Apie tai laidoje kalbėjo finansų ministras Taurimas Valys.
Koks deficitas bus šiais metais?
Jūs pastaruoju metu kartojate, kad planuojamas 3,8 proc. deficitas, bet sakote, kad yra daug šansų, jog jis gali būti mažesnis, negu suplanuota. Ir jūs remiatės iš esmės tuo, kas buvo praėjusiais metais. Kodėl nekalbate apie tai, kas bus šiemet? Jis bus didesnis, negu planuota – 3,3 proc. Kodėl jums atrodo, kad jis būtinai bus mažesnis, o ne didesnis?
T. Valys: Išgirdęs pirmą klausimo dalį maniau, kad į kitą pusę pakreipsite klausimą. Bet atsakant į visą klausimą, ne kartą esu pabrėžęs faktą, jog prognozuojamas deficitas, prognozuojami fiskaliniai rodikliai labai dažnai neatitinka realios situacijos.
Ir jeigu pažiūrėtumėte paskutinių bent jau penkerių metų situaciją, tai tikrai labai dažnai atsitikdavo, kad buvo prognozuojamas vienoks skaičius, o faktinės aplinkybės nulemdavo tai, kad jis būdavo daug pozityvesnis nei prognozuota. Tai tik dėl to.
Kodėl šie metai prastesni?
Bet šie metai yra prastesni. Kodėl?
T. Valys: Žinote, ko gero, nieko nenustebinsiu. Tai yra sudėtingi metai. Pradedant nuo to, kas vyksta aplink mus, nuo itin pablogėjusios geopolitinės situacijos. Mes jau penktus metus turime besitęsiantį karą Ukrainoje, dėl kurio ir patys esame labai padidėjusioje rizikoje. Taip pat yra daugybė papildomų veiksnių, tokių kaip prasidėję nauji karai, ypač Artimuosiuose Rytuose.
Mums tai sukėlė labai daug įtampų, pradedant nuo to, kad kone turėjome rinktis pusę, aiškintis, kokių veiksmų privalome imtis, kokias papildomas pastangas turime dėti ir papildomai alokuoti lėšų šiems dalykams. Ir baigiant visais kitais dalykais, tarp jų – ypač suintensyvėjusiomis hibridinėmis atakomis. Pradžioje turėjome tik nelegalius migrantus, vėliau – nelegalių balionų krizę.
Taip, bet čia galo nematyti ir atrodo, kad kiti metai lengvesni nebus. Tai kodėl galvojate, kad galbūt pavyks šiek tiek švelniau praslysti?
T. Valys: Tikrai niekas neplanuoja praslysti, bet yra nemažai vilties, jog gali būti lūžio taškų. Hormuzo krizės padariniai jau palietė per daug ir tikrai yra pribrendęs sprendimų priėmimas. Mes jaučiame, kad ir amerikiečiai, kurie tikrai turi daugiau galios, bus priversti imtis tam tikrų veiksmų, kurie bent jau įšaldytų šį konfliktą.
Kalbant apie Ukrainą, irgi gauname labai daug ženklų. Man tenka tiesiogiai bendrauti tiek su Ukrainos energetikos, finansų ministrais, tiek su ambasadore. Mes žinome, kad tas karas jau priėjo tam tikrą ribą. Po paskutinio neformalaus susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi žinome, kad yra dešimtys tūkstančių nuostolių, gyvybių netekčių kiekvieną mėnesį, o rezultatai minimalūs.
Tai irgi jau tikėtina, kad po penktųjų metų sukakties, po rinkimų Rusijoje, manau, net ir Rusija bus linkusi eiti prie tam tikrų susitarimų, kad bent jau įšaldytų šį konfliktą. Ir mūsų, kaip europiečių, kaip tų, kurie perims pirmininkavimą jau už kelių mėnesių, tikslas yra būtent tai, kad Ukrainos klausimas nebūtų paliktas, o visos mūsų investicijos ir pastangos pasiteisintų.
Nes mes negalime leisti susiklostyti tokiai situacijai, kokia buvo su Sakartvelu prieš 18 metų. Identiškoje situacijoje netekusi 15 proc. teritorijos, šalis dabar, po šitiek metų ir netekčių, vėl yra grįžusi į Kremliaus rankas. Su Ukraina tai būtų žymiai didesni nuostoliai mums, nepaisant to, kad esame tarp labiausiai ją remiančių šalių. 0,25 proc. mūsų BVP atitenka Ukrainai kaip parama, kaip palaikymas.
Mes privalome išlaikyti šią trajektoriją ir šį naratyvą visoje Europos Sąjungoje, teigdami, jog Ukraina nėra kažkoks nuostolis, nėra kažkokios mums bereikalingos investicijos, ką kai kurie prokremliniai žmonės bando mums formuoti. Tai visų pirma yra didelė investicija, nes Ukraina tam tikrose srityse, tokiose kaip kibernetinis saugumas, energetinis saugumas, yra pasaulyje lyderiaujanti šalis su savo sprendimais.
Mes privalome tai suvokti ir aktyviai skleidžiame šį naratyvą bei jį palaikome tarp Europos Sąjungos šalių, tarp pačių Europos Sąjungos finansų ministrų. Man tenka apie tai kalbėti neformaliuose susitikimuose ir dabar visi supranta, kad nesuteikę pakankamų finansinių svertų, garantijų Ukrainai, tarp jų – neužtikrindami jos narystės Europos Sąjungoje, mes tiesiog atsidursime žymiai sudėtingesnėje situacijoje, negu esame su Sakartvelu.
