Visai neseniai „Baltijos tyrimų“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad trims iš keturių Lietuvos gyventojų didžiausia finansine našta tampa išaugusios maisto kainos.
Tiesa, gyventojus taip pat neramina padidėjusios išlaidos transportui, kurioms didžiausią įtaką daro pabrangę degalai, taip pat elektros ir šildymo kainos.
Duomenys taip pat parodė, kad trys iš dešimties lietuvių labiausiai jaučia išlaidų būstui augimą (29 proc.) bei vaistų ir sveikatos paslaugų brangimą (28 proc.).
Tuo metu mažiausiai gyventojus jaudina pabrangusios laisvalaikio ir pramogų paslaugos (7 proc.) bei kainų augimas viešojo maitinimo srityje (7 proc.).
Taigi kokių prekių kainų augimo galima tikėtis ateityje?
Pasekmes gyventojai pajaus kainose
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavusi „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė patvirtino, kad būtent kainos yra opiausias klausimas apie kurį Lietuvos gyventojai nuolat kalba.
„Tai yra visiškai natūralu, nes gyventojai su kainomis susiduria kiekvieną dieną ir atitinkamai visas tendencijas pastebi. <...> Stebint visus neramumus jaučiasi neapibrėžtumas, o finansų ir žaliavų rinkos kiekvieną dieną susiduria su naujienomis ir atitinkamai labai jautriai reaguoja.
Todėl natūralu, kad ir gyventojams neramu, koks bus ateinantis šildymo sezonas, kaip dėl degalų brangimo brangs kitos prekės ir paslaugos“, – aiškino ji.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, maistas sudaro reikšmingą dalį Lietuvos gyventojų krepšelyje, todėl jo brangimą išgyvename labiausiai.
„Šiek tiek mažiau nei penktadalį savo lėšų mes išleidžiame maistui. Tačiau tai yra kažkiek ir lietuviškų tradicijų nulemti rezultatai, nes mes paprastai tiek šventes, tiek įvairius susibūrimus leidžiame vakarodami namuose, kuriems patys ruošiame stalus. <...> Todėl maisto kainos yra labai atidžiai sekamos gyventojų“, – komentavo ekonomistė.
Ji neslepia, kad šiuo metu naftos rinkoje yra labai komplikuota situacija, o atitinkamai šoko pasekmės palaipsniui pasijaus galutinėje infliacijoje vartotojui.
Paprastai tariant, dėl komplikuotos situacijos naftos rinkoje pabrangs ne tik degalai, bet ir kasdieninio vartojimo prekės, maistas.
„Jau dabar jaučiame degalų kainų kilimą, vėliau pradėsime jausti ir kitų prekių, kurių kainoje logistika sudaro reikšmingą dalį, brangimą. Ilgainiui gali brangti ir maistas, nes iškastinis kuras labai artimai koreliuoja su trąšomis, pačiu žemės ūkiu. Šiuo metu infliacijos banga tik kyla“, – aiškino ekonomistė.
Visgi, anot jos, nepaisant to, kad tiek pernai, tiek šiemet yra pastebima aukštesnė infliacija, tačiau Lietuva vis dar išlaiko sveiką balansą tarp kainų ir atlyginimų augimo.
Prekybininkai ramina: pensijų pinigai neturės jokios įtakos
Tuo metu „Norfos“ akcininkas Dainius Dundulis pažymėjo, kad maisto kainos lietuvius taip stipriai žeidžia dėl to, nes lietuviai įprato viską pirkti parduotuvėse.
„Manau, kad tai yra vienos būtiniausių išlaidų, nes šiandien žmonės savo maisto beveik neužsiaugina. Perėjome prie to, kad daugiausiai vartojame gamyklų ir įmonių pagamintą maistą, kai prieš 30–40 metų labai daug maisto buvo užauginama ir pagaminama namų ūkiuose.
Manau, kad daugelis prisimena, kaip iš kaimo veždavosi daržoves bei mėsą. Kai šito viso beveik neliko, žmonės tai gali gauti tik parduotuvėje“, – dalijosi jis.
