Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė dr. Eglė Stonkutė apskaičiavo, kiek dėl būtiniausių prekių ir paslaugų brangimo per septynis mėnesius papildomai galėtų išleisti skirtingas pajamas gaunantys Lietuvos namų ūkiai.
Profesorės skaičiavimai rodo, kad papildomos išlaidos gali siekti nuo kelių šimtų iki beveik dviejų tūkstančių eurų.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik tai, kiek eurų šeima papildomai išleis, bet ir kokią jos pajamų dalį sudarys šios išlaidos. Mažiau uždirbančioms šeimoms net ir mažesnė papildomų išlaidų suma gali tapti didesne finansine našta.
Kiek lietuviams papildomai kainuos šildymo sezonas?
E. Stonkutė palygino tris dviejų asmenų namų ūkius, kuriuose abu gyventojai gauna minimalų, vidutinį arba didesnį nei vidutinį darbo užmokestį.
Skaičiavimuose vertinamas galimas šildymo kainų augimas 13–25 proc., elektros – iki 20 proc., taip pat apie 50 proc. dyzelino kainų padidėjimas ir numatomas 3 proc. maisto kainų augimas.
Profesorė apskaičiavo, kiek dėl šių kainų pokyčių kiekvienai šeimai papildomai kainuotų šildymas, elektra, degalai ir maistas per septynis šildymo sezono mėnesius – nuo spalio iki balandžio pabaigos.
Skaičiuojant daroma prielaida, kad šeimos nekeis vartojimo įpročių ir nebus taikomos energijos kainų mažinimo priemonės.
Vis dėlto papildomų išlaidų dalis šeimų biudžetuose gerokai skiriasi.
E. Stonkutės skaičiavimu, mažesnes pajamas gaunančio namų ūkio papildomos išlaidos sudarytų 5,6 proc. septynių mėnesių pajamų, vidutines pajamas gaunančio – 2,9 proc., o didesnes pajamas gaunančio – 2,5 proc.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad skaičiavimai apima tik dviejų dirbančių asmenų namų ūkius. Žmonėms, gyvenantiems vieniems, kurie turi išsiversti iš vieno atlyginimo ar kitų pajamų, didėjančios šildymo ir degalų išlaidos gali tapti dar sunkesne finansine našta.
Augant šildymo išlaidoms, daugėja ir gyventojų, besikreipiančių dėl šildymo kompensacijų. Rugsėjį prašymus pateikė 9 tūkst. daugiau gyventojų nei pernai, o dėl išaugusio jų skaičiaus kompensacijų gali tekti laukti ilgiau.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat aiškina, kad mažiau uždirbantys žmonės turi gerokai mažiau galimybių sumažinti būtinas išlaidas.
„Tai yra būtinosios, sunkiai išvengiamos išlaidos – jas mažinti, ieškoti būdų sutaupyti, atsisakyti, pakeisti kažkuo kitu galime labai ribotai“, – sako ekonomistė.
Jos manymu, daugiau uždirbantys gyventojai gali atsisakyti dalies užkandžių, desertų ar brangesnių maisto produktų, tačiau mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai jau ir taip renkasi pigiausias prekes.
„Tikėtina, jie ir taip labai atidžiai renkasi savo prekes ir kaina yra pagrindinis kriterijus“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Labiausiai išlaidas didins degalai
Vertindama, kurios išlaidos šį sezoną gyventojams kels daugiausia rūpesčių, I. Genytė-Pikčienė pirmiausia išskiria degalus.
Tačiau jų brangimo poveikis šeimoms skirsis. Vieni žmonės galės rečiau naudotis automobiliu, daugiau vaikščioti ar rinktis viešąjį transportą. Kitiems tokios galimybės nebus.
„Yra šeimų, kurios tokių galimybių neturi ir kelionės automobiliu yra vienintelė alternatyva, tad degalų kainų keliamą finansinį skausmą yra priverstos pajusti visa apimtimi“, – aiškina ekonomistė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į artėjant žiemai kylančias elektros kainas. Šaltuoju sezonu elektros gamyboje didėja iškastinio kuro vaidmuo, todėl kainų augimo rizika išlieka.
Vis dėlto maisto kainų situacija kol kas palankesnė.
„Kol kas statistikai nefiksuoja maisto infliacijos. Kad šiemet maisto kainos išlieka santykinai stabilios, tai irgi didina gyventojų manevro laisvę kylant kitų prekių ir paslaugų kainoms“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė ramina: gyventojų pajamos didėja
I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad E. Stonkutės apskaičiuotos papildomos išlaidos yra paskirstytos per septynis mėnesius, todėl šeimoms nereikės visos sumos sumokėti vienu metu.
Padalijus skaičiavimuose nurodytas sumas iš septynių, mažesnes pajamas gaunančiai šeimai papildomai tektų išleisti apie 94 eurus per mėnesį, vidutines pajamas gaunančiai – apie 147 eurus, o didesnes pajamas gaunančiai – apie 255 eurus.
„Tokie simuliaciniai paskaičiavimai labai priklauso nuo pasirinktų prielaidų, joms labai jautrus ir rezultatas“, – pastebi ekonomistė.
Jos vertinimu, svarbu įvertinti ir tai, kad gyventojų pajamos didėja. Nuo ateinančių metų sausio minimali mėnesinė alga turėtų padidėti 55 eurais iki 902 eurų į rankas, taip pat numatomas pensijų ir viešojo sektoriaus atlyginimų augimas.
Vis dėlto ekonomistė ragina nepamiršti finansinių atsargų, nes šaltasis sezonas gali pareikalauti didesnių išlaidų.
Dauguma gyventojų didesnėms sąskaitoms nesiruošia
„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų šildymo sezonui iš anksto nesiruošia.
48 proc. apklaustųjų didesnes žiemos išlaidas planuoja padengti iš einamųjų pajamų ir papildomai netaupo. Dar 16 proc. nesiruošia, nes jų būsto išlaidos žiemą reikšmingai nepadidėja.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pataria pirmiausia peržiūrėti praėjusios žiemos sąskaitas ir įvertinti, kiek kainavo šildymas šalčiausią mėnesį.
„Pagal tai šiemet planuokite bent 25 proc. didesnę sumą, o norint turėti dar daugiau atsargos – 40 proc. Jei sąskaita siekė 120 eurų, šiai žiemai verta numatyti apie 150–170 eurų“, – pataria jis.
Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms J. Ivaška rekomenduoja peržiūrėti nebūtinas išlaidas, pavyzdžiui, prenumeratas, užsakymus į namus ar pramogas.
I. Genytė-Pikčienė taip pat mano, kad padidėjus būtinoms išlaidoms žmonės pirmiausia taupys mažindami išlaidas pramogoms, kelionėms, grožio ir kitoms nebūtinoms paslaugoms.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad kol kas mažmeninės prekybos duomenys ryškių vartojimo pokyčių nerodo.
