Iš sukčiavimo internete nusikaltėlių grupuotės gauna milijoninius pelnus.
„Bitė Lietuva“ pajamų užtikrinimo ir rizikų valdymo vadovė Indrė Bobraitienė nurodė, kad vien pernai Lietuvos žmonės ir įmonės prarado apie 20,5 mln. eurų.
Projektu taip pat siūloma aiškiau apibrėžti, kada mokėjimas laikomas neautorizuotu, sudaryti sąlygas susigrąžinti sukčiams pervestas lėšas iš gavėjo sąskaitų, nustatyti bankų pareigą keistis informacija apie galimą sukčiavimą ir sugriežtinti reikalavimus bankams įrodant kliento didelį neatsargumą ginčuose dėl prarastų lėšų.
Lietuvos banko (LB) atstovas pastebėjo, kad LB pats neseniai teikė tokius siūlymus, todėl tokią iniciatyvą palaiko. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas pastebėjo, kad bankai ir dabar aktyviai kovoja su sukčiavimu bei turėjo kritikos pokyčių įgyvendinimo planui Lietuvoje.
Įvardijo, dėl ko labiausiai skundžiasi gyventojai
LB vyriausiasis komunikacijos specialistas Giedrius Šniukas nurodė, kad LB vertina šią iniciatyvą teigiamai ir tikisi, kad ji sulauks palaikymo.
„Teikiami pasiūlymai atspindi Lietuvos banko teiktus pasiūlymus kovai su sukčiavimu, jie padėtų sustiprinti vartotojų apsaugą nuo sukčių, o mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų daugiau įrankių šioje kovoje“, – paaiškino jis.
Dar šių metų vasarį Vyriausybėje buvo pristatyti LB parengti teisės aktų pakeitimai, kuriais stiprinama vartotojų apsauga, o mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiama daugiau priemonių bei atsakomybės kovojant su finansiniu sukčiavimu.
LB nurodo, kad vienas iš svarbiausių jų pasiūlymų buvo susijęs su mokėjimo patvirtinimo (autorizavimo) sąvoka.
Anot banko atstovų, šiuo klausimu Lietuvoje sulaukiama daugiausiai gyventojų nusiskundimų. Tiesa, šis klausimas įvardytas ir naujuose siūlymuose Seime.
„Siūlomu pakeitimu būtų nurodoma, kad mokėjimo operacija nebus laikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba mokėjimo operacija atlikta be jo sutikimo, nors mokėjimas būtų patvirtintas panaudojant vartotojo autorizavimo priemones.
Šis pokytis yra itin svarbus, kadangi dauguma sukčiavimo atvejų grindžiami socialinės inžinerijos metodais, kai sukčiai išvilioja arba pavagia klientų prisijungimo duomenis“, – nurodė LB atstovai.
Apsaugotų lėšų dalis išaugo dvigubai
Tuo metu LBA prezidentas Vitas Vasiliauskas paaiškino, kad Lietuvoje veikiančios finansų bei kredito įstaigos ir dabar atsakingai vertina savo vaidmenį kovoje su sukčiavimais ir skiria daug dėmesio klientų apsaugai.
„Per pastaruosius ketverius metus bankai sustabdė įtartinų mokėjimų už 70 mln. eurų, per trejus – du kartus padidino prevencinius pajėgumus, t. y. bendra apsaugotų lėšų dalis išaugo nuo 33 proc. iki 68 proc. Rinkos dalyviai ir toliau stiprina bei stiprins kovos su sukčiavimais pajėgumus“, – aiškino LBA prezidentas.
Pasak jo, Seime registruotas pasiūlymas nėra originalus – tos pačios nuostatos tomis pačiomis formuluotėmis dėstomos europinių teisės aktų projektuose.
„Šiuo metu jų turinys yra tikslinamas ir netrukus Europos Sąjunga (ES) turės bendrą šios srities reguliavimą, privalomą visoms šalims narėms – Mokėjimo paslaugų reglamentą ir PSD3 direktyvą.
Tai itin svarbu, atsižvelgiant į šiuo metu dominuojančių finansinių sukčiavimų tarptautinį pobūdį ir technologinį lygį. Reglamentas bus tiesiogiai taikomas visoje ES, taigi ir Lietuvoje“, – nurodė V. Vasiliauskas.
Kritikuoja skubotą pokyčių įgyvendinimą
Visgi pašnekovas pastebi, kad projektai turi vieną esminį skirtumą – įgyvendinimui numatytą terminą.
Pavyzdžiui, patvirtinus europinį reguliavimą, sektorius pasirengti naujovėms turės 21 mėnesį, tuo metu Seimo pasiūlymuose Lietuvoje veikiančioms finansų įstaigoms pasiruošti numatytas vienas mėnuo.
„Toks pagreitintas reglamento nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje nėra įmanomas, nes šis procesas finansų ir kredito sektoriuje reikalauja esminių IT sistemų pakeitimų. Esame tikri, kad šiuo atveju siekis aplenkti kitas ES šalis nėra svarbesnis už galimybę tinkamai pasirengti kokybiškai įgyvendinti įstatymo nuostatas.
Tikimės, kad ir Seime, įvertinus ankstesnes patirtis, į tai bus atsižvelgta“, – komentavo LBA prezidentas.
Pasak V. Vasiliausko, LBA vertinimu, vadinamasis auksinimas, arba vietinės teisėkūros iniciatyvos, kurios griežtina arba plečiamai aiškina ES reguliavimą, neatitinka aktualios Vyriausybės programos nuostatų dėl administracinės ir teisinio reguliavimo naštos mažinimo.
„Tokie žingsniai finansų ir kredito sektoriaus matomi kaip teisinė rizika, vertinant veiklos perspektyvas konkrečioje valstybėje.
Manome, kad būtina toliau stiprinti bendradarbiavimą tarp bankų, teisėsaugos ir reguliuojančių institucijų, ryšio tiekėjų ir socialinių tinklų bendrovių, skatinant užkardyti sukčių bandymus pasiekti gyventojus, ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, atsparumą ir finansinį raštingumą“, – sakė pašnekovas.




