Tiesa, net ir tokios transporto priemonės po remonto sėkmingai eksploatuojamos. Tačiau specialistai įspėja, kad elektronikos ir variklio gedimai gali paaiškėti ne iš karto.
Apie tai, ką būtina žinoti prieš perkant transporto priemonę, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VILNIUS TECH profesorius Saugirdas Pukalskas ir advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys.
Kalbant apie tuos vadinamuosius automobilius skenduolius – žmonės dažnai susigundo įsigyti tokias transporto priemones, nes jų kaina rinkoje paprasčiausiai būna mažesnė.
Žvelgiant iš jūsų praktinės patirties, ar verta tokios transporto priemonės pirkėjui rizikuoti ir įsigyti tokį automobilį? Ar jis gali būti eksploatuojamas be problemų vėliau, ar vis tik tikėtini tam tikri trikdžiai, pavyzdžiui, kaip minėjote, dažnesni elektronikos gedimai ir pan.?
S. Pukalskas. Taip, labai priklauso nuo to, koks tas skendimas buvo – kaip giliai automobilis buvo vandenyje, kaip ilgai buvo vandenyje. Nuo to irgi viskas priklauso – kokia tikimybė, kada jis suges ir kokios dalys jam suges.
Bet, sakyčiau, jeigu pirkėjas pirkdamas žino informaciją, kad tas automobilis buvo skendęs, tai viskas tuomet gerai. Pirkėjas pats prisiima tas rizikas ir savo atsakomybę, įsigydamas tą automobilį. Galbūt pirkėjas pats mėgsta remontuoti automobilį. Galbūt jis turi kažkokį patikimą žmogų, kuris jam gali jį suremontuoti, ir tuomet tokį automobilį gali įsigyti.
Bet, vėlgi, jeigu žmogus nelinkęs pats remontuoti, neturi patirties arba neturi gero serviso, kuris bet kokiu atveju galėtų bet kada priimti automobilį remontui, tada rizikuoti vis tik nevertėtų. Nes tokiam automobiliui gali ir po kažkiek laiko išlįsti gedimai.
Jeigu tai bus elektronikos ar elektroninių sistemų gedimai, tie kontaktai galbūt ne iš karto surūdys, bet po tam tikro laiko, rūdijimo metu, blogės viena ar kita funkcija ir galiausiai automobilis gali iš viso sustoti.
Sakykim, tokį gedimą bus labai sudėtinga nustatyti, nes diagnostikos prietaisas gali rodyti visai kitą problemą. Gali būti, kad reikės ieškoti kažkokio jutiklio, kurį diagnostikos prietaisas rodys kaip sugedusį. O iš tikrųjų gali pasirodyti, kad tikroji priežastis yra ta, jog tam tikra valdymo bloko jungtis yra nurūdijusi ir duoda neteisingą signalą tiek valdymo blokui, tiek diagnostikos prietaisui.
Tai tokių rizikų tikrai gali būti ir jų išvengti sudėtinga.
O jeigu gedimai gali pasireikšti iš karto, pavyzdžiui, tas pats hidrosmūgis jau yra sugadinęs variklį, tai toks dalykas pasireikš iš karto.
Praktiškai, net perkant automobilį, galima jį užvesti ir patikrinti tam tikrus dalykus. Visų pirma, pagal garsą reikėtų klausyti, kaip veikia automobilio variklis – ar tolygiai, ar nėra kažkokių pašalinių garsų.
Galų gale galima praverti aušinimo sistemos dangtelį ir pažiūrėti, ar ten nėra papildomo slėgio, kuris galbūt stumia aušinimo skystį per bakelį į lauką. Tai parodytų, kad variklis jau yra įtrūkęs ir per tuos įtrūkius slėgis iš cilindro veržiasi į aušinimo sistemą.
Dar vienas dalykas – varikliui kiek paveikus, galima ištraukti alyvos lygio matuoklį ir pasižiūrėti, kas matosi ant jo. Ar alyva normali, ar ji turi vandens purslų, ar yra susidariusi kažkokia emulsija, ar dar kažkokių pašalinių, normaliai alyvai nebūdingų požymių. Tuomet jau reikėtų atkreipti dėmesį, kad kažkas yra negerai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