Arba dabar mes vėl grįžtame, ko gero, prie termino „Gruzija“. Taip, gyvename labai sudėtingais laikais. Tai iš mūsų reikalauja papildomų investicijų. Kažkas bando sakyti, kad esame ramybės būsenoje, bet gerais laikais tikrai negyvename ir taip sakyti nereikėtų. Dabar reikia labai susikoncentruoti į įvairiapusį saugumą. Tą mes ir darome.
T. Valys prakalbo apie galimą mokesčių didinimą
Ar jūs nuoširdžiai galvojate, kad išspręsti šį deficito klausimą, augančią skolos kuprą ir būsimus skolos aptarnavimo kaštus bus įmanoma nekeliant jokių mokesčių?
T. Valys: Tikėtina, kad ne. Mes nuolat svarstome įvairių mokesčių galimybes. Pavyzdžiui, vadinamąjį viršpelnio mokestį. Apie jį ne kartą esame klausti, buvome ir iki šiol esame spaudžiami koalicijos partnerių, bet negalime elgtis neatsakingai. Kabinetas neturi vieningos nuomonės.
Bet jeigu matote, kad tikėtina, jog situacijos nepavyks išspręsti nejudinant mokesčių, jūs vis referuojate į koalicijos partnerius ir jų nesutarimą. Ar jūs tiesiog nesislepiate už jų, norėdami pateisinti tai, kad šiandien mūsų klausytojams nepasakote, kas jų laukia?
T. Valys: Mūsų, kaip Finansų ministerijos, tikslas – įvertinti kiekvieno mokesčio poveikį biudžetui, galimus surinkimus arba netekimus, arba masto ekonomijos efektą. Taip pat, kokį poveikį tai gali turėti kitiems elementams, kurie gali nulemti, pavyzdžiui, ekonomikos augimą arba mūsų konkurencingumo sumažėjimą.
Finansų ministerija tą nuolat daro, pateikia skaičius ir tada jau sprendžia visas kabinetas, ar mums tai tinka, ar netinka. Iš dabartinių pasiūlymų dalis tikrai yra svarstytinų. Ir mes apie tą patį viršpelnio mokestį esame kalbėję, kad jo poveikis galėtų būti iki 46–50 milijonų papildomai į biudžetą.
Galima būtų svarstyti ir kitus scenarijus, bet susiduriame su kitais rizikos veiksniais, apie kuriuos indikuoja, ir čia neslapstau, tai yra faktai, Užsienio reikalų ministerija. Ji sako, kad mes sukomplikuosime savo santykius su Lenkija, kur yra Suvalkų koridorius, ir dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai būtų tiesiog visiškai neatsakingas poelgis.
Ir mums tai indikuoja ne mes patys, ne mes tai susigalvojome ar nuo kažko slapstomės. Kalbant apie mokesčius gyventojams, pavyzdžiui, azartinius lošimus, taip, mes svarstome jų papildomą apmokestinimą, analizuojame. Taip pat svarstome koalicijos pasiūlymus dėl tabako ir alkoholio akcizų didinimo.
Mes tikrai skaičiuojame, bet girdime ir kitus argumentus, kurių dažnai negirdi šių pasiūlymų iniciatoriai. Taip pat svarstėme eilę mokesčių, susijusių su aplinkosauginiais niuansais: dėl papildomo taršių automobilių apmokestinimo, dėl didesnių, brangesnių automobilių apmokestinimo. Yra labai daug pasiūlymų.
Kodėl M. Sinkevičius pasirinko T. Valį?
Jūs esate vadinamas patogiu ministru Mindaugui Sinkevičiui, kuris nesakytų griežto „ne“. Tokios kalbos apie jus sklando viešojoje erdvėje, pats turbūt ne kartą esate tai matęs. Kaip jums atrodo, kodėl jus pasirinko premjeras? Ar yra tiesos, kad jūs esate toks galbūt tiesiog „taip“ žmogus?
T. Valys: Žmonės, kurie mane gerai pažįsta, tikrai negalėtų patvirtinti, kad aš esu ponas „taip“, nes visą laiką pasveriu visumą. Visumą kriterijų, visumą argumentų. Man tai yra svarbiausia, o ne automatiškai kažką daryti, nes labai paprasta sakyti „ne“. Pastatykime papūgą, išmokykime ją sakyti žodį „ne“ ir ji turėtų būti geriausia finansų ministrė pagal šią logiką.
Labai lengva nesiimti jokių politinių sprendimų arba kritikuoti kažką jau po laiko, kai buvo daugybė progų padaryti kažką kitaip ir nebūtinai tai buvo daroma. Labai patogu. Ir aš stengiuosi dažniausiai tokių dalykų nekritikuoti. Aš nemanau, kad buvau pasirinktas būtent dėl šio įvardinto požiūrio, nes jis prasilenkia su mano vertybėmis.
Aš tikiu, kad tie žmonės, premjeras, prezidentas, su kuriais kalbėjome apie bendrą viziją, bendrus darbus, buvo įtikinti mano pozicijos, tam tikros ambicijos elgtis nebūtinai nuspėjamai arba tradiciškai, galbūt dėl didesnės empatijos.
Ir tikiu, kad mano įdirbis finansų sektoriuje, kuris yra daugiau nei 20 metų, mano patirtis tiek versle, tiek akademiniame pasaulyje, kai dėsčiau finansų programas ir dalykus, buvo labiausiai lemiantis veiksnys. Ko gero, man jų nuomonė yra svarbiausia, o ne kritikų.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
