infliacija

Lietuvoje seniai regėtas kainų augimo greitis. Ekonomistų teigimu, paskutinį kartą tokią aukštą metinę infliaciją šalyje buvo galima stebėti beveik prieš trejus metus. Skaičiuojama, kad metinė paslaugų ir prekių infliacija Lietuvoje perkopė psichologinę – penkių procentų ribą. Ekonomistai taip pat pastebi, kad šalyje išbrango prekės, kurias lietuviai puolė pirkti vos tik atgavę pinigus iš antros pensijų pakopos.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), metinė infliacija balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudarė 4,9 proc., o mėnesio infliacija, palyginti su kovu, sudarė 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Jos duomenimis, suderinta vidutinė metinė infliacija sudarė 3,6 proc. Suderinta metinė infliacija balandį – 4,9 proc., mėnesio – 0,7 proc.

Balandį mėnesio infliacija – palyginti su kovu – siekė 0,6 proc., o metinė – balandį, palyginti su pernai balandžiu – 5,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija – 12 pastarųjų mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus – siekė 3,9 proc., pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija Statistikų skelbta išankstinė mėnesio infliacija siekė 0,7 proc., metinė – 4,9 proc., o vidutinė metinė – 3,6 proc. Transporto prekių ir paslaugų kainų 4,3 proc.

Bankui „Swedbank“ šiemet prognozuojant aukštą – daugiau nei 5 proc. vidutinę metinę infliaciją, banko vyriausiasis ekonomistas sako, kad infliacijos pikas turėtų būti pasiektas gegužę – vartotojų kainos galėtų augti 6–7 procentais. Nerijaus Mačiulio teigimu, kainų tendencijos priklausys nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose eigos bei kada bus atvertas laivybai svarbus Hormuzo sąsiauris. „Didžiąją dalį infliacijos šuolio jau pamatėme.

Vieno didžiausių šalyje bankų SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad infliacija Lietuvoje piką turėtų pasiekti rudenį, kai metinės infliacijos augimas galėtų pasiekti 7 procentus.  „Pikas gali būti, netgi iš esmės manom, kad degalai nebebrangs, turbūt 7 proc. yra pakankamai realu. Mes savo vidutinės metinės infliacijos prognozę padidinom iki 5,7 proc., prieš ketvirtį prognozavom tik šiek tiek didesnę negu 3 proc.

Maždaug aštuoniems iš dešimties vaikų dienos centrų stinga lėšų, kitąmet jų papildomai reiktų apie 6,8 mln. eurų, rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atlikta analizė. Kaip antradienį pranešė tinklas, 325 vaikų dienos centrų iš 58 savivaldybių apklausa parodė, kad beveik 80 proc. jų trūksta lėšų sklandžiai veiklai. Daugiausia – beveik 73 proc. – apklaustų vaikų dienos centrų nurodė, jog lėšų stinga darbuotojų atlyginimams.

Lietuva ir vėl tarp lyderių visoje Europoje pagal kylančias kainas. Tačiau finansų ministras nemato reikalo jų stabdyti. Lenkijos finansų ministras nesigaili, kad biudžeto sąskaita sumažino degalų mokesčius, ir sako, kad už tai jam dėkoja ir verslininkai, ir gyventojai. Beje, ekonomistai jau perspėja, kad jei naftos ir dujų kainos išsilaikys aukštumose iki metų pabaigos, Lietuvoje sulauksime ir 10 proc. viršijančios infliacijos.

Šiemet balandį, palyginti su kovu, išankstinė infliacija siekė 0,7 proc., o išankstinė metinė – balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu – infliacija siekė 4,9 procento.  Vidutinė metinė infliacija – 12 praėjusių mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus – siekė 3,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Labiausiai brango dyzelinas Statistikų duomenimis, labiausiai brango dyzelinas, jo kaina balandį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 42,4 proc.

Kainų tema Lietuvoje šiomis dienomis kaip niekada aktuali. Naujausi tyrimai rodo, kad didžiausia finansinė našta gyventojams šiandien yra maistas, o nerimas dėl brangimo tik stiprėja. Ekspertai įspėja: tai dar ne pabaiga – kylant naftos kainoms, brangimas gali persikelti ir į kitas kasdienes prekes.

