Vieni ekonomistai sako, kad valstybė neturėtų pildyti biudžeto gyventojų sąskaita ir bent laikinai sumažinti mokesčius degalams, kiti perspėja, kad tokia priemonė neišspręstų pagrindinės problemos – pasaulinių naftos rinkų svyravimų ir struktūrinio dyzelino trūkumo Europoje.
Apie situaciją dėl degalų naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ plačiau diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistai Algirdas Bartkus, Tomas Karpavičius bei Kauno technologijos universiteto ekonomistas Evaldas Stankevičius.
Vyriausybės atstovai užsiminė, kad, jeigu situacija nešvelnės, vėl gali būti priimtas sprendimas, kuris buvo priimtas ir anksčiau. Mėnesį galiojo lengvata dyzelinui – buvo sumažintas akcizas. Ar tai ekonomiškai pagrįsta priemonė?
A. Bartkus. Žiūrėkite, Lietuvos problema visada yra užsiciklinimas ties viena smulkmena ir tada gyvenimas su ja. Gerai, kad šitas dyzelino reikalas lietuviams maždaug paaiškėjo nuo vasario mėnesio ir, sakykime, ta lietuvių santuoka su dyzelinu ir, greičiausiai, netrukus prasidėsiančios išsituoktuvės su dyzelinu trunka nelabai ilgai.
Blogai, kai, pavyzdžiui, valstybė savo politiką pradeda formuoti remdamasi kažkokia „fix idėja“, kuri yra, pavyzdžiui, 30 metų senumo, ir 30 metų tąsosi su vienu ir tuo pačiu beprasmiu reikalu.
Dabar kodėl aš pasakiau šitą tokią didelę preliudiją? Dėl labai paprasto dalyko. Todėl, kad, kolegos ir gerbiamieji, pirmiausia, jeigu paimtume ir palygintume pagal paskutines praėjusios savaitės kainas, tai dyzelino kaina, atmetus visus mokesčius, nuo karo pradžios – ir čia aš turiu omenyje vasario pabaigą, palyginti su prieškarine kaina, – yra išaugusi 19,9 proc., tai praktiškai 20 proc.
O benzino, žinote, kiek, atmetus mokesčius? 30,8 proc. Jūs nebeturite vien tik problemų su dyzelinu.
Jums iš pradžių tas dyzelinas smogė labai skaudžiai, todėl, kad tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje mes turime labai didelę disproporciją. Mes turime pernelyg daug dyzelinių transporto priemonių.
Sunkusis transportas natūraliai yra dyzelinis. Ten nelabai gali sugalvoti ką nors kita. Bet, pavyzdžiui, kalbant apie lengvųjų automobilių parką Lietuvoje, metų pradžioje 63 proc. visų M1 kategorijos registracijų Lietuvoje sudarė dyzelinės transporto priemonės.
Jūs negalite iš litro naftos pasigaminti, pavyzdžiui, 80 proc. dyzelino. Modernios naftos perdirbimo gamyklos Europoje iš litro naftos gali išspausti daugių daugiausia 30–40 proc. dyzelino. Aviacinio kuro, kuris itin paklausus, – gal apie 10 proc. ir taip toliau.
Savotiškai, kitaip tariant, esmė yra tokia, kad, jeigu jums reikia pačios sunkesnės naftos frakcijos – dyzelino, jūs visą laiką būsite priversti naftą distiliuoti ir gauti visas kitas tarpines frakcijas.
Ir pas mus, Europoje, yra didelis nesuderinamumas, reiškia, tarp to, kaip išsifrakcionuoja nafta, ir to, koks yra poreikis. Mes turime per daug dyzelinių transporto priemonių ir per mažai galimybių jas visas aprūpinti.
Paskutinius duomenis dabar turime už kovo mėnesį, bet aš įtariu, kas įvyko balandį ir gegužę. Greičiausiai Europa susirado papildomų importo kelių būtent jau paruoštam dyzelinui.
