finansų ministerija

Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet gali išaugti net iki 4,6 proc., tačiau valdžia toliau žarsto pažadus didinti pensijas ir paramą šeimoms. Ekspertai įspėja, kad toks išlaidavimas prieš rinkimus gali turėti skaudžių pasekmių – naujai išrinktai valdžiai gali tekti karpyti išlaidas, įšaldyti pensijų augimą ir spręsti vis didėjančios valstybės skolos problemą. Apie tai laidoje kalbėjo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

Atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės pastabas Finansų ministerija atsitraukia nuo iniciatyvos mažinti loterijų mokestį, o likusią jo dalį skirti paramai nevyriausybinėms sporto, kultūros organizacijoms. Kaip BNS patvirtino ministerija, pataisos nebus teikiamos Seimui. „Atsakingai įvertinusi gautas pastabas Finansų ministerija nusprendė Loterijų įstatymo projekto neteikti tolesniam svarstymui Seime“, – BNS komentare teigė ministerija.

Bene daugiausiai kritikos sulaukiantis finansų ministras įsitikinęs, kad planuojamas 3,8 proc. biudžeto deficitas gali būti ir mažesnis. Vis dėlto jis pripažįsta, kad augančios valstybės skolos ir biudžeto deficito problemų be mokesčių didinimo išspręsti greičiausiai nepavyks. Apie tai laidoje kalbėjo finansų ministras Taurimas Valys. Koks deficitas bus šiais metais? Jūs pastaruoju metu kartojate, kad planuojamas 3,8 proc.

Finansų viceministrė sako, kad į kitų metų valstybės biudžeto projektą įtraukta didesnė kintama degalų akcizo dalis, vadinamoji anglies dvideginio (CO2) dedamoji, kaip suplanuota jau anksčiau, nes kol kas nėra aišku, kada bus priimtas politinis sprendimas ją didinti mažiau ir taip amortizuoti aukštas degalų kainas, išaugusias dėl krizės Artimuosiuose Rytuose. „Sudėtinga labai tiksliai atsakyti, nes tai yra politinės valios klausimas.

Nors gynybos biudžetas kasmet didėja, Lietuva vis dar stringa įsigydama ginkluotę. Iki metų pabaigos likus mažiau nei trims mėnesiams, panaudota vos 52 proc. suplanuotų lėšų. Politikai pripažįsta, kad ši problema kartojasi metai iš metų, o pirkimus stabdo ne tik užsitęsusios procedūros, bet ir ilgos laukimo eilės. Apie tai laidoje diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – socialdemokratas Tomas Martinaitis ir konservatorius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) surinko 5,23 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 10,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau Finansų ministerija pažymi, kad išaugusios degalų kainos savaime nereiškia didesnių bendrų biudžeto pajamų iš šio mokesčio. VMI duomenimis, šiemet per pirmuosius aštuonis mėnesius surinkta 498,8 mln. eurų daugiau PVM nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Pajamų augimas siejamas su padidėjusiu vidaus vartojimu.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB) imasi iniciatyvos sukurti naują, gyventojams ir verslui lengvai prieinamą investavimo į valstybę priemonę. Siekiama, kad obligacijų būtų galima patogiai įsigyti nedidelėmis sumomis, gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą ir turėti galimybę jas parduoti iki išpirkimo termino. Kaip skelbia ministerija, tokią iniciatyvą šią savaitę pas Seimo pirmininką Juozą Oleką aptarė finansų ministras Taurimas Valys ir LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Ieškant būdų papildomai didinti pensijas ir tam siūlant naudoti didesnę dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, Finansų ministerija įžvelgia rizikų – vertina, kad tokios iniciatyvos neužtikrina tvaraus viešųjų išlaidų finansavimo, ir įspėja, jog tik laiko klausimas, kada šalies pensijų sistema ir bendras „Sodros“ biudžetas nebebus pertekliniai.  Dar pernai rudenį prezidentas Seimui pateikė siūlymą spartesniam pensijų didinimui kasmet naudoti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.

