotojai iš užsienio? Ir kiek šiandien uždirba kombainų operatoriai, sunkvežimių vairuotojai bei kiti žemės ūkio specialistai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.
Ūkininkai bei kitų verslų atstovai dažnai užsimena apie darbuotojų stoką ir sako, kad be užsieniečių neišsiverstų. Ar ši problema žemės ūkio sektoriuje iš tiesų yra pastebima? Ar kai kurie ūkiai be užsienio specialistų tiesiog neišsiverstų?
G. Špakauskas. Taip, kalbant apie sąnaudas, darbuotojai tikrai sudaro nemažą būtent sąnaudų dalį, bet tai jau, žinote, vyksta ne vien dėl to, kad prasidėjo tie įvairiausi neramumai. Žemės ūkyje, galbūt ir kituose versluose, vis tiek veikia infliacijos dėsniai – savikaina auga, sąnaudos auga, didėja, ir mes jau tikrai ne vienus metus galvojame, kaip viską efektyvinti.
Tai žiūrime į visas tas žemės ūkio vietas, kur galėtume pataupyti. Vienas iš tų būdų, žinoma, galbūt yra didinti technikos kiekį ir taip atsisakyti darbuotojų, nes jau seniai yra prasidėję tai, kad regionai tuštėja, kaimuose mažėja gyventojų, mažiau yra norinčių dirbti. Iš miesto prisikviesti naujų darbuotojų yra kur kas sunkiau.
Vis dėlto žemės ūkis yra specifinis darbas ir ypač susiduriame su sezoninių darbuotojų, ypač kvalifikuotų, problema. Javapjūtės, sėjos metu reikia kvalifikuotų darbuotojų, kurie moka valdyti sudėtingą, naują, šiuolaikišką techniką, ir jų reikia tiktai laikinam darbui.
Tai čia yra gan sudėtinga, bet, aišku, daug kas vis dėlto nori lietuvių – būtent Lietuvos gyventojai yra prioritetas. Tačiau žinau, kad tikrai didesni ūkiai susiduria būtent su darbuotojų trūkumu, kai tiesiog nėra iš kur jų paimti. Ir viena iš tų, sakykime, galimybių – galvoti apie darbuotojus iš užsienio.
Bet ir čia turime problemų. Dažnai gyvenimo aprašymas neatitinka tikrovės, nes, kaip bebūtų keista, darbuotojai iš svetimų šalių popieriuje visada moka viską daryti tobulai. Ir jeigu sezono metu pasiimi tokį darbuotoją, tu neturi laiko greitai susirasti kito, nes jau prasideda darbymetis, ir tikriausiai bandai apsieiti su tuo, ką turi.
Bet, kaip bebūtų, aš manau, kad ši problema yra ne vien žemės ūkyje. Vis dėlto turime problemų su demografija ir netgi naujasis premjeras įvardijo, kad tai tikrai yra prioritetas, kurį reikia spręsti.
Bet, žinote, žemės ūkyje dar yra toks įdomumas, kad tai galbūt nėra prestižinė darbo vieta. Ypač sezonas sutampa su pačiu gražiausiu laiku, kai vasarą visi nori kažkur važiuoti prie jūros, o čia tikriausiai tenka dirbti ir savaitgaliais, ir po darbo valandų, ir panašiai.
Vis dėlto gamta nelaukia ir tie darbai turi būti padaryti laiku, nes paskui užeis liūtys, škvalai ar dar kas nors, darbai bus tiesiog nepadaryti, o nuostoliai – didžiuliai.
Kitas dalykas – tikrai neslėpsiu, kad žemės ūkyje mes galbūt negalime su visais konkuruoti darbo užmokesčiu, nes vis dėlto iš didžiųjų miestų prisikviesti kvalifikuotų darbuotojų į kaimą tikrai yra iššūkis. Kaip ir minėjau, mums labai sunku nusistatyti savo parduodamos produkcijos kainą. Mes negalime nustatyti ir perkamų trąšų kainos. Vis dėlto turime žiūrėti, kaip išgyventi.