Nors kainų augimą gyventojai jau jaučia, ekonomistai sako, kad tai dar ne pikas. Skirtinguose sektoriuose infliacijos poveikis pasireikš nevienodu metu, o kai kur kainų šuolis gali būti jaučiamas tik po kelių mėnesių ar net metų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Įtampa Persijos įlankoje vėl auga. Karas Irane jau dabar atsispindi kylančiose degalų kainose, ypač dyzelino. Ekspertai prognozuoja, kad naftos kainos dar gali kilti, tačiau staigaus šuolio virš kritinės ribos nesitikima. O kaip ir kada karas atsilieps maisto, trąšų ir energetikos kainoms? Ar Europos ekonomika dėl jo nukentės labiausiai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su banko „Citadele” ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje kovą siekė 4,4 proc. ir buvo viena didžiausių ES, skelbia Eurostatas. Sparčiau kainos augo tik Kroatijoje (4,6 proc.) ir Rumunijoje (9 proc.). Augo kainos Latvijoje kainos per metus išaugo 3,4 proc., Estijoje – 3,5 proc., per mėnesį – Lietuvoje augo 1,5 proc., Latvijoje – 1,9 proc., o Estijoje – nepakito. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,8 proc., o vien euro zonoje – 2,6 proc., per mėnesį – atitinkamai 1,1 proc. ir 1,3 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad spartų infliacijos augimą šiemet labiau lems dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakilusios naftos ir degalų kainos nei padidėjęs vidaus vartojimas dėl atgaunamų pinigų iš antros pakopos pensijų fondų. „(Didesnė – BNS) infliacija laukia mūsų pirmiausia dėl kitų priežasčių. Jeigu reikėtų pažvelgti į tai, ar tas vidaus rinkos pagyvėjimas lemia didesnę infliaciją, ar degalų kainos, aš sakyčiau, kad degalų kainos, energetiniai ištekliai.

Degalų kainoms kiek aprimus, daliai vairuotojų gali atrodyti, kad didžiausias sukrėtimas jau praeityje. Vis dėlto apie pigesnį kurą kalbėti dar anksti – Europoje išlieka dyzelino problema, o mažesnių kainų degalinėse būtų galima tikėtis tik tada, kai rinką nustos kaustyti karo ir tiekimo neapibrėžtumas. Kada tai bus? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie pigesnį kurą kalbėti anksti Gerbiamas Algirdai, grįžtant prie degalų rinkos ir Lietuvos.

Metinė infliacija kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 4,8 proc., mėnesio infliacija, lyginant su vasariu, sudarė 1,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 4 proc., per mėnesį – 1,9 proc., paslaugų kainos – atitinkamai 6,6 proc. ir 0,7 proc.

Finansų ministerija pablogino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, numatydama, kad infliacija šiemet augs sparčiau nei tikėtasi, o bendrasis vidaus produktas išaugs tik 3,1 proc. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose, padidinus degalų ir kitų prekių kainas, jau daro didelę įtaką ekonomikai.

Europoje ir toliau kyla energijos kainos – kai kurios šalys riboja degalų pardavimus ar mažina akcizus, o Lietuva svarsto, kaip padėti žmonėms sumažinti transporto išlaidas. Ar šios priemonės bus pakankamos išspręsti išaugusias kainas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Ministre, jus dažnai matau vaikščiojant pėsčiomis.

Nors infliacijos banga dažnai reiškia, kad kainos kyla ilgesniam laikotarpiui, ekspertai sako, kad degalų rinkoje situacija gali būti kitokia. Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius. Dažnai minima sąvoka – infliacijos bangą.

Dėl karo Vidurio Rytuose prabrangusi nafta ir dujos kels ir maisto kainas. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas šiemet pabrangs apie 6 proc. O pirmiausia tai pajusime pirkdami šviežias daržoves. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Irena jau ruošiasi Velykoms, tačiau prisipažįsta, kad jos šiemet bus kuklios. Šventiniam stalui senjorė viliasi išleisti ne daugiau 20 eurų. „Aš viena, pasėdėsiu ir eisiu gulti, ir po visko. Kitos išeities nėra.

Lietuvoje per metus prekės ir paslaugos pabrango puspenkto procento, o nuo metų pradžios maždaug keturiais procentais. Infliaciją paspartino Hormūzo sąsiaurio blokada ir, pasak ekonomistų, jei iki rudens laivyba dėl karo Irane nesugrįš į įprastą situaciją, metinė infliacija tik spartės, gali viršyti 7 procentus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Kiek yra, tiek užteks. „Biški“ namie turime, „biški“ banke“, – minėjo vienas gyventojas.

