brangsta

Energetikos ministras Dainius Kreivys atsisako planų Lietuvą su Lenkija sujungti elektros kabeliu jūros dugne aplink Kaliningrado sritį. Dabar ministras ruošiasi jungtį tiesti šalia geležinkelio „Rail Baltica“. Šį projektą esą bus įmanoma įgyvendinti dar šiame dešimtmetyje ir viliamasi, kad jis kainuos mažiau nei pusantro milijardo eurų, kurių užsiprašė užsienio kompanijos už povandeninį kabelį.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Daugeliui šeimų vaikų atostogos reiškia visos šeimos atostogas, nes vaikai gali išvykti į kelionę nepraleisdami pamokų. Vis tik dėl šios priežasties kelionės mokyklinių atostogų metu yra išperkamos labai greitai, o dėl išaugusios paklausos kainuoja net keliais šimtais eurų daugiau. Kelionių organizatoriai papasakojo, kokiais laikotarpiais lietuviai keliauja dvigubai daugiau, kiek laiko prieš bilietai jau būna išpirkti ir nuo ko priklauso kainos.

Ne visi pritaria minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Skaičiuojama, kad didesnė alga tik dar labiau pakels kainas. Kitais metais už tą pačią sumą nusipirksime mažiau prekių, o sukaupti pinigai nuvertės. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Pastaraisiais metais išpopuliarėjus kapaviečių dengimui plokštėmis, ši paslauga kasmet brangsta. Akmens apdirbimo specialistai sako, kad šios paslaugos brangs ir toliau, tačiau užsakymų nemažėja.   Kainas dar išaugino ir koronaviruso pandemija, nes buvo sutrikęs akmens tiekimas iš Kinijos, be to, trūkstant jo apdirbėjų, brangsta darbo jėga.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Prieš Federalinio rezervo sistemos (FRS) dviejų dienų posėdį brangstant JAV doleriui, naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. Lapkričio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios sumenko 0,54 JAV dolerio, arba 0,72 proc., iki 74,8 JAV dolerio už barelį. O spalio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 0,62 JAV dolerio, arba 0,86 proc., iki 71,35 JAV dolerio už barelį.