Banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai kilusių naftos kainų poveikis jau jaučiamas ne tik kuro, bet ir prekių bei paslaugų kainose.
Vis dėlto SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas neatmeta, kad atlaisvinus Hormuzo sąsiaurį ir naftos kainoms pastarąją savaitę krentant rugpjūtį gali tekti šiek tiek sumažinti vidutinės metinės infliacijos prognozę.
„Per mėnesį stebėjome atpigusius degalus, bet matome, kad bendra mėnesinė infliacija fiksuota ir, matyt, čia jau pasireiškė šiek tiek platesnis to energetikos šuolio skverbimasis į kitas prekių ir paslaugų kategorijas“, – BNS penktadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
Analitikai: birželį infliaciją augino atostogų, paslaugų ir šilumos kainos
Be to, anot ekonomistės, kainų kilimą birželį taip pat veikė kelionių, apgyvendinimo ir poilsio paslaugų brangimas: „Tai iš tikrųjų tas irgi galėjo turėti įtakos šio mėnesio infliacijai.“
„Paprastai tokių infliacinių tendencijų birželį daug nebūna, nes jau ir sezoninių išpardavimų pradžia, susijusi su avalyne ir apranga, vyksta, ir naujas vaisių ir daržovių derlius leidžia šioms prekių kategorijoms stebėti defliacinius procesus“, – teigė ji.
T. Povilauskas sako, kad birželį infliacija augo kiek sparčiau nei manyta. Pasak jo, tikėtina, kad įtakos tam turėjo kilusios šilumos kainos bei brangusios atostogų išvykos.
„Yra keletas tokių įtariamųjų ir, kas labai tikėtina, tai yra šilumos kainos. Jos gyventojams nėra aktualios birželį, bet matom, kad beveik 10 proc. per mėnesį yra šilumos kainos padidėjusios. Per metus jos augo jau virš 40 procentų. Čia, aišku, kažkiek susiję su PVM, bet iš esmės pagrindinė priežastis yra, kad buvo šalta žiema, biokuras sunaudotas, pabrango ir šiek tiek gamtinės dujos, tai turim ateinantį efektą iš šilumos kainų“, – BNS aiškino T. Povilauskas.
Anot jo, išaugusios šilumos kainos mėnesio infliaciją padidino 0,2 punkto.
„Kitas dalykas, kas irgi atsiveja turbūt su pabrangusia energetika, tai yra, kad atostogų išvykos yra per mėnesį padidėjusios daugiau negu 10 procentų. Tai irgi nemažai prie mėnesinės ir prie metinės infliacijos pridėjo“, – sakė ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad birželį didėjo ir traukinių bilietų kainos, be to, tikėtina, brango ir paslaugos.
„Artea“ ekonomistės teigimu, aukšta metinė infliacija, tikėtina, išliks ir antrąjį pusmetį, dar „stebėsime besivelkantį Hormuzo sąsiaurio blokados sukurtą pasekmių rezultatų šleifą“.
Anot I. Genytės-Pikčienės, vis dar išlieka rizikų dėl Hormuzo sąsiaurio „atlaisvinimo“: „Šiuo metu iš tiesų jau matome, kad fiksuojamas padidėjęs per Hormuzo sąsiaurį plaukiančių laivų srautas ir natūralu, kad tai nuėmė susikaupusias pastaraisiais mėnesiais įtampas nuo energetikos nešėjų rinkų, nuo naftos rinkos ir į tai reaguoja naftos kaina, kuri jau yra sugrįžusi į prieškarinį lygį.“
Pasak analitikės, jei ši palanki tendencija toliau laikysis, tai teigiamai veiks ir galutinius vartotojus – infliacija gali sumažėti.
„Jeigu iš tiesų pavyks išlaikyti taiką Persijos įlankoje ir nebekils kažkokių papildomų įtampų ar turbulencijų, tai stiprina scenarijų, kad po to tokio antplūdinio infliacijos šoko, dėl kurio nuogąstavome, reikšmingesnio galbūt net ir pavyks išvengti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Tuo metu T. Povilauskas neatmeta, kad rugpjūtį gali tekti šiek tiek sumažinti vidutinės metinės infliacijos prognozę. Gegužę SEB prognozavo, kad ji šiemet sieks 5,7 procento.
„Kadangi situacija su Hormuzu taisosi, tai aš (...) sakyčiau, dabartinis tempas, kuriuo judam, jis rodo, kad infliacija bus mažesnė negu prognozavom“, – sakė jis.