Todėl, pasak D. Dundulio, visos žmonių baimės dėl kainų yra teisingos ir logiškos, o dažniausiai priklauso nuo pajamų.
„Kuo žmogaus pajamos didesnės, tuo jį maisto kainos mažiau žeidžia. Tačiau tie 3 iš 4, kuriems maisto kainų kilimas skaudžiausias, greičiausiai bus gaunantys iki vidutinio atlygio, todėl jiems maisto kainos kerta skaudžiau“, – paaiškino „Norfos“ akcininkas.
Visgi atsakyti, kokio kainų kilimo galime tikėtis artimiausiu metu, D. Dundulis negalėjo.
„Viskas priklauso nuo pinigų vertės, nes kainos auga pagal tai, kokia ji yra. Kainų augimas priklausys nuo to, kiek papildomai pinigų bus išleista į rinką sprendžiant ekonomines problemas“, – nurodė pašnekovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nemažai kalbama apie tai, kaip kainas paveiks II pensijų pakopos pinigai.
Visgi D. Dundulis įsitikinęs, kad Lietuva bendroje Europos Sąjungos rinkoje iš viso beveik jokios įtakos nedaro, todėl kainų šie pinigai paveikti neturėtų.
„Pensijų pinigų gražinimas dėl kurio lietuviai nupirks 5–10 proc. daugiau prekių per metus iš viso jokios įtakos nepadarys.
Mes produktus perkame europinėmis kainomis tik vėliau pridedame lietuviškus mokesčius“, – pastebėjo jis.
Kad brangs labiausiai?
Kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) atstovai pasakojo, kad naftos kainų brangimas maisto kainas paprastai pasiekia per kelias grandis – pirmiausia per degalus, logistiką, energiją gamyboje, pakuotes, o vėliau ir per kitus kaštus, pavyzdžiui, trąšas ar pašarus.
„Greičiausiai poveikis gali pasimatyti ten, kur transportavimo sąnaudos sudaro didesnę savikainos dalį – ypač importuojamų ar šaldymo grandinės reikalaujančių produktų segmente.
Toks efektas gali išryškėti per kelias savaites ar kelis mėnesius. Tuo metu platesnis poveikis bendroms maisto kainoms dažniausiai būna laipsniškas“, – dalijosi ŽŪDC atstovai.
Jie pridėjo, kad viską lems tai, ar naftos kainų šuolis ilgai užsitęs.
„Jei tai tik laikinas svyravimas, poveikis gali būti ribotas ir labiau matomas atskirose produktų grupėse. Jei aukštos energijos kainos išliks ilgiau, spaudimas maisto kainoms bus stipresnis“, – nurodė centro specialistai.
ŽŪDC nurodo, kad maisto kainų pokyčių nereikėtų vertinti kaip vieno bendro proceso – skirtingos produktų grupės juda nevienodu tempu. Net ir tuomet, kai bendras kainų lygis keičiasi nuosaikiai, atskiros prekės gali brangti sparčiau.
Visgi specialistai pažymi, kad didžiausia rizika kainų augimui šiemet kyla toms produktų grupėms, kurios labiausiai priklauso nuo logistikos, importo ir pasaulinių žaliavų kainų.
„Pirmiausiai būtų importuojami vaisiai ir daržovės, ypač tie, kuriems reikalingas greitas pristatymas ir šaldymas. Taip pat jautresnės gali būti žuvies ir jūros gėrybių kainos, nes šiame segmente susideda importo, transportavimo ir energijos kaštai.
Spaudimą gali patirti ir augaliniai aliejai bei riebalai, kurių kainas veikia ne tik logistika, bet ir pasaulinės rinkos svyravimai. Taip pat rizikos zonoje išlieka dalis mėsos produktų, nes jų savikainą veikia ne vien degalai, bet ir pašarai bei trąšos“, – pridėjo ŽŪDC atstovai.