Teisingumo ministerijai siūlant keisti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo finansavimo ir procedūrų tvarką, Finansų ministerija šiuo metu atlieka galutinį vertinimą – ankstesniame pasiūlyme esą pritrūko „saugiklių“, užtikrinančių efektyvų fondo veikimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti apie 18 proc. valstybės rinkliavų – brangs 376 iš 2,06 tūkst. paslaugų.  „Vyriausybė, atsižvelgdama į faktišką paslaugų teikimo išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą (...), perskaičiuoja ir patikslina valstybės rinkliavos dydžius“, – rašoma ministerijos parengtoje pažymoje.

Finansų ministerijai atsitraukus nuo ankstesnio plano valstybės valdomą įmonę „Valstybės investicinį kapitalas“ (VIK'as) prijungti prie nacionalinio plėtros banko ILTE, jos vadovas sako, kad bendrovė ketina investuoti į naujus „rimtus“ valstybės strateginius projektus.

Žmonės, verslas ir kitos organizacijos rugsėjo 1–14 dienomis įsigijo gynybos obligacijų už beveik 44,6 mln. eurų, sudaryti 1942 sandoriai, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Anot jos, 6 mėnesių trukmės obligacijų išplatinta už daugiau nei 24,9 mln. eurų (785 sandoriai), vienerių metų trukmės – už beveik 17,5 mln. eurų (999), dvejų metų – už beveik 1,17 mln. eurų (77), trejų metų – už 1,03 mln.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia nepalaikantis Finansų ministerijos siūlymo nuo 18 proc. iki 10 proc. sumažinti mokestį loterijų organizatoriams, likusią dalį įpareigojant skirti kaip paramą, sako, kad turi alternatyvių siūlymų dėl loterijų organizatorių apmokestinimo.

Finansų ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo nuo 18 iki 10 proc. sumažinti šalyje loterijas organizuojančiam verslui taikomą mokestį, bet kartu jo lėšomis ketina didinti finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms. Mažesnis apmokestinimas loterijas organizuojančioms bendrovėms būtų taikomas už 2027 m. liepos mėnesį prasidėsiantį ar vėlesnius mokestinius laikotarpius, nurodoma projekte.

Nuo praėjusių metų šalnų ir liūčių nukentėjusiems ūkininkams Finansų ministerija siūlo iš valstybės rezervo skirti dar 860 tūkst. eurų kompensacijų. Dėl to trečiadienį spręs Vyriausybė. Anot ministerijos, siūloma patirtą žalą, dėl kurios pernai buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, kompensuoti tokia pat dalimi, kaip ir anksčiau – 22 proc. žalos dydžio.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai Lietuvai pateikė rekomendacijas, kaip ateityje būtų galima padidinti į valstybės biudžetą surenkamų mokesčių pajamas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos viešosios pajamos šiuo metu yra mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, todėl siūlo svarstyti ne vieną mokestinį pokytį. TVF atkreipia dėmesį į ilgalaikę Lietuvos problemą – dėl visuomenės senėjimo augs išlaidos pensijoms, o kartu didės spaudimas valstybės biudžetui.

Finansų ministerijai skaičiuojant, kad beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sieks apie 18 mln. eurų, ministras Taurimas Valys sako, kad ieškoma alternatyvų, jog šie kaštai negultų ant vartotojų pečių. „Ieškome visų įmanomų alternatyvų.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad kritikos sulaukusiam finansų ministrui Taurimui Valiui reikia duoti laiko prisitaikyti prie politinio darbo, o pats premjeras teigia davęs jam patarimų, kaip reaguoti į viešą kritiką. „Žinoma, kad neišvengsi tos kritikos ir savo politinėje organizacijoje. Tų matymų daug ir nuomonių pliuralizmas yra labai sveikintinas šiuolaikinėje Lietuvos demokratijoje.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius vienintelis iš dabartinės Kristupo Vaitiekūno viceministrų išaugos postą. Naują viceministro portfelį gaus dabartinis kancleris Kęstutis Kvaraciejus, o trečia viceministre taps 43 metų Rūta Carik, dirbanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir Vilniaus rajono taryboje, antradienį pranešė Socialdemokratų partijos atstovas Andrius Grumadas.