Tai reiškia, kad mes greičiausiai gavome paruošto dyzelino iš kokios nors Turkijos, gal kažkiek net iš JAV, nes jie pastaruoju metu gana noriai ima sunkiąją Venesuelos naftą. Jie turi keletą gamyklų, kurios gali Venesuelos naftą perdirbti. Perdirba, siunčia atitinkamai tuos pusfabrikačius, praktiškai paruoštą naudoti dyzeliną, į Europą.
Ir dabar mes nebeturime vien tik dyzelino problemos. Tai yra ir benzino problema, nes benzino problema paliečia tuos asmenis, kurie važinėja benzininėmis transporto priemonėmis.
Tai jau kalbėti vien tiktai apie dyzelino akcizą, žinokite, neina. Dabar greičiausiai jau reikia kalbėti ir apie benzino akcizus – apie vienus ir apie kitus.
Nes jeigu dabar turime gerą substituciją ir gerą paruošto, praktiškai beveik paruošto dyzelino tiekimą iš JAV arba kitų rinkų – iš kur jį imame, maždaug per kelerius metus paaiškės, – tai tada, žinokite, skaudės visiems, ne tiktai dyzelinių transporto priemonių vairuotojams. Tai va taip.
Ar akcizų mažinimas yra veiksminga priemonė, ar vis dėlto tai labiau lašas jūroje ir kova su vėjo malūnais?
E. Stankevičius. Na, reikia suprasti, kad dyzelino litre turbūt apie pusę kainos sudaro mokesčiai. Jeigu ta kaina pakyla, automatiškai valstybė tų mokesčių surenka daugiau. Jeigu akcizas yra fiksuotas litrui, tai PVM tikrai nėra fiksuotas.
Žiūrint iš tos pusės, tikrai būtų sąžininga iš valstybės pusės bent jau nesidžiaugti padidėjusiomis kuro kainomis ir biudžeto pildymu būtent iš mokesčių mokėtojų kišenės per kuro pabrangimą.
Ir ne vien tik Lietuvoje vyksta tokia diskusija. Paimkime Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir visas kitas šalis – tikrai vyriausybės reaguoja į tai, kad žmonėms kuras brangsta, kad kuras yra, sakykime, būtina darbo priemonė. Kažkas važiuoja į darbą, kažkaip grįžta, ir tikrai taikomos įvairios priemonės.
Tuo labiau įvertinant tai, kad mes turime šalia kaimynę Lenkiją, kuri labai aktyviai koreguoja tiek akcizų, tiek patį PVM dydį, tai pas mus mažinti akcizą turbūt neturėtų būti didelių diskusijų objektas.
Kaip sakiau, kitos šalys įveda įvairias transporto lengvatas. Pas mus irgi buvo bandyta įvesti lengvatas geležinkelio bilietams. Aišku, turbūt nelabai daug kas važiuoja tuo geležinkeliu, bet faktas tas, kad valstybė turi padėti tada, kai kuras yra brangus ir kai iš to gauna tam tikrą viršplaninių pajamų dalį.
Tai aš manau, kad būtų labai logiškas žingsnis bent kažkiek sumažinti akcizą būtent tada, kai kuro kaina viršija tą psichologinę 2 eurų ribą. Kalbant apie dyzelį.
Ar įžvelgiate, kad egzistuoja ne tik problematika dėl dyzelino kainų pokyčių, bet ir benzino?
T. Karpavičius. Dabar matome tokią tendenciją ir dinamiką, tačiau manau, kad dar reikia šiek tiek laiko. Tokius vertinimus turėtume daryti vertindami ilgesnį laikotarpį, nes kainų šuoliai vyksta ir į vieną, ir į kitą pusę. Tai visiškai natūralu.
Taip pat turime suprasti, kad benzino ir dyzelino paklausa nėra vienoda. Ji priklauso nuo metų laiko, geopolitinių situacijų ir kitų aplinkybių.
Jeigu kurio nors produkto paklausa padidėja, turime suprasti, kad žaliavinės naftos perdirbimo gamyklos gamina benziną, dyzeliną ir aviacinį kurą. Dažniausiai nėra techninių galimybių per vieną dieną pakeisti gamybą ir pereiti tik prie dyzelino.