Ir taip, darbuotojai yra vienas iš klausimų, kaip per šitą pusę mažinti savikainą. Tiesiog susiduriame, žinoma, su iššūkiais ir kiekvienas galvojame, kaip juos spręsti.
Ar būdas – kuo daugiau įsivežti užsieniečių ir jais pakeisti lietuvius? Aš nemanau. Vis dėlto ūkininkai tikrai myli savo tėvynę, vis dėlto nori, kad tie darbuotojai būtų lietuviai. Nesinorėtų, kad Lietuvą užplūstų imigrantai, kad pradėtų skiestis tauta. Galbūt, kaip ir kiekvienas, kiekvienas savaip sukame galvą, kaip šią problemą spręsti.
Užsiminėte apie atlygį ir apie tai, kad negalima pakonkuruoti. Kiek, pavyzdžiui, specialistams – kombaino vairuotojams, tarkime, sunkvežimių vairuotojams, galbūt netgi melžėjoms, kurių šiais laikais turbūt jau reta, – siūloma uždirbti?
G. Špakauskas. Labai skirtingi tie atlygio modeliai, žinote. Jeigu kalbame apie vairuotojus, tai, žinoma, vairuotojams turime mokėti lygiai tiek pat, kiek moka logistikos įmonės. Tikriausiai, na, neateis darbuotojas dirbti, jeigu darbas lygiai toks pats – vairuoti automobilį, – o mokėsime mažiau. Tai čia lygiai tas pats yra.
Bet kas liečia būtent kombaino operatorius, tai jų atlyginimas, jeigu žiūrėtume per tą trumpą laiką, yra pats pats didžiausias, nes tai yra laikinas darbas, labai atsakingas darbas – vis dėlto reikia nuimti derlių. Būna ilgos darbo valandos ir vėl viskas priklauso nuo to, kokie yra įkainiai. Kartais būna valandinis atlygis, kartais mokama už nupjautą plotą, už tonas.
Bet jeigu reikėtų taip įvardyti, tai atlygis siekia nuo 3 tūkstančių, net iki 7 tūkstančių eurų (daugiau kaip 4 tūkst. eurų „į rankas“) už sezoną. Tai pakankamai solidus atlyginimas, bet jis yra tiktai javapjūtės metu.
Aišku, paskui būna ir sėjos darbai, galbūt ten atlyginimai mažesni, bet žemės ūkyje kvalifikuotų specialistų atlyginimų vidurkis jau tikrai yra aplenkęs būtent vidutinio darbo užmokesčio vidurkį.
Tai tikrai atlyginimai yra pakankamai geri, bet, kaip minėjau, ne vien darbo užmokestis yra svarbiausias. Yra svarbios ir, aišku, darbo sąlygos, darbo valandos, netgi galbūt apgyvendinimas.
Tikrai žinau, kad didesni ūkiai netgi siūlo apgyvendinimą ir bando įvairiausiais būdais privilioti tuos darbuotojus. Bet, kaip bebūtų, dirbti reikia.
Darbuotojų trūkumą Lietuvos žemės ūkyje kompensuoja ir užsieniečiai
Žemės ūkyje ir miškininkystėje augant darbuotojų poreikiui daugėja šiame sektoriuje įsidarbinančių užsieniečių, kiek anksčiau skelbė Užimtumo tarnyba. Ūkininkų atstovai teigia, kad laikinas jų įdarbinimas gelbėja ūkius nuo žlugimo, visgi smulkiųjų ūkių atstovas pastebi, kad užsieniečius jiems pasitelkti sudėtingiau.
Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad liepos 1-ąją žemės ūkio sektoriuje dirbo 5,4 tūkst. užsieniečių – 4,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai ir 774 europiečiai.
Darbo inspekcija BNS nurodė, kad nei šių metų pirmąjį ketvirtį, nei pernai užsieniečių nelegalaus darbo žemės ūkyje nebuvo nustatyta.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas BNS teigė, kad sezoninių darbuotojų daržininkams rasti sunku, nes regionuose žmonės kuo toliau, tuo mažiau nori dirbti: „Nori gauti išmokas, bet nedirbti“.
Todėl, pasak jo, užsieniečių laikinas įdarbinimas arba tokių darbuotojų nuoma gelbėja ūkius nuo žlugimo.