Likus dienai iki ministrų priesaikų Seime – šie susitinka su parlamentinių frakcijų atstovais. Paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys susitiko su opozicine liberalų frakcija. Pirmoji klausimą uždavė liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamentarė norėjo sužinoti, kaip būsimasis ministras vertina socialdemokrato, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso atsiliepimą apie T. Valį. „BFK pirmininkas jus pavadino kosmonautu.

Paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys sako, kad sprendimai dėl galimų kai kurių mokesčių pokyčių bus priimami įvertinus pernai priimtos reformos tarpinius rezultatus.   „Svarstytinas, tame tarpe ir bazės plėtimo scenarijus, ir visi kiti dalykai.

Antradienį Seimui patvirtinus Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus, kyla klausimai dėl naujosios Vyriausybės sudėties. Paskirtasis premjeras finansų ministro poste galbūt matytų užsienio reikalų viceministrą Taurimą Valį. Nuo praėjusių metų Užsienio reikalų ministerijoje pradėjęs dirbti T. Valys domisi ne tik politika.

Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.

Papildomų mokestinių lengvatų vaikus auginantiems tėvams buvo tikimasi sulaukti jau netrukus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jomis šeimos pirmą kartą galėtų pasinaudoti deklaruodamos 2027 metų pajamas. Tačiau anksčiau parengtuose Finansų ministerijos projektuose buvo numatyta šių priemonių įsigaliojimą atidėti dvejiems metams. Jei tokiems pakeitimams būtų pritarta, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) ir papildomo mokesčio kredito tektų laukti iki 2029 metų.

Tarptautinis valiutos fondas ragina Lietuvą skubiai griežtinti fiskalinę politiką, nebekeisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos, daugiau investuoti į produktyvumo didinimą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad šios rekomendacijos bus įgyvendinamos, tačiau pabrėžia, kad Lietuva turi išlaikyti dabartinį socialinį ir ekonominį balansą, kad nereikėtų skubėti dėl mokesčių.

Šių metų sausio–kovo mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo kiek daugiau nei 4,95 mlrd. eurų pajamų – 11,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo Finansų ministerijos duomenys. Skaičiuojama, jog į valstybės biudžetą gauta 11,4 proc. (398,2 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Iš viso sausio–kovo mėnesiais gauta 3,903 mlrd. eurų ir tai sudaro 22,5 proc. patvirtinto metinio pajamų plano.

Lietuvos gydymo įstaigoms per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikus daugiau paslaugų, nei buvo numatyta finansavimo sutartyse, susidarė 40 mln. eurų suma, kuriai padengti lėšų nenumatyta. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad tai kasmet pasikartojantis procesas, kurį politikai išnaudoja savo tikslams.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti numatyta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos įsiplieskė politiniai ginčai – Remigijus Žemaitaitis paragino finansų ministrą trauktis, o premjerė pareiškė, kad triukšmas biudžeto nepadidins.

Dėl mokesčių reformos Lietuvoje mažėja mokesčių mokėtojų. Apie tai perspėja verslo organizacijos, ragindamos valdančiuosius ne didinti mokesčių, o ryžtingiau gaudyti tuos, kurie jų nemoka. Esą taip valdžia galėtų biudžetą padidinti 50 proc. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus toliau numoja ranka ir keisti mokesčių nesirengia. Lietuvoje per metus 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių gyventojų. Taip tvirtinantys verslo atstovai skaičiuoja, kad beveik 60 tūkst.

Mokėjimo paslaugų teikėjams, kilus įtarimams dėl sukčiavimo, siūloma leisti laikinai apriboti į sąskaitą gautų lėšų naudojimą, o nustačius sukčiavimo faktą – jas nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam gyventojui. Finansų ministerija parengė tokias Mokėjimų bei Vartojimo kredito įstatymų pataisas, penktadienį pranešė ministerija.

„Mirkite, nes neturime, iš ko jums apmokėti [gydymo]. Kaip nors patys išsikaskit grabą, nes neturime, kaip jus užkasti. O jeigu trūks operacijos, paprašykite vietinio skerdžiaus, kad jus išskerstų“, – tokių emocingų „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų ir kritikos koalicijos partneriams trečiadienį netrūko Seime.