Todėl, jeigu kuris nors produktas, trumpai tariant, tampa nuostolingas, tas nuostolis dažniausiai perkeliamas visiems produktams.
Kol kas manau, kad čia veikia rinkos dėsniai ir kažko unikalaus ar išskirtinio šioje situacijoje nematyčiau.
Ūkininkų sąjungos atstovas nuogąstavo, ar užteks dyzelino prasidėjus didiesiems darbams. Kaip suprantu, irgi sutinkate su gerbiamu Tomu, kad baimintis, jog pritrūks dujų ar degalų, nereikėtų?
E. Stankevičius. Na, aš irgi galvoju, kad tokio apokaliptinio varianto, jog dyzelino pritrūktų, tikiuosi, tikrai nebus. Bet mes nežinome, kas geopolitikoje gali atsitikti.
Bet kainų klausimas yra kitas. Tokio bendro trūkumo turbūt irgi nelabai reikėtų tikėtis, bet padidėjusi kaina ūkininkui turbūt turės įtakos jo pagamintos produkcijos pardavimo kainai. Ta pardavimo kaina turės įtakos ir kainai, už kurią tas maistas atsidurs pas mus lentynose. Ta kainų grandinė taip pamažu ir suksis.
Aš manau, kad čia nieko naujo nėra. Tai normali ekonominė, geopolitinė situacija – konfliktas, kažkas brangsta, tas brangimas persiduoda kitur, tuo pačiu kyla algos, ir visa ta matematinė lygtis paprastuoju būdu taip ir sprendžiama.
Aišku, jeigu tikrai fiziškai pritrūktų dyzelino ir derlius užstrigtų laukuose, tai būtų tikrai katastrofa. Bet aš manau, kad to tikrai neturėtų būti.
Valys: rengiamas konkretus priemonių planas dėl išaugusių degalų kainų
Lietuvos degalinėse laikantis aukštoms kuro kainoms, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad jų suvaldymui yra rengiamas mokestinių ir nemokestinių priemonių planas.
„Mes turime planą, svarstome jį. Svarstome tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė jis.
„Praeitą savaitę buvome susitikę, šią savaitę vėl susitiksime. Yra ruošiamas konkretus planas dėl tam tikrų kompleksinių priemonių tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė ministras.
Anksčiau jis aiškino, kad priemones būtų galima svarstyti naftos kainai rinkose viršijus 100 JAV dolerių už barelį ribą. Vis dėlto T. Valio teigimu, kainos turėtų tokiame lygyje būti ilgesnį laiką.
„Tai nereiškia, kad tik (kaina – ELTA) pakils iki 100 dolerių už barelį, iškart taikysime. Tikrai nebuvo tokio plano. Tiesiog mes, įvertinę situaciją, jos rimtumą, svarstome tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – kalbėjo ministras.
Paprašytas konkrečiau įvardyti, kokios galėtų būti taikomos priemonės degalų kainų suvaldymui, ministras įvardijo, kad mokestinės būtų susijusios, pavyzdžiui, su degalų akcizais. Tuo metu nemokestinės, pasak jo, yra derinamos su Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis.
T. Valys tikino, kad priemonių planas bus parengtas ir pristatytas artimiausiomis dienomis.
„Nemokestinės yra tos, kurias dabar turime susiderinti su Energetikos ministerija, su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Yra eilė priemonių, kurios jau buvo taikytos, kurios pasiteisino, kurios nepasiteisino”, – teigė ministras.
„Daugiausia siūloma išnaudoti jau turimus įrankius, kuriuos menkai naudojame“, – tęsė jis.
Žodž. - kiekvienam savo: Benkunskas toliau rengz šaltibarčių šventes ir gėjų paradus, o Nausėda su Sinkevičiumi tratins milijardus atgyvenusioms geležinėms tanketėms, kurios nebus niekad niekam reikalingos.
