Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Panevėžyje šiemet šildymo sezonas prasidėjo beveik 50 proc. didesnėmis šilumos kainomis nei pernai, tad miestiečiai su nerimu laukia pirmųjų sezono sąskaitų.
„Iš pensijos reikia gyventi, labai svarbu – lauki ir žiūri, ar galą su galu sudursi, ar ne.“
„Tik pensiją gaunu, reikia vaistų nusipirkti, už butą sumokėti ir pavalgyti. Svarbu, kad mažesnės būtų.“
Nors šiluma brango – spalio sąskaitos dvigubai mažesnės
Vidutinė 50 kvadratinių metrų buto sąskaita nerenovuotame name spalį Panevėžyje sieks apie 28 eurus. Nors šilumos kaina šiemet beveik 50 proc. didesnė, sąskaitos yra perpus mažesnės nei 2024 m. spalį, mat šiemet spalio orai daug šiltesni.
„Tai lėmė vėliau prasidėjęs šildymo sezonas – spalio 12 d. – ir aukštesnė vidutinė mėnesio temperatūra. Šilumos poreikis buvo mažesnis“, – sakė „Panevėžio energijos“ direktorius Tomas Jukna.
Vilniečiams šildymo sezonas šiemet prasidėjo ketvirtadaliu didesnėmis kainomis, tačiau dėl pustrečio laipsnio aukštesnės spalio vidutinės temperatūros sąskaitos miestiečiams bus maždaug perpus mažesnės. 50 kvadratinių metrų ploto butui nerenovuotame name ji sieks apie 27 eurus, kai pernai buvo 51 euras – kone dvigubai didesnė.
„Susiduriame su energijos išteklių krize, kas pakėlė šilumos kainą, tačiau svarbūs ir kiti veiksniai. Pernai šilumos kilovatvalandė buvo 2 centais pigesnė, tačiau šildymo sezonas prasidėjo rugsėjo 30 d.“ – tikino „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovas Titas Atraškevičius.
Nepaisant šilto spalio, apie 7 tūkst. vilniečių mokės ne visą šildymo sąskaitą, o tik jos dalį, mat jau gaus kompensacijas.
„Klientų yra apie 6800, kurie gauna kompensacijas spalio mėnesio duomenimis, tačiau toliau šildymo sezono metu skaičiai gali koreguotis“, – sakė T. Atraškevičius.
Kompensacijoms gresia lėšų trūkumas, tačiau garantijos gyventojams išlieka
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau skaičiuoja, iš kur reikės gauti papildomus 20 mln. eurų kompensacijoms. Išaugus šildymo kainoms prognozuojama, kad kompensacijoms suplanuotų 80 mln. eurų visam šildymo sezonui nebepakaks – bendra suma gali siekti ir beveik 105 mln. eurų.
„Pagal blogiausią scenarijų gali pritrūkti lėšų, bet dėl to gyventojams pergyventi nereikia. Įsijungia skolinimosi mechanizmas, pinigų kompensacijoms bus tiek, kiek reikės“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra. Lietuvoje oro temperatūra dar teigiama ir tik retkarčiais pasitaiko šalnos, tačiau paros didmeninė elektros kaina šiandien yra jau didesnė nei buvo šaltą praėjusios žiemos vasarį, o rytoj bus dar didesnė.
„Ši savaitė rekordinė, šiandien yra brangiausia diena nuo 2024 m. vasario. Kaina „Nord Pool“ biržoje susiformavo virš 440 €/MWh“, – sakė „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas.
Dėl jau dvi savaites besitęsiančio elektros kainų augimo elektros gamintojai kaltina mažą vėjo ir saulės elektrinių gamybą, vėstant orams išaugusią elektros paklausą, ribotas galimybes ją importuoti iš kitų šalių ir išaugusias gamtinių dujų kainas. Apie 90 proc. buitinių elektros vartotojų turi fiksuotos kainos sutartis, tad pastarieji didmeninių kainų šuoliai jiems įtakos nedaro.
O jei nuo naujųjų metų didės visuomeninė elektros kaina, Energetikos ministerija žada bent 4 centais ją sumažinti socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
„Kas ir koks tarifas nuo sausio įsigaliotų, pažeidžiamiems, mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams (jų gali būti virš 300 tūkst.), bus garantuota 4 centais mažesnė elektros kaina“, – sakė energetikos ministro patarėjas Artūras Ketlerius.
Pramonininkai jau reikalauja Vyriausybės parengti konkrečių veiksmų planą, kaip padėti verslui išgyventi artėjančią brangios energijos žiemą. Tačiau Vyriausybė kol kas žada tik kasmet skirti po 50 mln. eurų lengvatinėms paskoloms labiausiai aukštų elektros kainų pažeidžiamoms įmonėms ir viliasi, kad pastaroji brangios elektros ir dujų banga greitai atslūgs, mat dujos ir nafta šį mėnesį jau atpigo penktadaliu.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