Finansų ministerija Vyriausybei siūlo skirti dar daugiau nei 603 tūkst. eurų Lietuvos ginčams tarptautiniuose arbitražuose su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ bei Igorio Udovickio netiesiogiai kontroliuojama Šveicarijos bendrove „Hasenberg“. Pinigai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų būtų skirti advokatų išlaidoms padengti. Pasak Vyriausybės nutarimo projekto, rengiant 2026–2028 metų biudžetą lėšų tam nebuvo suplanuota.

Vyriausybė pritarė siūlymui pradėti žemės paėmimą visuomenės poreikiams Kauno ir Jonavos rajonuose. Iš viso bus paimta beveik 300 sklypų, taip pat 12 statinių, iš kurių vienas – gyvenamasis namas. Toks procesas, pasak Vyriausybės atstovų, reikalingas milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius statybai.

Gyventojai, verslas ir kitos organizacijos dviejų emisijų platinimo metu įsigijo gynybos obligacijų už beveik 15 mln. eurų, buvo sudaryti 944 sandoriai, antradienį pranešė Finansų ministerija.  Institucijos duomenimis, 2024 metais pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 26 emisijas pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 344,6 mln. eurų. Kaip skelbta anksčiau, nuo vasario gynybos obligacijos platinamos nenutrūkstamai.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės siūlymui atsisakyti dabar už valstybės platinamas gynybos obligacijas mokamų 2 proc. palūkanų normos lubų. Po svarstymo už šį projektą balsavo 102 Seimo nariai. Galutinai pritarus Seime, valstybė už didesnę palūkanų normą  galėtų siūlyti ilgesnes nei vienerių metų laikotarpio gynybos obligacijas – jų pajamingumas šiek tiek padidėtų.  Anot finansų ministro, už vienerių metų trukmės obligacijas galėtų būti siūlomos 2,2 proc.

Finansų ministerija ir valstybės valdomas Turto bankas iki birželio turi parengti ir pateikti Vyriausybei atnaujintą vadinamojo ministerijų miestelio sostinės A. Goštauto kvartale koncepciją.  Anksčiau svarstyta išvysčius pirmąjį etapą likusį projektą parduoti rinkoje, tačiau kaip BNS teigė Turto banko atstovas Paulius Vaitekėnas, šiuo metu tarp svarstomų variantų yra ir tolesnė kvartalo plėtra, jį pritaikant valstybinių institucijų bei įstaigų darbuotojams.

Siekiant didinti probleminio lošimo prevenciją, Finansų ministerija siūlo įvesti privalomą lošėjo kortelę. Ministerija parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatoma, kad visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimų organizavimo vietose, tiek nuotoliniu būdu, privalės turėti lošėjo kortelę.

Finansų ministerija pateikė derinti Akcizų įstatymo projektą, kuriuo siūloma laikinai sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Sprendimas inicijuotas reaguojant į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose.

Finansų ministerija siūlo griežtinti nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimą politiškai pažeidžiamiems asmenims (PEP) – jį drausti teikti premjerui, Vyriausybės kancleriui ir jo pavaduotojui, Ministrų kabineto nariams bei viceministrams, taip pat bendrovėms, kurių akcininkai yra PEP riziką turintys asmenys. Tai numatoma ministerijos derinimui trečiadienį pateiktame Nacionalinio plėtros banko įstatymo projekte.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius lankosi Londone, kur iki penktadienio truksiančio vizito metu pristatys bankininkystės, draudimo ir finansinių technologijų plėtros Lietuvoje galimybes.  Kaip praneša Finansų ministerija, J. Kizenevičius vizito metu sakys sveikinimo kalbą „Lithuania – UK Fintech Bridge“ renginyje,  kur Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų įmonėms pristatys Lietuvą kaip vietą, kurioje jos gali plėsti veiklą ir augti visoje Europos Sąjungos rinkoje.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui iš viso 732 mln. eurų didinti nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinį kapitalą. Taip didinamas 2022–2030 metų tvarių viešųjų finansų plėtros programos finansavimas, šias lėšas planuojant pažangos priemonei „Stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir skatinti privačių investicijų pritraukimą“ įgyvendinti. Šiuo metu programos suma siekia 259,1 mln. eurų, ją planuojama didinti iki 991,1 mln. eurų.