Statistikams kovo mėnesį fiksuojant išankstinę 4,5 proc. metinę bei 1,6 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai sako, kad karas Artimuosiuose Rytuose ir jo nulemtas degalų brangimas paspartino kainų šuolį, o tolesnė infliacijos dinamika priklausys nuo to, kiek konfliktas tęsis. Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad kol kas infliaciją veikia pirminiai karo efektai – kylančios degalų kainos, bet ilgainiui kils ir trąšų kainos, kas gali paskatinti maisto žaliavų krizę.

Išankstinė mėnesio infliacija kovą – palyginti su vasariu – siekė 1,6 proc., o metinė – palyginti su praėjusių metų kovu – 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė vidutinė metinė infliacija kovą siekė 3,5 proc.

Šiemet numatomas spartesnis ekonomikos augimas, tačiau daug sparčiau augs ir kainos. Tiesa, gyventojų pajamos esą didės sparčiau už kainas. Taip prognozuoja Finansų ministerija, pristačiusi Ekonominės raidos scenarijų. Tai pirmoji šiemet tokia prognozė. Nuo jos rodiklių priklauso valstybės finansų planavimas – kiek mokesčių tikimasi surinkti ir kiek bus pinigų pensijoms, išmokoms viešojo sektoriaus atlyginimams, įvairioms valstybės teikiamoms paslaugoms.

Ekonomistai vis garsiau kalba apie ilgalaikes Irano karo ir Hormūzo sąsiaurio blokados pasekmes Lietuvos ekonomikai. Kuo ilgiau karas truks, tuo greičiau Lietuvoje brangs prekės ir paslaugos. Skaičiuojama, jei konfliktas truktų 12 mėnesių – metinė infliacija šalyje galėtų perkopti 10 procentų. Prastų žinių gali sulaukti ir būsto paskolų turėtojai, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) nuspręstų kelti bazines palūkanų normas.

Hormūzo sąsiaurio blokada ir dėl jos išbrangę naftos produktai Lietuvoje gerokai paspartins infliaciją. Ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad šiemet prekės ir paslaugos brangs 5 proc. Greitesnę metinę infliaciją gyventojai turėtų labiausiai pajusti dėl sparčiau brangstančio maisto. Šiaulietė Danutė stengiasi taupyti. Pensija nedidelė, todėl moteris nuolat ieško akcijų – pigesnių maisto produktų. „Pastoviai. Jeigu randu nuolaidą, nusiperku daugiau to daikto, kitko neperku.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį siekė 3,3 proc. ir buvo viena didesnių ES, skelbia Eurostatas. Sparčiau kainos augo tik Slovakijoje (3,9 proc.), Kroatijoje (4 proc.) ir Rumunijoje (8,3 proc.). Latvijoje kainos per metus išaugo 2,4 proc., Estijoje – 3,2 proc., per mėnesį – Lietuvoje augo 1 proc., Latvijoje – 0,3 proc., o Estijoje – 0,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,1 proc., o vien euro zonoje – 1,9 proc., per mėnesį – po 0,6 procento.

Naftos kainai laikantis apie 100 dolerių už barelį, vis dažniau keliami klausimai, kiek ilgai tai tęsis. Rinkos kryptį gali nulemti ne tik ekonomika, bet ir geopolitiniai konfliktai. Kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas. Naftos kaina ties 100 dolerių: kiek tai tęsis? Kas vyksta su degalų kainomis? „Brent“ nafta šiuo metu laikosi apie 104 dolerius už barelį.

Naftos kainos pasaulyje šiuo metu sparčiai kyla dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose: 90 proc. sumažėjo tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauryje, kuriuo keliauja penktadalis pasaulio naftos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šoko į viršų ir degalų kainos Lietuvoje bei visoje Europoje. Ekonomistai įspėja: jei dabartinė tendencija nesikeis, brangs ne tik kasdienės prekės, bet ir kelionės į užsienį.

Europos Sąjungos (ES) vadovai pirmadienį pareiškė, kad blokas yra pasirengęs stiprinti savo jūrų operacijas Artimuosiuose Rytuose, siekiant apsaugoti laivybos kelius, praėjus deryboms su regiono lyderiais. ES aptarinėjo galimybę sustiprinti savo karinio jūrų laivyno misiją Raudonojoje jūroje po to, kai JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną sukėlė platesnį regioninį karą, dėl kurio laivyba Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo.

Vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 3,6 proc., o per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu, – augo 1,1 procento. Vidutinė metinė infliacija sausį siekė 3,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Infliacija euro zonoje vasarį šiek tiek paspartėjo iki 1,9 proc., antradienį pranešė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Toks rodiklis vis dar yra mažesnis už Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslinę 2 proc. ribą. Sausį kainos euro zonoje pakilo 1,7 proc. Vasario mėnesio rodiklis viršijo finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklaustų ekonomistų prognozes. Vasarį infliaciją euro zonoje daugiausia lėmė kainų kilimas paslaugų sektoriuje, kur jos padidėjo 3,4 proc.

Metinė infliacija lietuvių turistų itin pamėgtoje Turkijoje šių metų vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo iki 31,53 proc. – didžiausio lygio nuo praėjusių metų spalio, skelbia portalas „Trading Economics“. Sausį kainos padidėjo mažiausiai per daugiau nei ketverius metus – 30,65 proc. Prognozuota, kad vasarį infliacija šalyje paspartės iki 31,55 proc. Praėjusį mėnesį Turkijoje pakilo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos (36,44 proc., palyginti su 31,69 proc.

Per sausio mėnesį prekės ir paslaugos Lietuvoje vidutiniškai pabrango 1,5 proc. Tokią greitesnę infliaciją sukėlė nuo naujų metų valdžios padidinti mokesčiai, nauji akcizai, panaikinta PVM lengvata šildymui. Aukštesnes kainas lėmė ir šaltesnė metų pradžia. Ekonomistai atsargiai prognozuoja, kiek šiemet įsibėgės infliacija, mat, kol kas neaišku, kiek smarkiai prekių ir paslaugų kainas iškels antros pensijų pakopos pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pastaraisiais metais gyventojai vis dažniau pastebi, kad kasdienio apsipirkimo krepšelis brangsta. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse maistas praėjusiais metais brango gerokai sparčiau nei kitose, o pirkėjų krepšeliuose labiausiai išsiskyrė keli netikėtai pabrangę produktai. 2025 m. maisto kainos ES, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 2,8 proc.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose sausį sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,7 proc. gruodį, rodo Darbo departamento penktadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis, 0,1 procentinio punkto kuklesnis už Volstrito prognozių vidurkį, atspindi bazinį poveikį, daugumos energijos išteklių atpigimą. Maisto produktų brangimas per metus lėtėjo nuo 3,1 proc. iki 2,9 proc., energijos išteklių kainų pokytis keitėsi iš plius 2,3 proc. į minus 0,1 procento.

Lietuvoje kainų augimas šiemet bus vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Ekonomistai atsargiai vertina šiuos metus: vieni prognozuoja, kad metinė prekių ir paslaugų infliacija svyruos tarp 3 ir 4 procentų, kiti atkerta, kad scenarijus kur kas niūresnis. Ekspertų teigimu, į rinką įsiliejus antrosios pensijų pakopos pinigams ir toliau brangstant maistui, metinis kainų augimas gali įsibėgėti ir viršyti 5 procentus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų maisto kainos šiemet turėtų mažinti infliaciją, tačiau ją didins didesni kuro, tabako ir alkoholio akcizai, vartojimo augimas dėl atsiimtų lėšų iš pensijų fondų, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak analitiko, slopstanti maisto infliacija turėtų atsverti augančias kai kurių paslaugų ir prekių kainas.

Centrinio banko pastangoms pažaboti kainų kilimą, regis, davus rezultatų, metinė infliacija Rusijoje 2025 metais smarkiai sumažėjo, parodė valstybinės statistikos agentūros paskelbti duomenys. Gerokai padidėjus vyriausybės karinėms išlaidoms, kurios iš pradžių paskatino Rusijos ekonomikos augimą, bet taip pat pakurstė spartų vartotojų kainų kilimą, Rusijos centrinis bankas beveik dvejus metus laikė bazinę palūkanų normą 20 proc. artimame lygyje.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje pernai gruodį siekė 3,2 proc. ir buvo didesnė nei vidutiniškai euro zonoje ir Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijoje kainos per metus išaugo 3,4 proc., Estijoje – 4 proc., per mėnesį – Lietuvoje smuko 0,2 proc., Latvijoje nekito, o Estijoje – smuko 0,4 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 1,9 proc. Per mėnesį kainos ES augo 0,1 proc., euro zonoje – 0,2 procento.

