Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Į kritiką ir perspėjimus dėl biudžeto plano sureagavo ir finansų ministras Taurimas Valys.
„Apsvarstėme, turėjome visą sąrašą galimų lengvatų, kurios valstybei labai brangiai kainuoja – 3,8 mlrd. eurų. Per lengvatas mes netenkame pajamų, kurios galėtų patekti į biudžetą. Mes detaliai perėjome visą sąrašą lengvatų, kurias galėtume svarstyti“, – sakė jis.
Milijoninės mokesčių lengvatos – valdžios akiratyje
Iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta darbo grupė svarstė, kokių mokesčių lengvatų valstybė galėtų atsisakyti. Mat šiuo metu planuojamas valstybės biudžeto deficitas turėtų siekti beveik 4 proc.
T. Valys kol kas neįvardijo lengvatų, kurių, politikams priėmus sprendimą, būtų atsisakoma pirmiausia.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė aiškino, kad dabartinis valstybės biudžeto projektas yra prastas. Pasak jos, valstybė skolinasi per daug. Negana to, kontrolierės teigimu, Finansų ministerijos prognozės yra pernelyg optimistinės, todėl valstybei gali tekti skolintis daugiau, nei šiuo metu įsivaizduoja T. Valys.
„Mūsų prognozuojamas deficitas kitais metais tikrai viršys 5 proc., o 2028 ir 2029 m. gali siekti net 6 proc.“, – sakė I. Segalovičienė.
„Ir ekonomikos lėtėjimas yra tikėtinas, ir eksporto rinkose kyla daug iššūkių, ir pasaulio ekonomika apskritai susiduria su sunkumais. Tie planai, kurie yra gana ambicingi, gali virsti gerokai mažesnėmis pajamomis ir daug didesniu biudžeto deficitu“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Valstybės kontrolė teigia, kad prireikus papildomų pajamų būtų galima peržiūrėti ne tik mokesčių lengvatas, bet ir nekilnojamojo turto mokestį, valstybės institucijų darbo efektyvumą bei ieškoti galimybių surinkti daugiau mokesčių iš šešėlinės ekonomikos.
Ragina mažinti išlaidas ir atsisakyti nepagrįstų pažadų
Taip pat reikėtų peržiūrėti valstybės išlaidas. Pavyzdžiui, niekas neįrodė, kad kitų metų biudžete šeimos paketui numatyti 150 mln. eurų padidins gimstamumą Lietuvoje.
„Prie to deficito, kurį mums generuoja einamosios, būtinosios išlaidos, mes kuriame naują paketą, kuris ekonomiškai nėra nei įvertintas, nei pasvertas. Jeigu norime siekti gimstamumo rodiklių gerinimo, šio paketo poveikis nėra įvertintas“, – tikino Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė.
„Stokojama įrodymų priimant sprendimus dėl vienų ar kitų išlaidų. Tikrai ragintume dažniau priimti sprendimus dėl išlaidų, kurios yra būtinos ir pagrįstos įrodymais, kad jos veiks ir bus efektyvios“, – pridūrė I. Segalovičienė.
„Pažadėta daug daugiau, nei valstybė gali sau leisti. Mes įpratome pastarąjį dešimtmetį ir pastaruosius penkerius metus matyti, kaip valstybės biudžeto pajamos kasmet auga daugiau nei dešimtadaliu. Atitinkamai buvo didinamos ir išlaidos, tačiau tas periodas baigėsi. <...> Tvariausias ir saugiausias kelias – mažinti išlaidas. Tai nėra populiaru, bet šito turbūt neišvengsime nei svarstant ateinančių metų biudžetą, nei ypač 2028 ir 2029 metų biudžetus“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak Lietuvos banko, yra nemaža rizika, kad jau kitais metais dėl smarkiai didėjančio biudžeto deficito Lietuvai bus pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Svarbiausia uzdaryti komunistu laiku kalejima-viezbuti isrinktiesiems.... Kai i bendra kamera reiketu sesti, pagalvotu gal????