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno patarėja komunikacijai Indrė Vareikytė palieka pareigas. Ji dirbs gynybos technologijų kompanijoje „Onodrim Industries“. Apie tai trečiadienį ji pranešė savo feisbuko paskyroje.   Finansų ministerija pranešė, kad vasario 18-oji – paskutinė I. Vareikytės darbo diena, o darbą ministerijoje ji palieka savo noru. „Gavau pasiūlymą, kurį gauni tik vieną kartą gyvenime. Jungiuosi prie „Onodrim Industries“. Kompanijos, kuri neseniai paskelbė apie 40 mln.

ES galutinai patvirtinus lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) mechanizmą šalims narėms, Lietuva pirmąsias lėšas gauti galėtų jau kovo mėnesį, teigia Finansų ministerija. Jau skelbta, kad pagal SAFE programą Lietuva iš viso pateikė 6,375 mlrd. eurų vertės paskolų prašymą. „Lietuvai labai svarbu, kad šiandien (antradienį – ELTA) turėtų būti patvirtintas šaliai skirtas SAFE mechanizmas“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

Lietuva kovo mėnesį turėtų gauti dar 50 mln. eurų europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, pranešė Finansų ministerija. Europos Komisija priėmė teigiamą sprendimą dėl paskutinio, 40-ojo rodiklio iš ketvirtojo Lietuvai skirto RRF plano mokėjimo prašymo. Visa ketvirtojo mokėjimo prašymo, kuris buvo pateiktas pernai rugpjūtį, suma sudarė 598 mln. eurų (arba 515 mln.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Scope Ratings“ nepakeitė Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo – jis toliau sieks A+ su stabilia perspektyva, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. „Scope Ratings“ Lietuvos reitingą iš A į A+ pagerino pernai rugsėjį, prieš tai jis buvo nekeistas nuo 2021 metų. „Rizikos, su kuriomis Lietuva susidurs per ateinančius 1–1,15 metų yra subalansuotos“, – teigiama „Scope Ratings“ ataskaitoje.

Žmonės, verslas ir kitos organizacijos šešioliktosios emisijos platinimo metu įsigijo gynybos obligacijų už 22 mln. eurų, sudaryti 1033 sandoriai, antradienį pranešė Finansų ministerija. Pasak institucijos, pernai pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per 16 emisijų pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už 238,7 mln. eurų. Šešiolikta gynybos obligacijų emisija platinta sausio 5–19 d., bus išperkama – 2027 m. sausio 20 d., už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pirmadienį ir antradienį dalyvaus dviejų tarybų posėdžiuose Briuselyje, kuriuose turėtų paaiškėti, ar buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius bus paskirtas Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotoju, pranešė Finansų ministerija. „Neabejoju, kad ilgametė Rimanto Šadžiaus patirtis padėtų vienai svarbiausių ES finansų institucijų efektyviai valdyti eurą, formuoti ir vykdyti ES ekonominę ir pinigų politiką.

Gynybos obligacijas platinanti Finansų ministerija siūlo panaikinti įstatyme numatytą 2 proc. metų palūkanų ribą taip sudarant galimybę investuotojams iš šių vertybinių popierių uždirbti daugiau. „Pavasario sesijoje eisime su įstatymo pataisomis, kuriomis šita viršutinė riba būtų panaikinta. Tai reikštų, kad gynybos obligacijų pajamingumas ir pelningumas galėtų tapti šiek tiek aukštesnis ir patrauklesnis ketinantiems juos įsigyti“, – BNS penktadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Finansų ministerija, anksčiau nepritarusi „Nemuno aušros“ siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, dabar siūlo ją didinti iki 10 tūkst. eurų. Verslas teigia, kad tai didintų šešėlinę ekonomiką, silpnintų mokesčių surinkimą, tačiau ministras didelių rizikų nemato. Ribą iki 15 tūkst.