Didžiausias kainų šuolis numatomas nuo 15.45 val. iki 20.45 val., o brangiausiai elektra kainuos 17.55–18 val. – 92,12 cento už kWh.
„Tokio aukšto kainų lygio Lietuvoje šiemet dar nebuvo, panašios kainos fiksuotos tik 2024 metais“, – rašoma pranešime.
„Elektrum Lietuvos“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad kainų šuolį lemia keli sutapę nepalankūs veiksniai – maža vėjo ir saulės elektrinių gamyba, išaugęs elektros vartojimas atvėsus orams, ribotos galimybės ją importuoti iš kitų rinkų bei išaugusios gamtinių dujų kainos.
„Todėl elektros poreikiui patenkinti tenka pasitelkti brangesnius gamybos šaltinius, kurių pasiūlymai lemia itin aukštą kainų lygį biržoje“, – pranešime sakė M. Kavaliauskas.
Bendrovė tikisi, kad aukštos kainos mažės artimiausiomis dienomis – nuo ketvirtadienio prognozuojamas stipresnis vėjas, todėl daugiau pigios elektros pagamins vėjo jėgainės.
Pasak „Elektrum Lietuvos“, elektros kainų rinkoje šuoliai aktualūs gyventojams ir įmonėms, pasirinkusiems su biržos kaina susietus elektros planus.
„Litgrid“: elektros kaina dėl brangių dujų ir didesnio poreikio per savaitę didėjo 1,6 karto
Praėjusią savaitę daugelyje Europos šalių elektros kainai augus dėl brangesnių gamtinių dujų, sezoninio saulės elektrinių gamybos mažėjimo ir išaugusio elektros poreikio, Lietuvoje ji didėjo 1,6 karto.
Lapkričio 3–8 dienomis vidutinė didmeninė savaitės kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ elektros biržų Lietuvos kainų zonoje padidėjo 58 proc. iki 278 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina siekė 265 eurus, Estijoje – 186 eurus, o Lenkijoje – 272 eurus, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad elektros kainos augo ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos rinkų – maždaug ketverius metus nematytos kainų aukštumos fiksuotos Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijos pietinėje ir kitose prekybos zonose.
Anot jo, kol kas elektros kainos vis dar labai stipriai priklauso nuo dujų kainų.
„Vis dėlto, Lietuvoje pastarąją savaitę vietos elektrinės pagamino apie 63 proc. reikalingos energijos, daugiausia dėl išaugusios vėjo generacijos. Be to, šis lygis pasiektas vis dar remontuojant Elektrėnų komplekso devintą bloką. Palyginti, prieš 2022 metus įprastas vietos elektros gamybos lygis Lietuvoje siekė apie 20 procentų“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 3 proc. ir siekė 281 gigavatvalandę (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 63 proc. poreikio, jos pagamino 177 GWh – 28 proc. daugiau nei prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba padidėjo 36 proc. iki 95 GWh, saulės – 49 proc. iki 22 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, šiluminės jėgainės – 28 GWh, o kitos elektrinės – 19 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 54 proc. visos šalyje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 12 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 16 proc., o kitos elektrinės – 11 procentų.
Elektros importas sumažėjo 3 proc. ir siekė 151 GWh: 10 proc. importuota iš Švedijos, 80 proc. – iš Latvijos, 10 proc. – iš Lenkijos. Eksportas padidėjo 95 proc. iki 52 GWh: 24 proc. – į Lenkiją, 76 proc. – į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 35 proc. Lenkijos kryptimi ir 52 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 33 proc. Švedijos kryptimi ir 13 proc. Lietuvos kryptimi.
