Tačiau tai taip pat ir metas, kuomet suaktyvėja įvairūs sukčiai. Tobulėjant technologijoms jie randa vis naujų būdų išvilioti pinigus. Tad kokie yra populiariausi jų apgavysčių būdai ir kaip nepasimauti ant kabliuko?
SMS žinutės arba el. laiškai apie „sulaikytą siuntą“ ar „tikslinamą adresą“
Kaip tai veikia? Gaunate SMS žinutę arba el. laišką, kuriame rašoma, kad jūsų siunta sulaikyta terminale, neteisingai nurodytas adresas arba reikia sumokėti nedidelį (pavyzdžiui, 1,99 euro) muito/pristatymo mokestį.
Žinutėje pateikiama nuoroda į suklastotą siuntų tarnybos puslapį. Įvedus prašomus banko kortelės duomenis (numerį, apsauginį CVC kodą) arba patvirtinus prisijungimą per „Smart-ID“, sukčiai ištuština jūsų sąskaitą.
Gavus tokį pranešimą svarbu įvertinti siuntėjo elektroninio pašto adresą arba telefono numerį, nespausti jokių nuorodų ir nepateikti jokių duomenų. Jei nuoroda buvo paspausta ir duomenys suvesti, būtina nedelsiant susisiekti su banku, o nukentėjus – kreiptis į policiją.
Sukčiavimas skelbimų portaluose apsimetant pirkėjais
Kaip tai veikia? Kai parduodate daiktą per „Vinted“, „Skelbiu.lt“ ar „Facebook Marketplace“, su jumis susisiekia „pirkėjas“ per „WhatsApp“ ar „Viber“ programėles.
Jis tikina, kad jau sumokėjo už prekę ir užsakė kurjerį, o jums telieka „atsiimti pinigus“ paspaudus atsiųstą nuorodą.
Tikslas: Nuoroda veda į netikrą svetainę, kuri atrodo kaip kurjerių puslapis, kur vėlgi reikalaujama suvesti kortelės duomenis.
Atsiskaitymas už neegzistuojančias siuntas paštomate (COD sukčiavimas)
Kaip tai veikia? Gyventojai sulaukia visiškai tikroviškos SMS žinutės, kad paštomate jų laukia siunta.
Nuvykus prie paštomato, ekrane prašoma susimokėti banko kortele (išperkamasis mokestis – COD).
Žmogus, vedinas smalsumo ar galvodamas, kad pamiršo užsakymą, susimoka. Atidarius paštomato dėžutę, joje randama šiukšlių, tuščia pakuotė arba bevertis daiktas.
Išperkamąja siunta (COD) vadinamas siuntimo būdas, kai už siuntą atsiskaitoma ją atsiimant. Sukčiai šį pristatymo būdą išnaudoja apgaulėms, siųsdami gavėjams menkavertes arba visiškai bevertes siuntas.
Pavyzdžiui, tuščią dėžutę, seną daiktą ar smulkią plastikinę detalę – ir nurodydami išgalvotą siuntos vertę. Tokios siuntos siunčiamos tiek žmonėms, pirkusiems iš nepatikimų internetinių svetainių ir suvedusiems savo duomenis, tiek atsitiktiniams asmenims, kurie apskritai nieko nebuvo užsisakę.
Gavęs SMS žinutę apie paštomate laukiančią siuntą, žmogus, manydamas pamiršęs užsakymą ar gavęs siuntą iš pažįstamo, sumoka nurodytą sumą. Tik atidaręs siuntą jis supranta, kad tapo sukčiavimo auka.
Žmonės neretai pagalvoja: „gal užsakiau ir pamiršau“ arba „gal kas nors man ką nors atsiuntė“. Todėl gavus pranešimą apie siuntą, kurios neprisimenate užsakę, labai svarbu neskubėti jos atsiimti ar už ją mokėti.
Pirmiausia reikėtų pasitikrinti užsakymus internetinėje parduotuvėje. Jei siunta pristatoma kaip išperkamoji, būtina įvertinti, ar pažįstate siuntėją ir ar tikrai sutinkate mokėti nurodytą sumą.
Jei pinigai vis dėlto sumokėti, o gavus siuntą paaiškėja, kad tai – apgaulė, reikėtų nedelsiant kreiptis į banką dėl lėšų blokavimo ir pateikti pretenziją Lietuvos pašto svetainėje
Skambučiai apsimetant kurjeriais
Telefonu paskambina rusiškai ar lietuviškai kalbantis asmuo, prisistatantis, siuntų pristatymo bendrovės kurjeriu.
Sukčius pasakoja vežantis jums svarbų laišką (pvz., iš „Sodros“ ar VMI) arba siuntinį ir prašo padiktuoti asmens kodą bei kitus jautrius duomenis, neva „tapatybės patvirtinimui“.
Tokių sukčių tikslas yra išvilioti asmens duomenis, su kuriais vėliau bandoma prisijungti prie el. bankininkystės ar imti greituosius kreditus.
Tad niekada neskubėkite ir atidžiai tikrinkite, kur kokius savo duomenis suvedate.
Lietuviai sukčiams atiduoda milijonus eurų
Šių metų trečiąjį ketvirtį fiksuotų sukčiavimo incidentų skaičius, palyginti su antruoju ketvirčiu, augo apie 6 proc. – iki 3,9 tūkst. atvejų, finansiniai sukčiai kėsinosi išvilioti 14,6 mln. eurų – apie 11 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Gyventojų ir įmonių patirti realūs nuostoliai mažėjo beveik viršijo 4 mln. eurų.
Per pastarąjį ketvirtį finansų įstaigos sustabdė rekordinę šiemet – 9,5 mln. eurų sumą – t.y. 66 proc. visos pasikėsintos sumos. Prie finansinių nuostolių mažinimo taip pat prisidėjo ir pastangos sugrąžinti jau prarastas lėšas – trečiąjį ketvirtį nukentėjusiems grąžinta beveik 1 mln. eurų.
Didžiausius finansinius nuostolius gyventojai patyrė dėl investicinio sukčiavimo. Investuodami į fiktyvias platformas gyventojai realiai prarado 1,5 mln. eurų. Šiemet dėl investicinio sukčiavimo patirti realūs nuostoliai siekia iš viso 2,35 mln. eurų.
Panašią sumą gyventojai prarado ir dėl suklastotų SMS ir elektroninių laiškų (angl. phishing) – 1,23 mln. eurų. Tai sudaro apie 30 proc. visų realiai patirtų nuostolių. Šis sukčiavimo būdas ir toliau išlieka labiausiai paplitusia sukčiavimo forma.
„Sukčiavimo schemų įvairovė išlieka didelė – atskirais ketvirčiais stebime, jog didžiausius finansinius nuostolius gali lemti besikeičiančios sukčių taktikos, tačiau skirtingi sukčiavimo būdai yra visada greta.
Tiek gyventojams, tiek įmonėms svarbu tinkamai suprasti šią riziką ir atidžiai vertinti visą pasiekiančią informaciją nuo skambučių ir elektroninių laiškų iki pernelyg gerai atrodančių investavimo ar kitų greitų pinigų pasiūlymų“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro sukčiavimo prevencijos ekspertė Živilė Kielienė.