P. Andriejavas sako, kad darbo jėgos poreikiui didėjant, daugėja nuomojamų darbuotojų. Pasak jo, darbuotojų nuomos paslaugas teikia tiek lietuviškos įmonės, tiek iš kitų šalių.
„Tų pasiūlymų gauname. Paprasčiau išsinuomoti darbuotoją yra, nes biurokratinis mechanizmas yra labai didelis ir ūkininkai dažnu atveju net nežino, nuo ko pradėti. Tada vienareikšmiškai jiems yra lengviau išsinuomot darbuotoją“, – kalbėjo jis.
P. Andriejavo duomenimis, kai kuriuose ūkiuose 10–15 proc. darbuotojų yra užsieniečiai, kurie samdomi nekvalifikuotiems darbams: derliaus nuėmimui, jo paruošimui prekybai, laukų priežiūrai, ravėjimui.
„Kai kuriuose ūkiuose yra trumpalaikis darbas – vienam ar trims mėnesiams. Kitur atvažiuoja darbuotojai dirbti ir metus laiko. Priklausomai nuo to, kokias jie turi vizas – darbo, mokymosi ar gyvenimo laikinai“, – kalbėjo jis.
Anot jo, daržininkystės ūkiuose dažniausiai sutinkami darbuotojai iš Pakistano, Vietnamo, Filipinų, Ukrainos.
„Ar tas minimalus, ar truputį didesnis negu minimalus mėnesinis užmokestis jiems yra neblogas atlyginimas ir jie pasiruošę už tokį atlyginimą dirbti“, – teigė P. Andriejavas.
„Jie dažnai kalba anglų kalba. Tai galbūt kalbos barjeras yra problema. Lietuviškai jie moka minimaliai dažnu atveju“, – pridūrė jis.
Tuo metu Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas tvirtina, kad užsieniečiai mažiau pasiekiami smulkiems ir vidutiniams ar šeimos ūkiams.
„Reikėtų žinot, kokia yra sklaida tų darbuotojų – kiek įmonių jie dirba. Matau, kad ta sistema labai daug naudojasi tie stambesni ūkiai. Tai iškraipo darbo rinką – įsidarbina po keliasdešimt, po kelis šimtus ir daugiau darbuotojų vienoje ar keliose susijusiose įmonėse“, – kalbėjo ūkininkas.
„Jeigu tai yra siekis dirbti tik su pigia darbo jėga, tai mūsų konkurencinė kova išsikraipo – šeimos ūkiai esame nebepajėgūs dirbti už tą kainą, už kurią dirba atvykusieji“, – tvirtino jis.
Pasak jo, Užimtumo tarnybos duomenys yra apie legalų darbą, o kiek sektoriuje nelegaliai dirba užsieniečių, nėra aišku.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago teigimu, grūdininkai ieško modernią techniką mokančių valdyti užsieniečių, tačiau dirba tik nedidelė dalis užsieniečių.
„Žemės ūkio technika kiekvienais metais vis modernesnė, reikia aukštesnės kompetencijos ir darbuotojų. Jeigu ūkininkas ar bendrovė kreipiasi į įdarbinimo agentūrą ir ji randa specialistą, kuris tokių gabumų būtų, turėtų tokią kompetenciją valdyti tą techniką, tokiu atveju tas ūkininkas ir samdo. Masinio tokio reiškinio nėra, bet pavienius atvejus matome ūkiuose“, – sakė A. Vanagas.
Pasak jo, Ukrainoje yra didesni ūkiai, technikos yra ir daugiau, ir modernesnės, todėl iš ten atvykę darbuotojai Lietuvoje randa darbo.
Užimtumo tarnyba suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį žemės ūkyje ir miškininkystėje 658 darbdaviai paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiausia darbo pasiūlymų registruota Vilniaus, Radviliškio, Pakruojo, Panevėžio, Šalčininkų, Kelmės, Raseinių rajonuose.
Liepos 1-ąją iš viso pagal darbo sutartis Lietuvoje dirbo 187,9 tūkst. užsieniečių, iš kurių 168,7 tūkst. darbuotojų – iš trečiųjų šalių.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
