Šių metų Juodasis penktadienis bus lapkričio 27-ąją, tačiau išpardavimai prasideda gerokai anksčiau ir neretai tęsiasi iki pat Kalėdų. Todėl pasiruošti verta ne tik susidarant pirkinių sąrašą, bet ir žinant, kaip skaičiuojamos nuolaidos bei kokios priemonės gali paskatinti apsispręsti skubotai.
Nuolaidą skaičiuoja nuo mažiausios kainos per 30 dienų
Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad nuolaida skaičiuojama nuo įprastos prekės kainos.
Tačiau, „AAA Law“ partnerės Justinos Nikės, pagal 30 dienų taisyklę atskaitos taškas yra mažiausia pardavėjo tai prekei taikyta kaina per 30 dienų iki nuolaidos pradžios. Jei prekė parduodama trumpiau, vertinama mažiausia kaina nuo jos pateikimo į prekybą.
„Jei vartotojui Juodasis penktadienis šiemet įvyks lapkričio 27 dieną, prekybininkui jis prasidės jau spalio 28 d. Bet koks prekių kainos sumažinimas nuo spalio 28 d. nulems, kokio dydžio nuolaidą bus galima reklamuoti Juodojo penktadienio dieną.
Tarkime, jei anksčiau 9 eurus kainavusiai prekei bet kuriuo momentu nuo spalio 28 d. buvo taikyta 30 % nuolaida (ją parduodant už 6,30 EUR), per Juodąjį penktadienį, parduodamas prekę už 5 eurus, prekybininkas galės reklamuoti tik 20 %, o ne 44 % nuolaidą. Lygiai taip pat Juodojo penktadienio kaina bus ankstesnė atskaitinė prekės kaina kalėdinės prekybos metu“, – aiškina J. Nikė.
Anot jos, Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad tarp patikrintų prekybininkų, kurie reklamavo nuolaidas, tik 40 proc. visiškai laikėsi kainų mažinimo taisyklių – teisingai nurodė nuolaidos dydį, tinkamai lygino kainas ir neklaidino pirkėjų.
„Pirkėjams jau akivaizdu, kad teiginiai „iki 30 proc. nuolaida“ ir „30 proc. nuolaida“ nėra tapatūs. Tačiau daugelis parduotuvių, komunikuodamos apie išpardavimus, vis dar nesilaiko reikalavimų – nurodyto dydžio nuolaida turi būti taikoma bent 10 proc. asortimento, kuriam taikomos nuolaidos“, – nurodo J. Nikė.
Pirkėjams gali padėti iš anksto užsirašyti norimų įsigyti prekių kainas ir palyginti jas keliose parduotuvėse.
Apie tai kalbėjomės su Jūrate Cvilikiene laidoje „Verta žinoti“, kurioje ekspertė ragino nelaukti paskutinės minutės: jei pirkinių sąrašas jau aiškus, kainas galima pradėti stebėti likus keliems mėnesiams iki švenčių.
„Laiko dar yra, ir labai siūlyčiau palyginti kainas, pasižiūrėti kelių tiekėjų puslapius, susidaryti sąrašą. Būtų labai gerai žinoti kainą prieš akciją, nes tikrai būna taip, kad truputį manipuliuojama kainomis ir emocijomis, o emocijų vedami galime priimti nebūtinai geriausią sprendimą. Ruošdamiesi šventėms, turėdami sąrašą ir žinodami kainas, tikrai galime rasti ir labai gerų pasiūlymų“, – sakė J. Cvilikienė.
Laikmačiai ir raginimai pirkti gali klaidinti
Per išpardavimus pirkėjai dažnai mato atgalinio skaičiavimo laikmačius, iššokančius pranešimus apie kitų pirkėjų pasirinkimus ar įspėjimus, kad liko vos kelios prekės. Tokios priemonės gali būti naudojamos, tačiau jos neturi klaidinti, sako J. Nikė.
Pavyzdžiui, jei laikmatis skelbia, kad akcija baigsis po kelių minučių, bet jam pasibaigus ta pati kaina ir toliau galioja, pirkėjas gali būti spaudžiamas apsispręsti klaidinančia informacija. Europos Komisijos tyrimo duomenimis, spaudimo pirkti priemones naudojo 18 proc. tikrintų prekybininkų, o daugiau nei pusė tokių atvejų galėjo klaidinti vartotojus.
J. Cvilikienė taip pat patarė nepriimti sprendimo vien dėl to, kad parduotuvė skelbia akciją netrukus pasibaigsiant. Prieš pirkdami žmonės gali skirti kelias minutes kitų pardavėjų pasiūlymams patikrinti.