„Eurobarometro“ duomenimis, gyvenimu Lietuvoje patenkintų gyventojų skaičius išaugo 5 proc. ir pirmą kartą pranoko Europos Sąjungos vidurkį. 39 proc. apklaustųjų didžiausia problema įvardijo infliaciją. Kokie ekonomiškai bus 2026 metai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Ar lietuviai 2025 metais gyveno geriau, nei 2024 metais? I. Genytė-Pikčienė: Gerovę pamatuoti nėra paprasta.

Pagal su kitomis ES valstybėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) praėjusį gruodį apskaičiuota metinė infliacija sudarė 3,2 proc., mėnesio, lyginant su lapkričiu, siekė 0,2 proc. Kaip pranešė Valstybės duomenų agentūra, vidutinė metinė infliacija gruodį sudarė 3,4 proc.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc., o per metus – gruodį, palyginti su pernai gruodžiu, – augo 3,4 procento.  Vidutinė metinė infliacija gruodį siekė 3,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pareigūnai sako, kad Seime per biudžeto dalybas jiems žadėti pinigai „nutekėjo melioracijos vamzdžiais“ – nors kitąmet atlyginimų fondas augs 7 proc., o daliai bus mokama 300 eurų kompensacija už ilgalaikę tarnybą, spartesnio algų didinimo planas atmestas. Tuo metu ne tik policija, bet ir aplinkosaugininkai bei kitos tarnybos jaučia kartėlį, o pareigūnų trūkumas vis labiau apsunkina viešosios tvarkos ir aplinkos apsaugos užtikrinimą.

Lapkritį, palyginti su spaliu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc., o per metus – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, – 3,8 procento.  Vidutinė metinė infliacija lapkritį siekė 3,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Išankstinė mėnesio infliacija lapkritį siekė 0,4 proc., metinė  3,6 proc., o vidutinė metinė –3,3 procento.

Kalėdinė pirkimo karštinė tęsis ir po Naujųjų metų. Lietuvos gyventojai plačiai atvers pinigines ir noriai išlaidaus po didžiųjų metų švenčių. Pasak ekonomistų, gyventojų kišenėse atsidūrę antros pensijų pakopos pinigai gerai pakaitins prekių ir paslaugų rinkas, dėl to kainų augimas šalyje nesulėtės. O Lietuvos pramonės kitąmet laukia išbandymo metai, kuomet dėl didelės konkurencijos Europoje gali kilti problemų eksportuojančiam verslui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Išankstinė metinė infliacija lapkritį (lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai) siekia 3,6 proc., o mėnesio infliacija (lyginant su spaliu) – 0,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis lapkritį sudaro 3,3 proc Per metus labiausiai brango kava, arbata ir kakava (12 proc.), keleivių vežimas keliais (11,3 proc.), atostogų išvykos (9,9 proc.), alus (8,7 proc.), labiausiai pigo elektra (9,7 proc.

Lietuviai šiandien išlaidauja taip, tarsi rytojus neegzistuotų – nepaisydami geopolitinių grėsmių, infliacijos ir akivaizdžių ekonominių rizikų. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad toks beatodairiškas optimizmas gali brangiai kainuoti – vartojimas šuoliuoja, pinigų ekonomikoje daugiau nei bet kada, tačiau produktyvumas, kuris ir lemia realų šalies turtingumą, lieka vietoje.

Metų infliacija Japonijoje praėjusį mėnesį toliau paspartėjo, o tai dar viena bloga žinia Sanae Takaichi ministrų kabinetui prieš numatomą plataus skatinimo paketo paskelbimą. Tikimasi, kad penktasis per tiek pat metų vyriausybės priemonių paketas sieks mažiausiai 20 trln. jenų (127 mlrd. JAV dolerių), įskaitant energijos subsidijas ir mokesčių lengvatas gyventojams bei verslui.

 Metų infliacija Lenkijoje spalį sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 2,9 proc. rugsėjį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos GUS penktadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu. Rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų birželio. Anot GUS, infliaciją praėjusį mėnesį smukdė menkę metiniai kainų prieaugiai maisto ir nealkoholinių gėrimų (iki 3,4 proc.), švietimo paslaugų (6,2 proc.