„Norėčiau paskatinti netikėti, kad po dienos ar valandos tos kainos jau nebebus. Akcijų prieššventiniu laikotarpiu vyksta nuolat, todėl nereikėtų skubėti pirkti nepalyginus kainų. Net jei matome, kad tik šią valandą kaina labai gera, vis tiek turime dešimt minučių paieškoti alternatyvų.
Tas spaudimas pirkti iškart ir neleidimas pirkti vėliau dažnai yra skirtas tam, kad negalėtume palyginti kainų. Sąmoningai skatinčiau netikėti, kad tai vienintelė akcija. Tikrai jų bus. Patikėkite, gerų kainų rasite iki pat švenčių, o po jų bus dar daugiau išpardavimų“, – sakė ji.
Už 30 dienų taisyklės nesilaikymą gali būti skiriama iki 5 tūkst. eurų bauda, o už nesąžiningą komercinę veiklą taikomos dar didesnės sankcijos. J. Nikė nurodo, kad Lietuvoje už atgalinio skaičiavimo laikmačių naudojimą jau yra skirta 65 tūkst. eurų bauda.
Išpardavimai gali paskatinti išleisti daugiau
Nuolaida savaime nereiškia, kad pirkėjas sutaupė. Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė pranešime spaudai atkreipė dėmesį, kad per išpardavimus žmonės neretai įsigyja daiktų, kurių anksčiau neplanavo pirkti.
Jei prekė kainavo 200 eurų, o per akciją kainuoja 120 eurų, pirkėjas gali džiaugtis sutaupęs 80 eurų. Tačiau jei daikto nereikėjo, iš tiesų jis išleido 120 eurų. Profesorė taip pat įspėja, kad daugybė nedidelių pirkinių, kurių kiekvienas kainuoja po kelis ar keliolika eurų, kartu gali sudaryti didelę sumą.
Prieš dedant prekę į krepšelį, verta savęs paklausti: ar man šio daikto tikrai reikia, ar pirkčiau jį už įprastą kainą ir ar jis dera su mano finansiniais tikslais? J. Cvilikienė laidoje pasiūlė ir paprastą patikrinimą: jei vakar prekės nereikėjo, o šiandien jos norisi tik todėl, kad pamatėte nuolaidą, galbūt pirkinys nėra būtinas.
Ji ragina iš anksto nusistatyti, kam ir už kiek bus perkamos dovanos. Šventiniu laikotarpiu išlaidos auga ne tik dėl dovanų artimiesiems: jų prireikia ir kolegoms, vaikų darželio ar klasės bendruomenei. Jei sąrašas tampa per ilgas, galima tartis dėl simbolinių dovanų arba apsikeisti jomis tik artimiausiame rate.
„Jeigu jau žinau, kad vis tiek pirksiu paskutinėmis minutėmis, gal tas ilgas laikotarpis gali dar labiau padidinti biudžetą. Lietuviai, pagal mūsų apklausas, dovanoms šventiniu laikotarpiu išleidžia maždaug 150–200 eurų ir tiek pat – šventiniam stalui. Tai tikrai įspūdingos sumos, ir jos kasmet didėja, dovanos brangsta. Manau, jeigu pradedame bent lapkritį, tai jau yra gerai“, – pridūrė J. Cvilikienė
Prekybininkai laukia aktyvaus lapkričio ir gruodžio
Juodasis penktadienis svarbus ne tik pirkėjams, bet ir prekybininkams. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vertino, kad šių metų išpardavimai Lietuvos mažmeninės prekybos augimą gali padidinti maždaug 0,7–0,8 proc. punkto.
Vis dėlto vienas iš galimų vartojimą ribojančių veiksnių – energijos kainos. Europoje išaugusios dujų kainos, prasidėjęs šildymo sezonas ir brangesni degalai gali padidinti gyventojų kasdienes išlaidas bei sumažinti dalį lėšų, kurias jie galėtų skirti nebūtiniems pirkiniams.
„Dalis gyventojų iš pensijų kaupimo atsiimtų lėšų dar nėra išleidę, todėl tikėtina, kad dalis šių pinigų bus panaudota būtent per didžiųjų išpardavimų laikotarpį. Kitas dalykas – Lietuvos ekonomikos ciklas šiuo metu yra labai stiprus. Aukštas vartotojų pasitikėjimas ir augančios pajamos taip pat turėtų padėti „Black Friday“ pardavimams“, – aiškino A. Izgorodinas.
